J.Owenso, varžybose atstovavusio JAV, pergalės 1936 m. vasaros Olimpinėse žaidynės simbolizavo pasipriešinimą Trečiojo Reicho diktatoriaus A.Hitlerio užgaidoms prizines vietas užtikrinti arijų atletams.
Išlikusiuose dokumentiniuose varžybų kadruose galima matyti fiurerio reakcijas, stebint sprinto bėgimo rungtyje pirmaujantį J.Owensą. Dokumentiniame Leni Riefenstahl filme „Olympia“ užfiksuoti ne tik lemiami varžybų momentai, bet ir olimpiados dvasia bei to meto politinė tikrovė.
Nemėgiamas A.Hitlerio
Nors J.Owenas buvo apdovanotas net 4-iais aukso medaliais, A.Hitleris niekuomet nepasveikino jo viešai. Tiesa, vyksta diskusijos, jog ranką J.Owenui A.Hitleris paspaudė neformaliai, ir šis aktas yra įamžintas nuotraukoje. Tačiau nei šios nuotraukos, nei žmogaus, kuris galėtų tai paliudyti, nėra.
Nors J.Owenas buvo apdovanotas net 4-iais aukso medaliais, A.Hitleris niekuomet nepasveikino jo viešai.
Trečiojo Reicho valstybės veikėjas Albertas Speeras savo biografinėje knygoje „Inside the Third Reich“ yra rašęs, jog A.Hitlerį smarkiai suerzino spalvotojo amerikiečių bėgiko pergalės.
Fiureris buvo įsitikinęs, jog žmonės, kurių protėviai yra kilę iš džiunglių, yra fiziškai stipresni už civilizuotus baltuosius, todėl spalvotiesiems turi būti uždrausta varžytis.
Išgarsino „Adidas“
Įdomu ir tai, jog J.Owenso pavardė šiandien yra taip pat siejama ir su Vokietijos sportinio inventoriaus (ypač batelių) prekės ženklu „Adidas“.
Adolfas Dassleris (vienas iš kompanijos įkūrėjų, Rudolfo Dasslerio brolis) 1936 m. vasaros Olimpiadoje rėmė J.Owensą, ir šis bėgo avėdamas A.Dasslerio sukurtais bateliais.
J.Oweno jo pergalės išgarsino (tuo metu taip vadintus) „Dassler“ batelius, ir praėjus Olimpiadai, broliai Dassleriai gavo po 200 tūkst. porų batų užsakymų kasmet iki II pasaulinio karo pradžios.
Filmas apie J.Owensą
Remiantis atleto biografija bei intriguojančiu to laikmečio politiniu kontekstu 2014 m. buvo pradėta filmuoti sportinė biografinė drama – „Race“ (liet. „Lenktynės“), kuri kino teatruose pasirodė š. m. vasarį.
Šio filmo vertimas į lietuvių kalbą gali būti dvejopas, kadangi race gali reikšti ir varžybas, ir rasę. Tai – dviprasmybė, kuri įprasmina ir filme vykstančią įtampą varžybų ir socio-politiniame lygmenyse.
Filmo pasakojimo pradžia – 1933 m., kai J.Owensas užsirašo į Ohajo universitetą, kur jį nuolat lydi rasistinės patyčios ir užgauliojimai.
Vėliau rodoma, kaip jis ruošiasi varžyboms, o JAV valdžia svarsto, ar jų deleguoti atletai turi, ar neturi varžytis totalitarinėje nacių valdomoje valstybėje.
Filme „Race“ persidengia įvairialypis socialinių ir politinių lygmenų junginys – nuo 4-ojo dešimtmečio Amerikoje vyraujančio rasizmo iki karinės įtampos Vokietijoje, tvyrojusios prieš pat prasidedant karui.
Tačiau šis filmas jokiu būdu nėra apie politiką. Istorinis pasakojimo kontekstas viso labo tik įremina autentišką atleto biografiją.
„Race“ ekranizuoja žmogaus užsispyrimą, geležinę valią ir nepalaužiamą motyvaciją siekti savo tikslų, nepaisant komplikuotų išorės sąlygų. Kaip sykį yra pajuokavęs telegraph.com.uk filmų kritikas Tomas Robey'us: „Sportinėje dramoje itin svarbu turėti tvirtą opoziciją, sukeliančią didžiausią filmo įtampą. O kaip jums, jeigu tai – visas Trečiasis Reichas?“
