Skaitytojai iki gruodžio 7 dienos gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 14 dieną. Šiais metais prie Geriausių knygų rinkimų projekto prisijungė ir knygynų tinklas „Pegasas“.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje.
Sandra Bernotaitė, „Akys chimeros“
Leidykla „Vaga“
Trečiasis S.Bernotaitės romanas pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Būtent tą dieną Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda“ išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija. Pati autorė sako, kad gavusi romano idėją pagalvojo, kad ji puikiai tiktų filmui, bet kartu ir suabejojusi, kad Lietuva neturi tiek pinigų šiam filmui pastatyti. Todėl ji nusprendė sukurti kinematografinio stiliaus romaną.
Lina Buividavičiūtė, „Tamsieji amžiai“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tai intensyvi, ribinių patirčių prisotinta antroji Linos Buividavičiūtės poezijos knyga, kurią sudaro keturi ciklai: „Erosas“, „Sindromai“, „Miestai ir žvėrys“, „Nemeilė“. Poetės eilėraščiai pasižymi nesumeluotu žvilgsniu į savo ir Kito patirtis. Jaučiamas ir įvardijimas egzistencijos sunkis, transgeneracinės, kolektyvinės ir asmeninės lyrinio „aš“ traumos. Knygos išskirtinumas – drįstama liestis prie mažiau lietuvių poezijoje atvirai artikuliuotų patirčių – ribinio seksualumo, sudėtingos motinystės, psichikos sveikatos problemų. Eilėraščiai atliepia sudėtingą, šešėlinį moters pasaulį. Kultūros intertekstai čia savitai interpretuojami, kuriant unikalias poetinio pasaulio prasmes.
Ieva Dumbrytė, „Šaltienos bistro“
Leidykla „Kitos knygos“
Tai debiutinis I.Dumbrytės romanas. „Mokyklos laikraštyje, kuriame troškau rašyti, gavau tik piešti. Svajojau studijuoti lietuvių filologiją, bet pavyko įstoti tik į istoriją. Norėjau išleisti poezijos knygą, bet atsispausdinusi savo eilėraščių bukletėlį padalinau jį tik kaimynams“, – sako autorė. Tuo metu rašytoja Jurga Tumasonytė, kalbėdama apie šią knygą, teigia, kad tai gardžiausias farso ir grotesko šaltienos kąsnis, kurio sudėtyje – keistuolis istorikas ir dar keistesni jo bendradarbiai, svetimšaliai golodai, Mėsijaus misija ir kiti nuostabą, krizenimą ar žagsulį sukeliantys ingredientai. Knyga išsiskiria juodojo humoro prieskoniais.
Dainius Gintalas, „Vienos vasaros giesmė“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Šis poetinės prozos tekstas parašytas 2019-ųjų vasarą prie Širvintos upės. Išties tai 17 skirsnių, vientisą kompoziciją, ritmą turintis eilėraštis. Jį drąsiai galima pavadinti ir poema, dienoraščiu, kuriame lyriniai pasažai persipina su ironija, realistinės, biografinės detalės – su siurrealistine vaizduote, o poetinis, psichodelinis kalbėjimas – su šnekamąja kalba, žargonu. Tekstas suręstas be skyrybos ženklų, tarsi laivas be jokios vinies, bet tvirtas, žinantis kryptį, kviečiantis į intymią, jaudinančią kelionę. Už šią poezijos knygą D.Gintalas pelnė Jotvingių premiją.
Aušra Kaziliūnaitė, „Jūros nėra“
Leidykla „Kitos knygos“
Penktasis A.Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinys „Jūros nėra“ tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Taupus kalbėjimas ir minimalistinė raiška, atverianti netikėtą žiūrą į kasdienius veiksmus ir įprastus daiktus, knygoje derinama su šnekamąją kalbą primenančiais ilgesniais dokumentiškais tekstais. Daug dėmesio skiriama vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo temoms. Poetė apie knygą kalba taip: „Naujoje knygoje okeanas man yra soliariškas darinys, panašus į Stanislavo Lemo kuriamas planetas. Vanduo yra pats gležniausias, bet ir pats stipriausias gamtos elementas. Juk ir dzeno meistrai sako, kad kapsintys lašeliai gali ir stipriausią akmenį pradildyti.“
Rimantas Kmita, „Remyga“
Leidykla „Tyto alba“
Bestselerio „Pietinia kronikas“ autorius R.Kmita grįžo su nauja knyga apie Šiaulius. Šį kartą rašytojo akiratyje – miestas Sąjūdžio pradžioje. Tai jau visai kitokia knyga. Apie nematomą, tamsiąją, Šiaulių pusę. Tačiau kartu tai knyga ir apie Lietuvą. Romanas apie milicininką, tampantį policininku. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Pats autorius apie knygą sako taip: „Čia viskas yra tikra: vietovardžiai, architektūros ir meno objektai, taip pat ir istorijos.“
Ramūnas Liutkevičius, „Šokis įsuka šviesą“
Leidykla „Bazilisko ambasada“
Tai pirmoji R.Liutkevičiaus poezijos knyga. Autorius gimė 1982 metais Molėtų rajone esančiame Ataraisčių kaime. Vilniaus universtete studijavo lietuvių filologiją ir semiotiką. Dirba su įvairiais kultūriniais leidiniais: „Šiaurės Atėnais“, „Nemunu“, „Kultūros barais“. Savo kūryba jis dalijasi ir su sekėjais feisbuke. „Poezija yra ne tik raidės popieriuje, bet ir muzika, ir vaizdas. Man svarbu kalbėti čia ir dabar susirinkusiems minties partneriams. Man labai svarbu pasitelkti balsą ir judesį, tuomet visa tai virsta kūniška praktika. Iš tikrųjų aš šoku savo poeziją. Man labai svarbu poeziją šokti, svarbu pateisinti sceną, vaikščioti kiaurai sienomis“, – apie savo kūrybą kalba poetas.
Dovydas Pancerovas, „Medžiojant tėvą“
Leidykla „Alma littera“
Tai debiutinis D.Pancerovo romanas. Romane tikroviška žurnalistinė istorija panyra į keistą, vietomis netgi mistišką atmosferą. Skaitytojas ir personažai įtraukiami į manipuliacijų žaidimą, kuriame neaišku, kas yra neginčijami faktai, o kas viso labo kliedesiai. Už šį kūrinį autorius buvo nominuotas Liudo Dovydėno ir Jurgos Ivanauskaitės premijoms. D.Pancerovo publicistinė knyga „Kiborgų žemė“ (2017 m.) ir „Kabinetas 339“ (2019 m., parašyta kartu su Birute Davidonyte) tapo bestseleriais. Pastaroji knyga 2020 metais vykusiuose 15min knygų rinkimuose laimėjo negrožinės lietuvių autorių knygos kategorijoje.
Valdas Papievis, „Ėko“
Leidykla „Odilė“
Nacionalinės premijos laureato V.Papievio pasakojimas „Ėko“ šiemet buvo pabaigtas rašyti Paryžiuje. Jo ištrauka buvo publikuota viename prestižiškiausių literatūrinių žurnalų Amerikoje „Kenyon Review“. Kaip sako literatūros tyrinėtoja Violeta Kelertienė, tai europinės tapatybės, šiuolaikiška, jaunatviška knyga, iliustruojanti, kaip jautrus introvertas gali atsiverti Kitam ir taip įprasminti savo egzistenciją net ir tada, kai viskas aplinkui griūva. Knygoje taip pat laukia naujos pažintys, meilės, šventės, nuorodos į mėgtų rašytojų ir paties autoriaus tekstus bei kiti šmaikštūs netikėtumai.
Sigitas Parulskis, „Laiko nusikaltimai“
Leidykla „Alma littera“
Romanas tarsi tęsia geriausių Europos siurrealistinių romanų tradiciją. Jau nuo pirmų puslapių autorius žaidžia skaitytojo sąmone, sukurdamas apgaulingą iliuziją, kad tai realistinis romanas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau skaitytojo neapleidžia įspūdis, kad S.Parulskis nutrina visas realistinio pasakojimo ribas, žaidžia sukurdamas absurdiškus siužeto vingius ar realiame gyvenime lengvai atpažįstamų iškilių asmenybių šaržus. Čia meistriškai susipina nuotykių, kriminalinio, erotinio romano elementai – milijonus kainuojančių deimantų paieškos, narkotikai, prostitucija, nusikalstamo pasaulio kovos, žmogžudystės, po Vilniaus senamiesčiu nuo Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys.
Kornelijus Platelis, „Korijantys veidrodžiai“
Leidykla „Odilė“
Dvyliktasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, eilėraščių rinkinys. Originalios metaforos atveria netikėčiausias prasmes, kviečia intelektiniam bendravimui. Svarbiausia tema – tikrovės ir jos atspindžių sąmonėje niuansai. Riba tarp „yra“ ir „atrodo“ bėgant metams gal blunka tartum korijantis veidrodis, tačiau labiau išryškėja universalijos, poetinio žodžio magija. Skaitytojai ras ir žavios intertekstų žaismės, ir aktualių įžvalgų, ir smagaus humoro. „Gal ir per daug čia apie tikrovę ir jos atspindį sąmonėje, apie pirmosios nepažinumą ir antrojo nepatikimumą. Korijantis veidrodis gal ir perša iliuziją, jog tikrovė gali sutapti su atspindžiu kaip nors kitaip, negu nustojant būti. O tam juk nereikėtų gaišti brangaus korijimo laiko iki kokios nors demencijos, pakaktų ir nelaimingo atsitikimo mirksnio“, – sako pats knygos autorius.
Paulina Pukytė, „Lubinas ir seradėlė“
Leidykla „Apostrofa“
Rašytojos ir menininkės P.Pukytės ketvirtoji knyga „Lubinas ir seradėlė“ pasirodė praėjus aštuoneriems metams po paskutiniosios šios autorės grožinės knygos „Bedalis ir labdarys“. Naujojoje knygoje, pasitelkdama prasmės–beprasmybės–citatos–banalybės tarpusavio priklausomybę, P.Pukytė toliau tyrinėja sau artimas nesusikalbėjimo, žmogaus padėties absurdiškumo, kalbos ir civilizacijos byrėjimo, laisvės ir jos nebuvimo temas. Svarbus šios knygos bruožas – inter- ir meta- tekstualumas. Joje naudojami ir perdirbami įvairūs jau egzistuojantys tekstai ir naratyvai.
Kristina Sabaliauskaitė, „Petro imperatorė II“
Leidykla „Baltos lankos“
Menotyros mokslų daktarės ir rašytojos K.Sabaliauskaitės istorinis romanas „Petro imperatorė II“ – antroji dilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją. Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones. Pirma dilogijos dalis buvo išleista 2019 m. ir tapo tuomet 15min rengtų metų knygų rinkimų laureate.
Tomas Vaiseta, „Ch.“
Leidykla „Baltos lankos“
Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečiama kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją „mažojo žmogaus“ idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą. „Jei kituose mano tekstuose pasitaiko daug sakinių, kurie tiesiog užpildo tarpus tarp taško A (vienos idėjos, teiginio, veiksmo) ir taško B (kitos idėjos, teiginio, veiksmo), tai šiame romane – nors iš pažiūros žodžiai lipa iš krantų – kiekvienas sakinys yra būtinas ir reikšmingas savaime“, – kalba knygos autorius.
Dainius Vanagas, „Oderis“
Leidykla „Baltos lankos“
Distopinis romanas nukelia į 2050-uosius. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Knygos autorius D.Vanagas įvairiuose kultūriniuose leidiniuose publikuoja eksperimentinius literatūros kritikos ir prozos tekstus. Distopinis romanas – pirmoji jo knyga.
