1
Simon Sebag Montefiore „Jeruzalė. Miesto biografija“, į lietuvių kalbą vertė Laimantas Jonušys, leidykla „Tyto alba“
Vienas esminių Izraelio ir palestiniečių ginčų – dėl to, kam išties turi priklausyti Jeruzalė. „Jeruzalė. Miesto biografija“ – kone išsamiausias, daugiausia aspektų aprėpiantis šio miesto istoriją nagrinėjantis kūrinys. Religija, istorija, kultūra, architektūra – autorius tyrinėja Jeruzalės biografiją, kurioje susilieja skirtingi tikėjimai ir tautos, ji tapo gausybės prieštarų, karų priežastimi, o kartu ir įkvėpimu, dvasiniu centru. Miestas per amžius turėjo ir turi sakralinę, simbolinę reikšmę, jis svarbiausias trims monoteistinėms religijoms centras, todėl nenuostabu, kad nuolatos vyko kovos dėl įtakos Jeruzalėje ir jo kontrolės. Pats autorius sako nenorėjęs parašyti dar vieno miesto gido, o siekęs, kad tai būtų „eiliniam skaitytojui prieinama ir faktais pagrįsta miesto gyventojų istorija“. Ir nors knyga atrodo monolitinio svorio, visgi ji iškart smarkiai įtraukia ir galėtų būti viena pamatinių norint suprasti šį miestą – be kita ko, talentingai L.Jonušio išversta. Konfliktų Artimuosiuose Rytuose neįmanoma suprasti neperpratus Jeruzalės istorijos, ir būtent šis kūrinys leis tai padaryti.
2
Giedrius Drukteinis „Izraelis, žydų valstybė“, leidykla „Sofoklis“
Dar 2005 metais pirmą kartą išleista knyga vėliau sulaukė ne vieno pakartotino leidimo ir išlieka vienu išsamiausių pasakojimų lietuvių kalba apie žydų tautos istoriją, Izraelio valstybės kūrimąsi. G.Drukteinio knygoje žydų tautos istorija pasakojama chronologiškai, nuo pat seniausių, biblinių laikų iki šių laikų aktualijų: knygoje skleidžiasi santykiai su arabais, antisemtizmo šaknys, dalyvavimas daugybėje karų, aprašomi svarbiausi šalies politikai, valstybės sukūrimas, esminiai žydų gyvenimo principai. Jau knygos pristatyme pabrėžiama, kad daugiausia leidinyje kalbama apie karą („bet galbūt karas yra nuolatinis žydų istorijos palydovas“), politinius žydų istorijos aspektus, tad gilesnių kultūrinių ar socialinių pjūvių čia galima ir pasigesti, tačiau akivaizdu, kad tai būtų dar didesnio užmojo, atskiros studijos vertas darbas. „Istorijos ratas vėl užsidarė“, – tokiais žodžiais baigiama knyga, ir iš šių dienų įvykių akivaizdu, kad istorija šiame regione išties sukasi kruvinu ciklu.
