O kaip sugeba pažvelgti į pasaulį mums šių metų „Kino pavasario“ atvežamos dokumentinės kino juostos „Žmogus“ („Human“) autorius Yannas Arthusas-Bertrand’as, mums padeda suprasti jo biografija, veiklos aprašymai, straipsniai ir fotografijos. Šis filmas, baigtas kurti 2015 m., jau spėtas pavadinti mūsų Žemės ir žmonijos portretu.
Net tie, kurie įsivaizduoja, kad nepažįsta ir nieko nežino apie Yanną Arthusą-Bertrand’ą – žurnalistą, fotografą, režisierių, įsijungusį į daugelį gamtosaugos, ekologijos propagavimo, globos fondų, organizacijų veiklą, labai klysta. Vartantieji įvairiakalbę spaudą ir žurnalus „National Geographie“, „Geo“, „Paris Match“, „Figaro Magazine“, arba žiūrintieji kanalą „France TV2“, tikrai bus matę šio autoriaus išskirtinio grožio nuotraukas. Jose – pasaulio gamtos kampeliai, gyvūnai, neatsakingos industrijos keliama aplinkos tarša, net kataklizmai, kartais galimi lyginti su gamtinėmis katastrofomis. Bertrand’o gyvenimo kredo: „Paliudyti pasaulio grožį ir bandyti išsaugoti Žemę“.
Bertrand’as gimė 1946 m. Paryžiuje, dinastinių juvelyrų šeimoje. Bet jos tradicijos netęsė ir jau 17-os pradėjo dirbti kine. Pradžioje – režisieriaus asistentu, paskui aktoriumi. Vaidino net su tokia įžymybe, kaip Michèle Morgan. Bet greitai kiną apleido ir ėmė dirbti gyvūnų rezervatuose, Prancūzijoje. 30-ies su žmona Anna išvyko į Keniją ir Massai Mara parke trejus metus stebėjo, tykojo, fotografavo liūtų šeimą. Šiuos unikalius kadrus tikrai esame matę per „Animal Planet“ ir kitus kanalus. Kiek vėliau gavo oro balionų piloto licenziją, kuri Bertrand’ui atvėrė dar kitokį pasaulį – iš aukštai. Užsidegė fotografavimo erdvėje galimybėmis, ėmė jas studijuoti, tirti. 1981 m. grįžo į Prancūziją ir išleido fotografijų ir tekstų knygą „Liūtai“.
Greitai Bertrand’as pagarsėjo kaip lankstus ir operatyvus reporteris, žurnalistas. Specializavosi aštrių įvykių, sporto, gamtos, gyvūnijos srityse. Po dažnų pavojų, akistatos su plėšriais žvėrimis pajuto mirties dvelktelėjimą. Smarkiausiai tada, kai po dešimties Paryžius–Dakaras lenktynių fotografavimo iš malūnsparnio, jis užleido savo vietą bičiuliui Danieliui Balavuanui ir šis per avariją žuvo.
Bertrand’o gyvenimo kredo: „Paliudyti pasaulio grožį ir bandyti išsaugoti Žemę“.
Toliau – Ruandos kalnuose Bertrand’as fotografuoja gorilas ir su jomis dirbančią mokslininkę Diane Fossey. Jį, kaip pagarsėjusį fotografą, dažnai kviečia dirbti įvairiuose renginiuose, o jo atsakomybė ir pažiūros veda tomis pačiomis vagomis. 1991 m. jis įkuria spaudos ir aerofoto banką „Altitude“ („Aukštis“). Su UNESK‘o globa jis pagelbsti kaupiant gražiausius pasaulio vaizdus, pamatytus iš dangaus. Pagal šį fotografijų rinkinį išleista knyga tapo sklaidos fenomenu: ji buvo išversta 27 kalbomis ir parduota 4,2 mln. egzempliorių tiražu.
Bertrand’o autorinės didžiulio formato peizažų ir gyvūnijos fotografijos 2000 m. iškabintos ant Liuksemburgo sodo pynių tvoros Paryžiuje, po to dar 100 šalių vietovėse. Jas matė apie 200 mln. žmonių. Įsteigus fotografijos skyrių Prancūzijos meno akademijoje, Bertrand’as išrinktas šios akademijos nariu. 2006–2011 m. „France TV2“ jis ėmė vesti laidą „Žvilgsnis iš dangaus“, kuri transliuota 49 šalyse.
Talentingo žmogaus veikla šakojosi ir plėtėsi. Pasaulis sužinojo apie jo įkurto fondo „Good Planet“ („Geroji planeta“) akcijas, nukreiptas prieš besaikį vartojimą ir jo keliamą užterštumą. Tai ypač gerai pamatė pats Bertrand’as, žvelgdamas iš oro balionų, malūnsparnių. Viena akcijų siekė mažesnio akmens anglies vartojimo, rėmė atsinaujinančios energijos projektus, kovojo prieš neatsakingą miškų kirtimą pasaulio šalyse, stengiantis šviesti visuomenę ir skatinti jos atsakomybę už begalinio mūsų Žemės grožio išsaugojimą.
Gamtos grožis ir greta – virstantys kalnais vis nauji šiukšlynai.
Įtaigus aktyvistas dalyvavo ir didžiulėje programoje „Okeanas“. Šia tema knygos, straipsniai, dokumentikos parodos skatino įsipareigoti kiekvieną. Talentingam žmogui pasipylė įvairūs apdovanojimai: Bertrand’ui įteiktas Georges Pompidou prizas, didžiulės reikšmės ženklas – Prancūzijos Garbės legiono ordinas ir kt. Jis išrinktas ir Žemės aplinkos išsaugojimui Geros valios ambasadoriumi prie Jungtinių tautų. Jo vardu pavadintos Prancūzijos mokyklos ir vaikų darželiai. Bertrand’as globojo našlaičių namus Brazavilyje, įsijungė į Pirėnų kalnyno meškų globojimo projektą, dirbo Jacques Chirac fondo administracijoje ir kartu dar kūrė daugybę trumpametražių filmų: apie miškų būklę, grėsmes jiems, planetos troškulį – švaraus vandens problemą daugelyje valstybių.
Kiek vėliau ėmė kurti pilnametražius dokumentinius kino filmus. Visi jie, žinoma, pasakoja apie gamtos, pasaulio išsaugojimą, švarinimąsi, atsakomybę. Pirmasis – „Home“ pasirodė 2009-aisiais. Bertrand’as parašė scenarijų, o filmą režisavo Lucas Bessonas. Klimato kaitos tema – vaizdai, faktai, mintys. Pasaulinę aplinkos dieną, 2009 m. birželio 5-ąją, šią juostą televizijose, internete, miestų aikštėse pamatė apie 600 mln. žmonių. Kaip sakė Bertrand’as, tai ne katastrofų filmas, bet pranešimas su viltimi.
21-ajame „Kino pavasaryje“ bus rodomas jo naujausias filmas „Žmogus“. Kuriant jį nufilmuota 2 000 interviu 60-yje šalių. Iš jų į filmą pateko 110. Keičiasi veidai – jauni, gražūs ir jau laiko nualinti, įvairių tautų, skirtingos etninės kilmės, amžiaus, socialinio būvio. Įžymūs veikėjai ir beraščiai tolimų kaimelių gyventojai. Temų blokai – už kadro pašnekovai klausiami, kaip jie suvokia meilę, gyvenimo prasmę, savo darbą, padėtį, kurioje atsidūrė ne savo noru, apie ligas, nusikaltimus, ydas ir nelaimes, ištikimybę, smurtą šeimoje, invalidumą, kuris pakerta ir kuris atskleidžia daug gero. Apie papročius, kilnumą ir neapykantą. Žmonės atsakinėja, kaip moka, kaip suvokia. Kalba nuteistieji iki gyvos galvos, pasipūtę egoistai ir atleidžiantieji. Apie turtą ir skurdą...
Iš tos įvairiausių jausmų kupinos savitų išpažinčių upės ir ryškėja, kuo ir kaip gyvena žmonija jai duotame nuostabiame Žemės rutulyje. Į tuos pasisakymus įterpiami iš aukštai filmuoti vaizdai. Žirgų kaimenės, laisvai lekiančios žalių pievų plotuose. Lyg cukraus gabalėliai pabarstyti kaimeliai, įsispraudę tarp kalnynų. Upių juostos, iš dangaus atrodančios kaip nutapytos didžiuliame paveiksle. Gamtos grožis ir greta – virstantys kalnais vis nauji šiukšlynai.
Filmą žiūrėdamas gėriesi, bet ir mąstai. Kyla daug retorinių klausimų – kas padaro mus žmonėmis? Ar tai, kad mokame mylėti? Ar kad mokame juoktis? Esame žingeidūs? Tai rūpi šios dokumentinės juostos kūrėjui. O internete jau pilasi mačiusiųjų atsiliepimai. Vienas jų: „Kodėl taip dažnai pasaulio televizijos rodo visišką šlamštą, kai reikėtų rodyti tokius filmus?“ Rodo ir tokius. Reikia tik jų paieškoti. Arba ateiti į „Kino pavasario“ seansus, kurių festivalio metu bus trys – Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.
Vienas festivalio programos sudarytojų Edvinas Pukšta apie šį filmą: „Neeilinį, nuostabų ir humanišką epą apie viso pasaulio žmones, kiekvieną iš mūsų ir dažnai nepastebimą Žemės grožį bent sykį būtina pamatyti kuo didesniame ekrane. Padovanotų sau įspūdžių ilgai nepamiršite.“
Informaciją apie filmo seansus galite sužinoti čia.
