Šioje 2022 metais sukurtoje juostoje Jo Šventenybė XIV Dalai Lama prisimena 1959 metais įvykusį pasitraukimą iš komunistinės Kinijos į tremtį. Prieš filmą įžanginį žodį tars VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas.
Po 1950-ųjų metų komunistinės Kinijos invazijos į Tibetą, šioje, iki tol taikioje karalystėje, prasidėjo tibetiečių žudymai, kultūros, religijos, kalbos naikinimas. Visa tai tęsiasi ir iki šiol: milijonai tibetiečių buvo nužudyti, daugybė jų tebėra įkalinti ir kankinami.
Iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos kareiviai užtvindė Tibetą, o jų šnipų ir informatorių tinklas padėjo manipuliuoti Tibeto vadovybe. Galiausiai Kinijos ginklai buvo nukreipti tiesiai į Dalai Lamos vasaros rūmus Norbulingką. 1959 metų kovą, tibetiečiai, išsigandę dėl dvasinio ir politinio lyderio gyvybės, sukilo prieš okupantus ir apsupę Dalai Lamos rūmus stojo beginkliai priešais Kinijos armiją. Dalai Lamai iškilo realus pavojus, tad patariamas orakulo, naktį, kartu su artimiausiais patarėjais, mokytojais ir kai kuriais šeimos nariais jis pasitraukė iš rūmų ir paties Tibeto.
Dokumentinėje juostoje vaizduojamas vienas reikšmingiausių XX amžiaus istorijos momentų – Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos neįtikėtinas pasitraukimas į tremtį, kurio metu jis, lydimas Indijos politinių pareigūnų, pasiekė saugų prieglobstį kaimyninėje šalyje. Dalai Lama prisimena sudėtingą kelionę per Himalajus ir atskleidžia tų dienų įvykių detales.
Filme taip pat pasakojama apie dabartinį išeivijos tibetiečių gyvenimą, savo mintimis apie Tibeto kultūrą dalijasi įvairios asmenybės, atskleidžiamas Dalai Lamos atjautos kupinas požiūris į pasaulį ir visą žmoniją.
Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo „kietos rankos“ politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą okupacijos pradžioje, gamtos išteklių naudojimą regione, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir Tibeto žmonių žeminimą, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus.
Kasmet Tibeto žmogaus teisių ir demokratijos centro ataskaitoje apie žmogaus teisių situaciją Tibete konstatuojama, kad, nepaisant žadėtų reformų, žmogaus teisių situacija šiame krašte ir toliau blogėja. Sulaikytų asmenų mirtys, kolektyvinės bausmės, susirinkimo ir bendradarbiavimo laisvių apribojimai – visose srityse tibetiečių padėtis smarkiai pablogėjusi.
Tarptautinė žmogaus teisių diena pasaulyje minima nuo 1948 metų. Būtent gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę Žmogaus Teisių deklaraciją, „kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės“. Šioje deklaracijoje įtvirtinti principai pripažinti šiandienos žmogaus teisių apsaugos pagrindu.
Nemokamus bilietus galima paimti „Skalvijos“ kasoje prieš renginį.
