Skaitytojai iki gruodžio 7 dienos gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 14 dieną. Šiais metais prie Geriausių knygų rinkimų projekto prisijungė ir knygynų tinklas „Pegasas“.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje.
Jolita Bernotienė, Ingrida Jakubavičienė, „Ponios Smetonienės virtuvė“
Leidykla „Aukso žuvys“
Ši knyga – tai pažintis su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia – Sofija Smetoniene. Šiai moteriai gyvenime buvo skirti dideli ir nevienareikšmiški vaidmenys: dvarininkaitė ir ūkvedė, žmona ir mama, prezidento partnerė ir patarėja, diplomatė ir visuomenės veikėja, šeimininkė ir aistringa kortuotoja, bėglė ir emigrantė. Istorikų teigimu, S.Smetonienė kūrė prezidento rūmų etiketą, puoselėjo diplomatinius ryšius su Kaune rezidavusiais užsienio šalių atstovais, turėjo įtakos priimant tam tikrus valstybei reikšmingus sprendimus, aktyviai veikė socialinės rūpybos ir moterų švietimo srityje. Knygoje skaitytojai ras ne tik šios istorinės asmenybės išsamų portretą, tačiau ir tarpukario fotografijų bei 50 to meto receptų, kurie pritaikyti šių dienų skoniui.
Norbertas Černiauskas, „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
Leidykla „Aukso žuvys“
Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. Šalia žmonių kasdienybės aktualijų istorijų N.Černiauskas kalba apie tai, kaip 1940-ųjų birželį prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? „Prieš pat knygos parašymą pradėjau galvoti, kad pernelyg daug kalbame apie procesus, geopolitinius žaidimus, bet nematome žmonių, kurie gyveno tais 1940 metais“ – apie knygos kūrimo užkulisius yra sakęs N.Černiauskas.
Marius Daraškevičius, „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“
Leidykla „Lapas“
Tai istorinė architektūros bei antropologijos studija apie įvairiausiais skoniais ir kvapais persismelkusią dvarininkų buitį. Leidinyje aptinkami ne tik detalūs vaistinėlės, kaip namų erdvės, aprašymai, bet ir pristatoma gausybė nuo pašalinių akių slėptų gėrybių: nuo vaistų ir tinktūrų iki dvarininkių „laboratorijose“ pagamintų gražinimosi priemonių, nuo trauktinių iki nekasdienių gardėsių. Tyrinėdamas vaistinėles, knygos autorius M.Daraškevičius atskleidžia ir platesnį to meto kontekstą. Mokslinėje studijoje aprašoma skirtingo turtingumo bajorų padėtis, svetingumo tradicijų raida.
Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė, „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“
Leidykla „Aukso žuvys“
Ši knyga bus itin vertinga Romą jau šiek tiek pažįstančiam keliautojui, kurio netenkina standartinis įžymybių aprašymas, tam, kuris jaučia meno ir istorijos pažinimo alkį, ieško ne tik informatyvaus, bet ir autentiško būdo tyrinėti šį miestą. „Pasivaikščiojimai po Romą“ – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją lydi atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai. Pasakojimus įvaizdina ir naviguoti po Romą padeda nuotraukos bei piešiniai.
Mažvydas Jastramskis, „Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos“
Leidykla „Baltos lankos“
Politikos mokslų daktaras M.Jastramskis, remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, knygoje atsako į daugybę klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją, lygina buvusius ir esamus prezidentus bei aptaria jų reikšmę šalies politikai nuo Nepriklausomybės atgavimo iki pat šių dienų. „Ryškiausiai tokios knygos poreikį pajutau per pirmąją pandemijos bangą, 2020 m. pavasarį. Tada, išrinkus prezidentą Gitaną Nausėdą, viešojoje erdvėje atsirado daugybė klausimų apie jo poveikį vyriausybės sudėčiai ir lyderystę sveikatos krizės metu“, – apie knygą sako autorius.
Vaidas Jauniškis, „Patirti peizažą“
Leidykla „Tyto alba“
Kultūros analitiko, teatro kritiko V.Jauniškio knygoje sudėti tekstai apima daugiau nei 10 metų laikotarpį, fiksuoja kaitą, kurią patiria miestas, kultūra, mados, meno reiškiniai ir kūrėjai, visuomenė ir jos pažiūros. Knygoje publikuojama per 40 esė, anksčiau skelbtų įvairiuose leidiniuose ir interneto portaluose. Juos galima skaityti ir kaip fragmentus iš mūsų kasdienos kultūros istorijos, ir kaip kelionę laiku bei po savus ar svetimesnius miestus. Subjektyvūs atsiminimai gali priminti senovinius žemėlapius ar graviūras, kurių pirmame plane buvo piešiami žmonės, išėję už miesto vartų.
Donatas Katkus, Rasa Murauskaitė, „Užrašai iš Rokantiškių“
Leidykla „Tyto alba“
Maestro D.Katkaus gyvenimas – tarsi svarbiausių daugiau nei pusės amžiaus Lietuvos kultūros ir istorijos įvykių peizažas. Valstybinio Vilniaus kvarteto ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas, dirigentas, muzikologas ir tiesiog – puikus istorijų pasakotojas vienaip ar kitaip atsidurdavo ten, kur apie esminius istorinius poslinkius diskutuodavo intelektualai, virė intrigos, gimė kūriniai, keitę ir formavę istoriją, būrėsi draugijos. D.Katkaus gyvenime netrūko susitikimų su daugybe nepaprastų žmonių, kurių portretai šalia paties maestro pasakojimo apie svarbiausius jo gyvenimo epizodus, charakteringų jo visą gyvenimą rašyto dienoraščio ištraukų ir nugulė į šią atsiminimų knygą. Maestro apie save ir sutiktuosius čia pasakoja pats – plačiai, atvirai ir be užuolankų.
Irma Laužikaitė, „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“
Leidykla „BALTO leidybos namai“
Pasiryžusi patikėti savo gyvenimo istoriją knygai, viena ryškiausių lietuviškos estrados žvaigždžių kalbėjo lyg per išpažintį. Prisimindama, ką tiek metų nutylėjo, ir juokėsi, ir braukė ašaras. Knygoje ji pasakoja apie mažytės Nelly kovą dėl išlikimo karo mėsmalėje. Apie tai, kaip pati dar vaikas tapo mama. Apie beribę aistrą scenai ir jai atiduotus šešiasdešimt ketverius metus. Apie tai, kodėl per koncertą persirengdavo penkis ar šešis kartus. Apie vyrą, kurį nutarė padaryti laimingą. Apie skausmingą sprendimą išvykti gyventi į Vokietiją. „2020-ųjų vasario 29-ąją Nelly Paltinienė iškeliavo anapus, o man liko pažadas sudėti atvirus pasakojimus į knygą, kad ji dar sykį galėtų pakviesti gerbėjus į pasimatymą“, – teigia knygos autorė.
Jonas Öhmanas „Donbaso džiazas“
Leidykla „Alma littera“
„Šis J.Öhmano „džiazas“ – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles“, – apie šią knygą kalba prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pats autorius sako, kad Ukrainoje per patirtus išgyvenimus, žvelgdamas pro karo marazmo prizmę ir bendraudamas su ten kovojančiais žmonėmis, jis pradėjo suprasti, ką reiškia „hibridinis karas“. „Tai – visiškas džiazas. Ši knyga yra mano signalas, kad mes Lietuvoje, norime ar nenorime, privalome tai suprasti. Ir išmokti džiazuoti“, – pasakoja autorius.
Aurimas Švedas, „Istoriko teritorija“
Leidykla „Aukso žuvys“
Istoriko ir publicisto A.Švedo eseistikos knyga „Istoriko teritorija“ – tai tarpdisciplininėje erdvėje gimę 30 tekstų, kuriuose susilydo istoriosofiniai apmąstymai, nekonvencinės istoriografijos idėjos, ironiški ir jautrūs autorefleksijos fragmentai, visuomenės kritikos eskizai. Savitu mąstymo ir kalbėjimo stiliumi pasižymintis istorikas kalba apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Knygos pagrindu tapo geriausi nuo 2015 m. kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ publikuoti tekstai. „Tai daugybę kartų perrašinėtų, trumpintų, išplėstų, taip pat ir naujų, niekur iki šiol neskelbtų tekstų, knyga, kurios penkiose dalyse skaitytojui siūlau pradėti kelionę iš tamsos epicentro link prasmės ir viltingų svajonių paieškų“, – sako A.Švedas.
Arvydas Stašaitis, parengė Darius Pocevičius, „Kaip kūrėme kapitalizmą. Tikra Lietuvos verslininko 1980–2000 m. istorija“
Leidykla „Kitos knygos“
A.Stašaičio prisiminimai apima 1980–1994 m. jo verslavimo ir 1994–2000 m. kalinimo laikotarpį. Per šį laiką buvo sukurti šiandienio Lietuvos verslo ir – galima sakyti – visos valstybės pagrindai. Autorius siekia reabilituoti šią epochą, nepelnytai vadinamą „laukiniu“ kapitalizmu. Be drąsių sprendimų, nuotykių ir kuriozų, kurie buvo neatsiejami nuo pirmųjų nepriklausomos Lietuvos verslininkų gyvenimo, knygoje rasite ir atsakymus į klausimus, kodėl kilo 1994–1996 m. ekonomikos krizė, Lietuvoje nušlavusi 17 bankų ir bankelių, koks buvo pirmųjų verslininkų santykis su sovietine ir tautine valdžiomis, kokiais neįprastais būdais būdavo atsiskaitoma su kompiuterių tiekėjais Vakaruose, kaip pavyko išvengti kriminalinių grupuočių reketo ir uždirbti pirmuosius milijonus.
Vladimiras Tarasovas, „Būgnininko dienoraščiai“
Leidykla „Sofoklis“
V.Tarasovas – vienas žymiausių Lietuvos džiazo muzikantų. Jis gimė Archangelske, viešai koncertuoti pradėjo keturiolikos. Vėliau studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, iš kurios buvo pašalintas ne už ką kitą, o už meilę džiazui. Knygos „Būgnininko dienoraščiai“ tekstas, kaip ir muzikinė autoriaus kūryba, – tikras džiazas. Tai atsiminimai, kuriuose nerasite dienoraščiams būdingos eilės tvarkos, nuoseklių aprašymų ar laiko žymių. Autorius sklandžiai pereina iš vieno prisiminimo į kitą ir į vieną visumą dėliodamas siužetus pasakoja apie įvairias aplankytas pasaulio vietas, patirtis, skirtingus laikmečius, sutiktus žmones ir užmegztas draugystes.
Natalija Arlauskaitė, Lina Kaminskaitė (sudarė), „Fokuse: moterys Lietuvos kine“
Leidykla „Lapas“
Ši knyga – dešimties straipsnių rinktinė – pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys – antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? „Šios knygos žvilgsnį į kiną fokusuoja du dalykai. Pirmiausia lyties problematika: nagrinėjame, kaip keičiasi kino istorija ir jos apmąstymo būdai, jei žvelgiame per moterų – kūrėjų, žiūrovių, vaizdinių – prizmę. Ir antra, daugiadiscipliniškumas: knygos autorės ir autoriai ateina iš istorijos, filologijos, dailėtyros, psichologijos ir kinotyros kontekstų, tad jų teorinė optika ryškina vis kitokias kino ir lyties svarstymo galimybes“, – apie knygą kalba autorės.
Kristupas Sabolius, „Apie tikrovę“
Leidykla „Lapas“
Specialiai šiai knygai parengtuose straipsniuose bei pokalbiuose Lietuvos ir užsienio mąstytojai – tiek pasauliniu mastu pripažinti teoretikai, tiek kylantys filosofai – apžvelgia netikėtas tikrovės perspektyvas. Ar įmanoma pasaulį išlaisvinti iš žmogaus diktato? Kokiais būdais galime tikrovę apmąstyti, išmokus tiek metafizikos, tiek XX a. postmodernizmo pamokas? Galiausiai, ar užčiuopti tam, kas iš tiesų egzistuoja, mums visad pakanka tik mąstymo, o galbūt kartais turime pasitelkti ir radikalią vaizduotę? Pats K.Sabolius sako, kad šią knygą galima suprasti kaip sceną, kurioje susitinka skirtingoms stovykloms atstovaujantys filosofai.
Viltė Migonytė-Petrulienė, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė, „Palanga. Architektūros gidas“
Leidykla „Lapas“
Šiame architektūros gide pristatoma seniausio Lietuvos kurorto istorija, įdomiausi ir reikšmingiausi pastatai. Knygoje atsiskleidžia, kaip jaukų ikikarinį miestelį keitė ambicingos sovietmečio plėtros vizijos ir kaip jas pakoregavo chaotiška nepriklausomybės laikų statyba bei pakitusi ekonominė situacija. Architektūros objektų aprašymai kartu su archyvinėmis ir šiandienėmis nuotraukomis leis iš naujo atrasti Palangą – pažįstamą ir dar nematytą. Leidinyje kalbama apie 117 Palangos pastatų ir objektų.
