15min skaitytojai iki gruodžio 6 dienos gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų.
Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 15 dieną.
Rugilė Audenienė „Vojago“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Tikrais įvykiais paremtame romane pasakojama apie tris keliones. Pirmoji – mergaitės, su mama besistengiančios išgyventi Antrąjį pasaulinį karą Kupiškio apylinkėse. Antroji – jos tėčio, išvežto į Vokietiją priverstinių darbų, o pasibaigus karui – į Kazachstano lagerius statyti Balchašo miesto. Trečioji kelionė – esperanto kalbos, kuri iš visuotinio taikos ir bendravimo tinklo tapo uždraustoji. Kurdama pirmąjį savo romaną autorė rėmėsi autentišku tetos dienoraščiu, išlikusiais senelio laiškais, šeimos pasakojimais ir įvairiais Šiaurės Lietuvos regiono žmonių atsiminimais.
Tomas S.Butkus „Ežero žemė“
Leidykla: „Vario burnos“
Eilėraščių ir poemų romanas yra papildytas fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais. Knygos anotacijoje teigiama, kad tai kūrinys, skirtas sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais. Knygos autorius yra išleidęs ne vieną savo kūrybos knygą.
Benediktas Januševičius „Trumpiausias Benedikto Januševičiaus eilėraštis : konkrečioji poezija“
Leidykla: „Žiemos žodžiai“
Literatūriniame pasaulyje knygos autorius žinomas ne tik kaip rašytojas, bet kaip ir žmogus, nuolatos dalyvaujantis literatūros renginiuose bei fiksuojantis jų įvykius. Ši knyga, pasak poeto, priklauso konkrečiosios poezijos žanrui, kurį galima suprasti dvejopai: pirma, tai vizualiosios poezijos sinonimas, antra – tai austrų poezijos kryptis, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo.
Antanas A.Jonynas „Naujieji sonetai“
Leidykla: „Tyto alba“
Ši knyga – tai poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A.Jonyno eilėraščių rinkinys, kurį sudaro nauji, 2018-2020 metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį. Knygoje esančiuose sonetuose taip pat rasite daug kultūrinių nuorodų, o taip pat ir šių dienų aktualijas atliepiančių eilėraščių.
Akvilė Kavaliauskaitė „Kūnai“
Leidykla: BALTO leidybos namai
Žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja su literatūros kūriniu debiutavo 2015 m., kai buvo išleistas romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą“. Po penkerių metų autorė grįžo su novelių rinktine „Kūnai“. Knygoje ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.
Aidas Marčėnas „Nieko nebus“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno naujos knygos pagrindinė tema – poezija, kūryba, kalba. Į naująjį rinkinį sugulė nemažas pluoštas geriausių 2018–2019 m. rašytų poeto eilėraščių, o juose – ir jaunystės apmąstymai, ir brandaus amžiaus refleksijos, paskyrimai draugams ir gyvenimo kryptis formavusioms kelrodėms.
Kęstutis Navakas „Šeši šeši“
Leidykla: „Apostrofa“
„Šeši šeši“ – paskutinė šviesaus atminimo poeto, literatūros kritiko Kęstučio Navako poezijos knyga. Prieš savo mirtį autorius dar spėjo išsiųsti rankraštį leidyklos „Apostrofa“ vadovei. Tai eilėraščių rinkinys, užbaigiantis trilogiją (ankstesnės dalys – „100 du: eilėraščiai“ (2013) ir „net ne: eilėraščiai“ (2018). Poezijos rinktinė „Šeši šeši“ yra sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji vadinasi „Trys du“. Čia skaitytojai ras trisdešimt du eilėraščius. Antroji – „Trys trys“, ir čia autorius nustebina trisdešimt trimis lengvesniais eilėraščiais, kurie sudomins haiku gerbėjus. Trečiasis skyrius – „Vienas“ – simboliškas ir pranašaujantis pabaigą.
Goda Palekaitė „Schizmatikai“
Leidykla: „Lapas“
Menininkės knygos personažai – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning, dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų rašytojas, orientalistas Essadas Bey – prikeliami naujam gyvenimui. Grožinės, akademinės literatūros ir meninio tyrimo elementus knygoje papildo amžininkų nuomonės, paskalos, padirbiniai ir fikcija. Dešimtyje pasakojimų aprašomos asmenybės pirmiausia pasirodė menininkės instaliacijose ir performansuose, pristatomuose šios dvikalbės knygos viduryje.
Sigitas Parulskis „Dvigubo dugno keleiviai“
Leidykla: „Alma littera“
„Savo istorijas šioje knygoje pasakoju dviem būdais, kiekvienas tekstas turi nuotrauką, o nuotrauka – tekstą, jie papildo, pratęsia vienas kitą, ieško bendrumo per asociacijas, užuominas, panašumus ar skirtumus“, – taip savo trumpų tekstų knygą pristato rašytojas Sigitas Parulskis. Pastaroji autoriaus knyga atveria galimybę pažvelgti ne tik į neabejotiną jo rašytojo talentą, bet ir kitą jo meniškąją pusę – fotografijas, kurios publikuojamos knygoje.
Tomas Petrulis „Sterili“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Antrojo autoriaus poezijos rinkinio „Sterili“ tekstai kyla iš įtampos tarp sakralumo ir profaniškumo, tikėjimo ir netikėjimo, iki galo nesugebant pasirinkti nei vieno, nei kito, nuolat judant, migruojant tarp šių polių. Tekstai, dažnai grįsti kalbos žaismu, erotiniais, pornografiniais, taip pat kasdienybės įvaizdžiais, nuolat pereina tai į vieną, tai į kitą polių. Tačiau nė viename jų neužsibūna. Galiausiai lieka pati kalba, kaip mediumas, per kurį skleidžiasi laikas ir erdvė. Rinkinį papildo keliolika poeto atrinktų eilėraščių iš pirmosios jo tik elektroniniu formatu išleistos knygos „Triukšmo gyvatė“.
Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Septintame Undinės Radzevičiūtės romane pasakojama apie dekadanso nuotaikomis gyvenančią Veimaro respublikos laikų šeimą: paveldėtojas Walteris Schultzas, kurį užvaldžiusi liguista aistra unikalioms knygoms, kaupia ypatingą biblioteką, dėl jos jis pasiruošęs nepaisyti moralės normų – ar kas nors sustabdys intelektualų ir negailestingą nusikaltėlį? Knygoje persipina žvilgsnis į šiuolaikinę Europą ir šiuolaikinio žmogaus mąstymas. Pati rašytoja sako, kad tai romanas apie grožį su lašu bjaurumo ir apie blogį, besislepiantį gėryje.
Nojus Saulytis „SMS gėlytė“
Leidykla: „Kitos knygos“
Viena iš svarbiausių poezijos knygos temų – dievoieška. Poetas subtiliai perteikia vis dar tabu Lietuvos kultūroje laikomas temas: seksualumą, alkoholį, savaip visa tai apmąsto. N.Saulytis savitai atliepia modernistų dekadentų Ch.Baudelaire'o, W.Whitmano, vėliau tęstą bytnikų, tradiciją, įvelka ją į šių dienų formą, aktualizuoja įvietindamas Vilniaus mieste, kalbėdamas apie šiuolaikines technologijas. Tekstai pakeri valinga koncentracija, minties tikslumu, emocijos tikrumu ir minimalistiniu pateikimu.
Lina Simutytė „Miesto šventė“
Leidykla: „Kauko laiptai“
Tai pirmasis jaunosios kartos prozininkės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika – su vaizdingais palyginimais.
Ieva Toleikytė „Raudonas slidus rūmas“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Rašytoja debiutavo 2009 metais, kai „Pirmosios knygos“ serijoje buvo išleistas jos apsakymų rinkinys „Garstyčių namas“. „Raudonas slidus rūmas“ – pirma autorės poezijos knyga, kurią sudaro trys skyriai, skaitytoją vedantys nuo asmeniškesnių prie platesnio konteksto eilėraščių. Už šią poezijos knygą autorė apdovanota Jaunojo jotvingio premija.
Jurga Tumasonytė „Remontas“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Pirmajame savo romane autorė, Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė, remdamasi tragikomiška literatūrinės herojės gyvenimo istorija, kalba apie laikmečio ženklus ir situacijas, kurios yra artimos šiuolaikinių trisdešimtmečių kartai. Knygos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – daugiabutyje gyvenantys romano veikėjai po sudėtingų šeiminių išgyvenimų atlieka namų remontą, taip tarsi paslėpdami skaudulius po baltu dažų sluoksniu.