8. „Svetimi prieš Grobuonį 2“ / AVPR: Aliens vs. Predator – Requiem (2007)
Dauguma sutaria, kad jau pirmoji „Svetimas prieš grobuonį“ dalis galėjo ir nepasirodyti, o antros tikrai nereikėjo nė vienam franšizės fanui. Šį filmą sunku žiūrėti jau vien dėl to, kad jis paprasčiausiai per tamsus ką nors normaliai įžiūrėti. Tačiau ir žiūrėti čia nelabai yra į ką, nes spec. efektai atrodo pigiai, o ksenomorfai, puldinėjantys vargšus Kolorado gyventojus, labiau verčia gūžtis iš gėdos, nei išgąsčio.
7. „Svetimas prieš Grobuonį“ / AVP: Alien vs. Predator (2004)
Iš esmės, šis filmas nėra blogiausia franšizės dalis tik todėl, kad turėjo tęsinį. Kartais dviejų ar keleto franšizių sujungimas duoda puikių rezultatų, tačiau šis atvejis nėra vienas iš tų. Tiesa, pradžioje kuriama įtampa pažada visai daug, tačiau labai greit šis filmas virsta „požeminiu trileriu“, kur kokybe ritasi sulig kiekvienu metru žemiau jūros lygio. Besieliai šaltakraujai žudikai yra ne tokie jau ir blogi, bet tik palyginus su paaugliais, turinčiais per didelius ginklus ir nesukeliančiais jokio noro sirgti už jų išgyvenimą.
6. „Svetimas. Prisikėlimas“ / Alien Resurrection (1997)
Jean-Pierre‘o Jeunet‘o paskyrimas režisieriumi daug kam tuo metu pasirodė keistas, tačiau reikia pripažinti – šis filmas tikrai turi šio ekscentriško režisieriaus žymę. Veiksmo jame beveik tiek pat, kiek ir pirmame „Svetimo“ filme, tačiau viskas čia daug keisčiau. Ir visgi, ši dalis paaiškina nemažai dalykų apie filmo pasaulį ir ksenomorfų gebėjimą prisitaikyti. Be to, gerai tai ar blogai, bet tai yra paskutinis kartais, kai šioje frančizėje pasirodo Sigourney Weaver.
5. Prometėjas / Prometheus (2012)
Trumpai apie „Promėtėją“ – pirmąjį iš trijų naujų priešistorės filmų – galima pasakyti taip: stulbinantis ir siutinantis tuo pačiu metu. Fanams turbūt būtų patikęs šiek tiek tiesesnis kelias link priešistorės, tačiau R.Scottas nusprendė papasakoti kone visą žmonijos istoriją jau pačioje pradžioje. Šiame filme rodoma tiek skirtingų dalykų ir iškeliama tiek skirtingų teorijų, kad akivaizdu, jog režisierius tuo metu nežinojo, kur nuves naujoji trilogija. Tačiau keletą gerų krūptelėjimų tikrai gausite, o visa tiesa turbūt paaiškės tik pasirodžius paskutinei trilogijos daliai.
4. „Svetimas 3“ / Alien3 (1992)
Šiam filmui lemta amžiams likti kontroversiškiausia „Svetimo“ dalimi, ir buvo dar prieš jam pasirodant kinuose. Davido Fincherio debiutas primena purviną industrinį pragarą, kuris galėjo atsirasti tik ankstyvąjį dešimtą dešimtmetį. Vis dėlto, kai Ripley pamažu ima suvokti, jog į Žemę ji turbūt nebegrįš, yra vienas įsimintiniausių šios franšizės momentų. Žinoma, spec. efektai čia yra tikrai nuviliantys, tačiau S.Weaver vaidyba šioje dalyje yra nepriekaištinga.
3. „Svetimas. Covenant“ / Alien: Covenant (2017)
Antroji naujosios trilogijos dalis kiek netikėtai atrado teisingą kryptį. Ji skolinosi elementų beveik iš visų ankstesnių „Svetimo“ dalių ir vietomis atrodo kaip gidas po anksčiau pasirodžiusius filmus. Filmas prasideda nuo „paklydimo kosmose“ motyvo, tačiau greit persikelia į metalinę dykumą su kraupiais hibridais ir galiausiai kelia egzistencinius klausimus apie mūsų vietą visatoje. Iš tikrųjų, pastarasis elementas yra įspūdingiausias – Scottas be baimės stato filmą ant biblinių pamatų. Be to, besikaunantys Fassbenderiai tikrai užčiuopia tikrojo egzistencinio siaubo šaknis.
Filmą „Svetimas. Covenant“ legaliai galite pažiūrėti išmaniojoje „Telia“ televizijoje.
2. „Svetimi“ / Aliens (1986)
Turbūt vienintelis šio filmo trūkumas yra tai, kad J.Cameronas atlaidžiai pažiūrėjo į detales, siekdamas sukurti įtikinamą ateities įspūdį. Nepaisant to, „Svetimi“ yra vienas geriausių visų laikų veiksmo filmų. Atmosfera čia sukurta beveik taip pat puikiai, kaip ir pirmajame filme – nė akimirkai neapleidžiantis gresiančio pavojaus jausmas išsiskleidžia tarsi potrauminio streso sindromas po Ripley patirto košmaro. Retam režisieriui pavyksta sutalpinti tiek įspūdingų ir įsimintinų scenų į vieną filmą, tačiau todėl J.Cameronas ir nėra eilinis režisierius.
1. „Svetimas“ / Alien (1979)
Nūdienos filmai neriasi iš kailio, stengdamiesi sutalpinti savyje kuo daugiau istorijos. Filme „Svetimas“, kuris tęsiasi dvi valandas, vyksta maždaug keturi dalykai ir tai yra vienas geriausių visų laikų filmų. Eiliniai kosmoso darbuotojai pagauna keistą signalą, nusprendžia išsiaiškinti, iš kur jis sklinda, vienam jų suskausta skrandį ir galiausiai atsukamas kraujo kranelis, neilgai trukus virstantis kriokliu. Žiūrint atrodo, kad ksenomorfai slepiasi kiekviename šešėlyeje – jų lyg ir bijai, bet tuo pačiu be galo smalsu užmesti akį. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje tai buvo tikrai savo laiką pralenkęs filmas, kurį su tokiu pat pasimėgavimu galima žiūrėti ir šiandien.
