„Milford Graves Full Mantis“ (rež. Jake Meginsky, Neil Young, 2018) – tai žymaus perkusininko ir impozantiško menininko Milfordo Graveso portretas, tyrinėjantis jo kaleidoskopinį kūrybiškumą ir nenumaldomą smalsumą. Milfordas Gravesas žinomas ne tik kaip perkusininkas, bet ir akupunktūrininkas, žolininkas, kovos menų specialistas, programuotojas ir profesorius.
1945 m. Gravesas pradėjo groti atsitiktinai tėvų namuose nuomininko paliktais būgnais, o tarptautiniu mastu koncertuoja nuo 1964–ųjų tiek kaip solistas, tiek su ansambliais ir tokiomis legendomis kaip Albertas Ayleris, Giuseppis Loganas ir Sonnyʼis Sharrockas. Jis daugelio yra laikomas avangardinio džiazo pradininku ir išlieka viena įtakingiausių gyvų figūrų džiazo evoliucijoje.
Filmas pritraukia žiūrovą per vešlų menininko sodą ir puošnius namus, į užpakaliniame kieme esančią kovos menų treniruočių salę ir laboratoriją rūsyje – ir visa tai vos keli kvartalai nuo socialinio būsto Pietų Jamaikoje, Kvinse, kuriame užaugo.
Savo forma išsiskiriančiame filme Gravesas pasakoja apie atradimus, sunkumus ir išgyvenimą, apmąsto „svingo“ esmę, aktyvuoja elektroninius stetoskopus savo rūsio laboratorijoje, kad apdorotų savo širdies garsą ir keliauja į Japoniją, kur koncertuoja autizmu sergančių vaikų mokykloje, įkvėpdamas moksleivių būrį spontaniškos kolektyvinės energijos demonstracijai.
Svyruojantis tarp dabarties ir praeities bei audžiantis intymius sudėtingos menininko kosmologijos žvilgsnius su žavingais pasirodymais po visą pasaulį, „Milford Graves Full Mantis“ yra sklandumo, poliritmo ir intensyvumo pilnas kinas, įkūnijantis pačios Graveso muzikos esmę.
„Filmo sėklos buvo pasodintos beveik prieš 15 metų. 2004 m. nutraukiau savo santykius, išėjau iš darbo ir prisistačiau prie Milfordo Graveso namų durų. Laukiau beveik valandą. Kai jis atvyko, paklausiau, ar jis mane priims kaip mokinį. Tai buvo impulsyvus sprendimas – jaudinausi, kad būsiu iškart atstumtas ir kito plano neturėjau. Jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir tarė: „Užeik vidun, pažiūrėsime, kas čia per istorija...“ Daugiau netaręs nė žodžio, nukreipė mane link violetinio būgnų rinkinio savo studijoje. Čiupau lazdeles, atsisėdau ir vietoje būgnelio su stygomis pastebėjau litaurus. Jis prisėdo prie seno ir šiek tiek išsiderinusio pianino ir mes pradėjome groti, improvizavome beveik valandą. Tai pažymėjo mano laiko su Milfordu – didžiuoju mano mentoriumi pradžią. Visame pasaulyje savo studentams ir gerbėjams jis buvo žinomas Profesoriaus vardu“, – pasakojo filmo režisieriaus, kompozitorius ir atlikėjas Jakeʼas Meginskyʼis, kurio kūryba buvo plačiai apžvelgta pirmaujančiuose šiuolaikinės muzikos, meno ir kultūros leidiniuose visame pasaulyje.
„Milford Graves Full Mantis“ yra kur kas daugiau nei muzikinė dokumentika – tai kinas, kuris iš tikrųjų mokosi iš savo objekto, kurio gyvenimas taip lengvai netelpa į tokio įprasto žanro, kaip biografinis filmas, rėmus. Filmas, kaip ir Graveso muzika, yra be galo originalus savo forma, bet jis moko mus žiūrėti jį ir mėgautis“, – savo knygoje „Immediations: The Humanitarian Impulse in Documentary“ apie filmą rašo kino ir medijos profesorė Pooja Rangan.
Filmą „Milford Graves Full Mantis“ bus galima pamatyti lapkričio 19-29 dienomis virtualioje „Kino fondo“ platformoje. Filmas rodomas anglų k. su lietuvių k. subtitrais, pritaikytais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, trukmė – 91 min. Bilieto kaina – 2,99 EUR.
Dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ (liet. k. „paprasti žmonės“) siekia pristatyti unikalius dokumentinius filmus, pasakojančius apie įvairias bendruomenes ar (sub)kultūras: nuo privilegijų stokojančių visuomenės grupių istorijų iki kultinių figūrų meno ir kultūros istorijoje portretų.
Ciklą lydinčių pristatymų metu skatinama diskutuoti ne tik apie filmų turinį ir socialinę problematiką, bet ir apie dokumentinio kino reiškinį apskritai. Filmų peržiūrose ir lydinčiose diskusijose keliami klausimai, susiję su dokumentinio kino kūrimo etika, režisūriniais sprendimais. Filmuoti ar nefilmuoti? Kada režisierius(-ė) peržengia artumo su savo subjektu ribą? Ar dokumentinis kinas turėtų atspindėti tikrovę ar kūrėjo viziją? Apie tai diskutuojama bei kalbama žvelgiant į kino filmus, kurių centre – savo istorijas pasakojantys žmonės: jautrūs, ne visada pritampantys, kūrybingi ir ekscentriški.
Projektą kuruoja Karolis Žukas (Kitas Kinas) ir Edvinas Grinkevičius (Kauno menininkų namai).
Vizualiniu projekto identitetu rūpinasi Eglė Simonavičiūtė.
Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, organizuoja – Kauno menininkų namai. Partneriai – platforma „Kitas Kinas“, Kirtimų kultūros centras, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“.
