Skaitytojai iki gruodžio 7 dienos gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 14 dieną. Šiais metais prie Geriausių knygų rinkimų projekto prisijungė ir knygynų tinklas „Pegasas“.
Rinkimuose galite balsuoti ne tik už komisijos atrinktas knygas, bet ir knygynų tinklo „Pegasas“ nominacijoje.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja verstinės negrožinės literatūros kategorijoje.
Fernandas Braudelis, „Civilizacijų gramatika“
Leidykla „Kitos knygos“
Vertėjas Dainius Gintalas
Tai klasikinis istorijos veikalas. F.Braudelis nagrinėja gilumines civilizacijų struktūras. Jis kalba apie Islamo, Juodosios Afrikos, Tolimųjų Rytų ir Europos civilizacijas ir, pasitelkdamas gretutinių mokslų duomenis, lygina ilgalaikės jų raidos bruožus. Knygos autorius nuo pokario iki septinto dešimtmečio pabaigos buvo istoriografinės Analų mokyklos lyderis. Tuo metu apie „Annales“ žurnalą susibūrę istorikai pabrėžė ilgalaikių istorijos procesų tyrinėjimų svarbą. F.Braudelis kvietė į analizę įtraukti geografijos, ekonomikos, demografijos ir filologijos laimėjimus. Svarbiausias mokslininko įnašas yra la longue durée koncepcija. Tai amžius ir tūkstantmečius trunkanti istorija, per kurią formuojasi labai lėtai kintantys civilizacijų dėsniai, formą įgauna skirtingos kultūrinės tradicijos ir įvairūs gyvenimo būdai.
Rogeris Crowley, „Konstantinopolis“
Leidykla „Briedis“
Vertėjas Romualdas Grigaliūnas
Tai įtemptas pasakojimas apie narsą ir žiaurumą, technologinį išradingumą, ištvermę ir sėkmę. 1453-iųjų pavasarį Osmanų imperijos tiurkai užpuolė Konstantinopolį, siekdami senos islamo svajonės – užimti tūkstantmečio senumo krikščioniškosios Bizantijos sostinę. Per apgultį nedidelis būrys prastai pasirengusių gynybinių pajėgų, kurios skaičiumi teprilygo dešimtadaliui užpuolikų, aršioje kovoje susirėmė su galinga otomanų armija. Abiejų pusių kovotojai manė, kad artėja pasaulio pabaiga, nes pirmąkart buvo masiškai naudojamas artilerinis bombardavimas. Šios apgulties atomazga, kuri buvo nulemta per keletą 1453 m. gegužės 29-osios valandų, yra vienas įstabiausių momentų pasaulio istorijoje.
Serge'as Fauchereau, „Baltijos šalių menas XIX–XX a.“
Leidykla „Hubris“
Vertėja Birutė Gedgaudaitė
„Batijos šalių menas XIX–XX a.“ – išsami, gausiai iliustruota Baltijos šalių vaizduojamojo meno apžvalga. Knyga aprašo nacionalinės dailės gimimą trijose Baltijos šalyse XIX–XX a. sandūroje ir gyvybingą, įvairialypį, vibruojantį jų meno pasaulį tarpukariu. Knygoje atidžiau pažvelgiama, pavyzdžiui, į pirmąją lietuvių dailės parodą, latvių menininkų situaciją Sovietų Sąjungoje ar į Estijos menininkų ryšius su užsieniu. Tai knyga, kuri piešia Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno paveikslą.
Thomas C.Fosteris, „Skaityk literatūrą kaip profesorius. Gyvas ir smagus skaitymo tarp eilučių vadovas“
Leidykla „Kitos knygos“
Vertėjas Laimantas Jonušys
Grožinę literatūrą skaitome įvairiai. Iš pradžių sutelkiame dėmesį į pasakojimą ir į personažus. Jie gali kelti džiaugsmą arba pasibjaurėjimą, prajuokinti ar pravirkdyti. Vis dėlto, kaupiantis skaitymo patirčiai, įmanoma pažvelgti įdėmiau. Literatūros tekstai yra paremti tam tikra logika, konvencijomis: personažų tipai, siužeto ritmai, skyrių struktūra, žiūros taškas. Kaip visa tai perprasti? Trys pagrindiniai raktai, pasak autoriaus, yra atmintis, simbolis ir modelis. Išmokę pažinti kūrinių vidinę tvarką, pajusime dar didesnį skaitymo malonumą. Knygos autorius, kartais imdamasis pašnekesio tono ir žaismės, atskleidžia pasakojimų dėsningumus pasitelkdamas ne tik romanus, apsakymus bei eilėraščius, bet kartais ir kino filmus. Pirmasis knygos leidimas JAV tapo bestseleriu.
Johanas Huizinga, „Rytdienos šešėliuose: mūsų laikų dvasinės negalios diagnozė“
Leidykla „Gelmės“
Vertėjas Antanas Gailius
Ši knyga – tai istoriškai reikšmingas kultūros smukimo vertinimas dešimtmečiais prieš Antrąjį pasaulinį karą, skirtas autoriaus laikų Europos kultūros krizei aptarti. Tyrinėdamas dvasinius negalavimus, autorius pateikia neginčijamą diagnozę ir nurodo priemones jai gydyti. Pats J.Huizinga įvardina knygą kaip „mūsų laikų dvasinės negalios diagnozę“. Tačiau joje gausu plačių istorinių apibendrinimų. Daugelis autoriaus įžvalgų skamba taip, tarsi būtų parašytos mūsų laikais. Kūrinys pirmą kartą išleistas1936 m.
Jane Jacobs, „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“
Leidykla „Lapas“
Vertėja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė
Nors žurnalistė, aktyvistė, knygų autorė J.Jacobs neturėjo formalaus urbanistinio ir architektūrinio išsilavinimo, o oponentai mėgindavo ją pašiepti kaip „tiesiog namų šeimininkę“, ji savo tekstais sugebėjo radikaliai pakeisti miesto planavimo politikos principus. Ši knyga šiandien vienodai aktuali ir profesionalams, ir paprastiems miesto gyventojams, norintiems išmokti analizuoti savo gyvenamąją aplinką bei čia vykstančius procesus. Nuo knygos pasirodymo praėjo beveik 60 metų, tačiau J.Jacobs idėjos aktualios ir dabar, autorės mintis cituoja ir išgrynintus principus taiko miestų savivaldybės, planuotojai, vystytojai.
Sørenas Kierkegaard'as, „Nerimo sąvoka“
Leidykla „Phi knygos“
Vertėja Ieva Tomaševičiūtė
„Nerimo sąvoka“ yra chaotiškiausias, giliausias ir sudėtingiausias S.Kierkegaard'o kūrinys, kurio centrinė ašis – psichologinė žmogaus studija, apimanti įvairias priartėjimo prie nuodėmės galimybes ir priartėjimus lydinčią dvilypę nerimo būseną. Knygoje analizuojama nerimo sąvoka paliečia įvairius žmogaus būties aspektus: nekaltumą, nežinojimą, jausmingumą, seksualumą, kaltę, nerimą dėl nuodėmės, demoniškumą, rimtumą.
Dorianas Lynskey, „Tiesos ministerija“
Leidykla „Tyto alba“
Vertėjas Laimantas Jonušys
Remdamasis G.Orwello knyga „1984“ ir įžvalgomis, „Tiesos ministerijos“ autorius provokuoja įdėmiau pažvelgti į mūsų pačių realybę ir savęs paklausti, ką konkrečiai kiekvienas turime padaryti, kad ji netaptų pamėkliška totalitarinių sistemų įkaite. „Tiesos ministerijos“ pasakojimo ašis – romanas „1984“ ir jo autorius, bet D.Lynskey aprėpia gerokai plačiau ir pateikia intriguojantį tyrimą, kaip iš istorijos gimsta literatūra ir kaip literatūra paaiškina istoriją ir dabartį.
Barackas Obama, „Pažadėtoji žemė“
Leidykla „Alma littera“
Vertėjai: Asta Tobulevičienė, Daumantas Gadeikis, Jovita Liutkutė
B.Obama kviečia skaitytojus į kvapą gniaužiančią kelionę, pradedant jo ankstyvaisiais politiniais siekiais ir baigiant esmine pergale pirminiuose rinkimuose Ajovoje, atskleidusia tikrąją paprastų piliečių aktyvumo įtaką lemtingam 2008 m. lapkričio 4 d. vakarui, kai jis buvo išrinktas 44-uoju JAV prezidentu ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, užėmusiu šį aukščiausią šalies politinį postą. „Pažadėtoji žemė“ – asmeniška ir savirefleksijų kupina knyga, pasakojanti apie žmogaus lažybas su istorija, apie bendruomenės organizatoriaus tikėjimui tekusį išbandymą pasaulio politikos arenoje.
Marcelis Proustas, „Apie skaitymą“
Leidykla „Hubris“
Vertėjas Vytautas Bikulčius
„Apie skaitymą“ – dvi M.Prousto esė, kuriose šis vienas žymiausių visų laikų rašytojų apmąsto, kodėl mes skaitome. Sumanytos kaip refleksijos apie M.Prousto itin mėgtą meno kritiką Johną Ruskiną, šios esė virsta psichologine skaitymo studija. Prousto išvada – kitaip nei bet kas kitas, skaitymas gali tapti postūmiu savarankiškam dvasiniam gyvenimui. Šis kūrinys papildo leidyklos leidžiamą knygų seriją „Apie“, kuri skaitytojams pateikia neakademinius tekstus, kuriuos galima perskaityti vienu ypu.
Laurence'as Reesas, „Aušvicas. Naciai ir „galutinis sprendimas“
Leidykla „Kitos knygos“
Vertėjas Matas Geležauskas
Britų istorikas L.Reesas knygoje pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo masinių žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka. Autorius svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Knygoje istoriko žvilgsnis platus – nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių.
Jonathanas Sacksas, „Moralė“
Leidykla „Tyto alba“
Vertėja Jolita Parvickienė
Esminė knygos žinia yra tokia, kad regint visus šiandienos iššūkius – visuomenių susiskaldymą, nelygybę, populizmą, neapykantos proveržius ir kt. – būtų klaidinga manyti, jog problemas galime išspręsti atlikę pokyčius politikoje ar ekonomikoje. Turime nepamiršti bendrų gairių, kurios mus jungia kaip visuomenę – nepamiršti moralės. Visuomenės kūrimas – namo statybos, o statybose nesvarbu odos spalva, lytis ar amžius. Svarbu tai, kaip prisidedi. Knygos autorius – profesorius, filosofas, teologas, 1991–2013 m. vyriausiasis Britanijos rabinas, politikas. Daugelio moralės filosofijos ir teologijos veikalų autorius, radijo ir televizijos laidų apie moralę kūrėjas. „Moralė“ – viena iš paskutinių filosofo knygų.
Tenzinas Geičė Tetongas, „Jo šventenybė XIV Dalai Lama“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Vertėjas Saulius Repečka
Ši XIV Dalai Lamos biografija – palaiminta paties Jo Šventenybės – autentiškiausias liudijimas apie vieno iškiliausių pasaulio dvasinių lyderių gyvenimą. Knygos autorius keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę kone į visas užsienio keliones. Kūrinyje pateikiamas ne tik spalvingas artimiausių Jo Šventenybės rato žmonių pavaizduotas Dalai Lamos portretas, bet ir pačių tibetiečių lūpomis pasakojama kupina neramumų Tibeto istorija, atsiskleidžiama turtinga jo kultūra ir svarbiausi budizmo mokymo principai. Leidinys gausiai iliustruotas niekur anksčiau neskelbtomis unikaliomis nuotraukomis.
Benas Wilsonas, „Metropolis. Miesto istorija – nuo senovės iki šiandien“
Leidykla „Kitos knygos“
Vertėjas Tadas Juras
Britų istorikas knygoje veda per 26 pasaulio miestus, pradėdamas nuo Uruko, gyvavusio 5 000 m. pr. Kr. ir minimo „Gilgamešo epe“. Kiekviename iš aprašomų metropolių buvo sukurta kas nors nauja: Antikos Atėnai išrado susirinkimų aikštę agorą, svarbiausiame Artimųjų Rytų centre Bagdade jau IX amžiuje vyko pasaulinė prekyba ir klestėjo neregėta prabanga, XVII amžiaus Amsterdame ranka buvo pasiekiami visi įmanomi namų patogumai ir puošmenos, XIX amžiaus Paryžiuje miesto gyvenimo įspūdžius fiksavo vaikštūnas stebėtojas – flâneur, o Londone įkurta Karališkoji mokslo draugija mokslą pavertė viešųjų debatų objektu. Pasakodamas B.Wilsonas daug dėmesio kreipia į pojūčius, aprašo miestų atmosferą skirtingais laikais.
Samuelis Schalkowsky (parengė), „Slaptoji Kauno žydų policija. Nežinomi Kauno žydų geto policijos pareigūnai“
Leidykla „Odilė“
Vertėjas Aistis Žekevičius
Tai unikalus Lietuvos istorijos dokumentas, kurį jidiš kalba rašė Kauno žydų geto policininkai 1942–1943 metais. Daug laiko šie užrašai išgulėjo dėžėje, užkastoje Vilijampolėje, buvusio geto teritorijoje. 1964-aisiais jie atsitiktinai atrasti buldozeriui lyginant būsimą statybų aikštelę ir perimti KGB. Kauno geto policininkai ryžosi papasakoti savąją Holokausto istoriją, pasidalyti su būsimomis kartomis dramatiškomis patirtimis, paaiškinti savo apsisprendimų ir poelgių motyvus. Atsidūrę tarp savo tautiečių ir nacių, niekinami tiek vienų, tiek kitų, geto policininkai baisiomis sąlygomis mėgino rinktis tarp labai menkų jiems likusių galimybių. Jų pasakojimai – sukrečiantys žmonių, patekusių į totalitarizmo mėsmalę, liudijimai.
