Po nacionalinės filmo premjeros kino kritikė Rasa Paukštytė savo recenzijoje naujienų portale „Verslo žinios“ rašė, kad filmas „Poetas“, tikėtina, bus įdomus platesnei publikai dėl sumanaus balanso tarp žiūroviško kino, pagavaus siužeto ir filmo ištarmės, keliančios nepatogių ir kine nedažnų klausimų apie pokario visuomenę.
„Dėl šiandienio konteksto, dėl subtiliai formuojamų aliuzijų filmas suskamba ne tik kaip korektiška, nors ir negailestinga, pokario visuomenės studija, bet ir kaip aktualus pasisakymas, lydimas visos kino komandos profesinio azarto ir tiesiog žmogiško padorumo,“ – rašė R.Paukštytė.
„Poetas“ sukurtas apie mus, apie Lietuvos istoriją, kuri prasidėjo XX a. viduryje ir kitomis kryptimis tebesitęsia Ukrainos karo akivaizdoje. Istorijų daug, negandų dar daugiau, bet visa tai dažniausiai susiję su konkrečiais žmonėmis, kurie bet kokiu atveju ir įvykdo istorines slinktis,“ – portale „Vilniaus galerija“ savo recenzijoje rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Anot teatrologės, filmas jaudina ne tik bandymu priminti, kokiais žiauriais metodais okupantai susidorodavo su antisovietine veikla įtariamais žmonėmis, bet būtent kino kalba priartėdamas prie autentiškų išgyvenimų, kuriuos ryškiausiai šiame filme atskleidžia aktoriai: „Poetas“ – pats aktoriškiausias filmas, kuriame nėra blogų aktorių. Nesvarbu, kad kai kuriems lemta pasirodyti vos poroje epizodų, bet visiems suteikta galimybė nušvisti.“
Aktorių darbą išskiria ir kino ekspertas Marijus Kulvietis, pasidalinęs įspūdžiais po nacionalinės filmo premjeros savo socialinėje paskyroje: „Jaunąjį Donatą Želvį norėjau apkabinti arba bent timptelėti už rankovės. Režisieriams pasisekė rasti naują veidą ir išraiškingą, darbštų aktorių. Gulbės giesmę naujame filme sugiedojo Dainius Gavenonis. Visą filmą laukiau, kada jis paspaus „falšyvą“ natą. Bet nesulaukiau. Gavenonio vaidyba arti dieviškos.
Jo partizanų vadas ir arti, ir drauge pakankamai toli. Šalia tykojo eilinio patoso pavojus, bet jo pavyko išvengti. Tas Gavenonio žvilgsnis išlaikytas kietai. Jis ir savas draugas, ir kartu ne iki galo suprantamas. Gyvas vyrukas ir drauge sunkiai apčiuopiama legenda. Šaunuoliai. Viena sekundė falšo galėjo sugadinti visą filmą. Ale išvengė puikus režisierių duetas.“
Pasak M.Kulviečio, filmą „Poetas“ reikia žiūrėti tik kine: „Menas slypi detalėse. Baimės atmosfera, priešiški žvilgsniai. Pelėsių kvapas. Drėgmė bunkeryje, kinkų drebėjimas, neviltis, vienatvė. Šovinio gulimas į vamzdį. Ginklo spynos spragsėjimas. Kapinių tvaikas, kai ateini imti baldų iš trobos. O ten - tik ką išvežta šeima...Visos šios ir daugelis kitų, kruopščiai surinktų audiovizualinių detalių, ir yra pagrindinis filmo siužetas.“
„Per dešimtmečius tai pirmas lietuviškas filmas, kuriam neturiu jokių esminių priekaištų. Dialogai be pseudofilosofinių pliurpalų, visi aktoriai puikiai dirba. Batalinės scenos kuklios, bet nekeliančios isteriško juoko civiliui, kadaise tarnavusiam kariuomenėje,“ – savo atsiliepimu pasidalino ir poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas.
„Geras filmas, nors nemažai žmonių ir negali tuo patikėti. Taip ir sako: negali būti. Gali,“ – socialiniame tinkle rašė R.Paukštytė.
Iš karto po filmo premjeros savo įspūdžiais pasidalino ir profesorius Vytautas Landsbergis, režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė, architektas, muzikantas Algirdas Kaušpėdas, filme pagrindinius ir epizodinius vaidmenis sukūrę aktoriai.
Atsiliepimai po premjeros:
