M.Anušauskaitės komiksų knyga apie semiotiką Algirdą Julių Greimą įvertinta už švietėjiškos misijos įgyvendinimą, už tai, kaip knygoje ji „grakščiai ir šmaikščiai žaidžia – ir ikoninėmis Greimo nuotraukomis, ir akademiniais mitais bei kaukėmis“, už „talentą sudėtingus dalykus paaiškinti išsamiai, bet tuo pačiu labai paprastai“, kad „puikiai įrodo, jog mokslas nebūtinai turi būti sausas, neįdomus, sunkiai įkandamas“.
Pašnekesių su T.Venclova knyga įvertinta už tai, kad rašytojas čia pasakoja „su faktų precizika, minties aštrumu, kritine refleksija ir be jokio perdėto optimizmo ir utriravimo, sentimentalumo ir nostalgijos“, „už sugebėjimą knygoje liudyti ne tik savo gyvenimą, bet ir labai pagauliai atskleisti kelių epochų istoriją“, kad tai yra „tikra intelektinės minties istorija“.
M.Anušauskaitei bus skirta 500 eurų premija, tokio paties dydžio premija bus skirta ir T.Venclovos pašnekesių su E.Hinsey knygos vertėjui L.Jonušiui, tuo siekiant pabrėžti didelį vertėjų indėlį, kuris neretai lieka pernelyg mažai matomas.
Šie rinkimai vyko trimis etapais – iš pradžių 15min sudaryta ekspertų komisija (kurią sudarė Audrius Ožalas, Mažvydas Karalius, Jurga Vaičiūtė, Jurga Mandrijauskaitė, Jūratė Čerškutė ir Marius Burokas) atrinko po penkiolika knygų, – skaitytojai galėjo balsuoti ir nuspręsti, kurios knygos patenka į trumpąjį sąrašą. Iš šio trumpojo sąrašo ekspertai atrinko po, jų nuomone, vertingiausią knygą iš šio sąrašo.
Šie rinkimai sulaukė didelio susidomėjimo, ir jie bus tęsiami ir kitais metais – galbūt kiek keisis jų forma arba aprėpiamos literatūros sritys, tačiau, mūsų įsitikinimu, visuomenėje svarbu skatinti skaitymą, ir geriausių knygų rinkimo iniciatyvos yra puikus būdas tai daryti.
„Atrinkdami knygas vadovavomės keliais pagrindiniais principais – kad knyga turėtų išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinės knygos atveju buvo vertinama ir jos vertimo kokybė. Abi šios knygos kuo puikiausiai atitinka šiuos kriterijus, ir ganėtinai simboliška, kad abu šie kūriniai pakliūna į negrožinės literatūros kategoriją – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastebimas išaugęs susidomėjimas negrožinėmis knygomis, – sakė 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. – Šie rinkimai sulaukė didelio susidomėjimo, ir jie bus tęsiami ir kitais metais – galbūt kiek keisis jų forma arba aprėpiamos literatūros sritys, tačiau, mūsų įsitikinimu, visuomenėje svarbu skatinti skaitymą, ir geriausių knygų rinkimo iniciatyvos yra puikus būdas tai daryti.“
Knygų rinkimams skirtą polapį galite rasti čia.
EKSPERTŲ ATSILIEPIMAI APIE LAIMĖJUSIAS KNYGAS
Miglė Anušauskaitė „D.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“
Jūratė Čerškutė: „M.Anušauskaitės „Dr. KVADRATAS“ – netikėčiausia metų knyga. Komiksas apie semiotiką Algirdą Julių Greimą veikiausiai yra pirmas tokio žanro ir dar „mokslinį projektą" (taip Greimas vadino semiotiką) populiarinantis kūrinys. Pirmas pas mus, kai užsienyje, be jokios abejonės, įprastas ir paklausus (kelis tokius teorinius komiksus apie XX a. filosofiją saugo ir mano knygų lentynos). Knygos struktūra patraukli ir aiški – pristatomi ne tik Greimo asmeninio ir profesinio gyvenimo įvykiai, bet ir teoriniai minimų laikų kontekstai. Norintiems susipažinti su semiotika pasitarnauja pilkųjų pakraštėlių puslapiai, kuriuose autorė patraukliai aiškina teorines sąvokas ir konceptus. Skaitant knygą žavi, kaip grakščiai ir šmaikščiai M.Anušauskaitė žaidžia – ir ikoninėmis A.J.Greimo nuotraukomis, ir akademiniais mitais bei kaukėmis. Įpusėjęs komiksas įgauna tarsi naują kryptį, kurią ryškiai brėžia nuostabi autorės autoironija, į kurią reaguojant, aš, kaip skaitytoja, sakau, kad M.Anušauskaitei pavyko A.J.Greimo gyvenimą papasakoti be jokio sudievinimo ar pavertimo stabu. Tad šia prasme visų lietuviškų biografinių pasakojimų ir šventinių metų kontekste, ši knyga neabejotinai išskirtinė, ne tik dėl savojo žanro.“
M.Anušauskaitei pavyko A.J.Greimo gyvenimą papasakoti be jokio sudievinimo ar pavertimo stabu.
Audrius Ožalas: „M.Anušauskaitės komiksai apie garsųjį semiotiką – vienas išskirtiniausių visų metų lietuvių autorių kūrinių, tiek savo žanru, tiek pasirinkta tema. Šie komiksai leidžia susipažinti su A.J.Greimo kūryba ir gyvenimo istorija žaismingu, pagauliu būdu. M.Anušauskaitė puikiai įrodo, kad mokslas nebūtinai turi būti sausas, neįdomus, sunkiai įkandamas. Pasakodama A.J.Greimo istoriją autorė pateikia ir kontekstą – pagrindinius žmones, dariusius įtaką mokslininkui, atskleidžia tai, kaip atrodė tuo metu mokslinis, filosofinis laukas, kuriame kūrė lietuvis, yra čia ir jo asmeninių gyvenimo detalių. Labai įdomu tai, kaip autorė sugeba paprastai, vizualiai paaiškinti esminius semiotikos, A.J.Greimo mokslinius principus. Kaip ir įprasta M.Anušauskaitės komiksuose, čia sodru nokautuojančio humoro, ironijos ir saviironijos, – galbūt ir keista taip sakyti apie rimtą mokslininką ir jo darbus, bet skaityti šiuos komiksus išties yra smagus laiko praleidimas. Tokie būdai netradiciškai, populiariai supažindinti su mokslu yra labai sveikintini, ir tikiu, kad nemažai ką gali paskatinti semiotika susidomėti ir plačiau.“
Jurga Mandrijauskaitė: „Galima juokauti, kad jei iki šiol nemažai kas žinojo tik tiek, kad A.J.Greimas buvo kažkoks bičas, išgarsėjęs romantiškai intelektualiu susirašinėjimu su garsia menininke Aleksandra Kašubiene, tai po M.Anušauskaitės komiksų knygos jie pagaliau sužinojo, kas per paukštis tas A.J.Greimas buvo iš tikrųjų ir po kokias semiotines lankas jis skraidė. Šią M.Anušauskaitės knygą reikėtų vertinti keliais aspektais: kaip puikią (biografinę) istoriją, menišką ir originalų jos pateikimą, itin svarbu išskirti knygos švietėjišką reikšmę. Komiksų būdu papasakoti apie tokią sudėtingą asmenybę ir dar sudėtingesnį mokslą, kuriuo A.J.Greimas užsiėmė, nėra lengva, tačiau tokia nuostabi nauja idėja pavyko ir buvo puikiai įgyvendinta. Miglė ne tik vaizdingai, žaismingai perteikė jo asmenybę bei pačios semiotikos esmę, bet ir aplinką, laikmetį, kuriame šis mokslininkas gyveno ir dirbo. Tokia forma perduodama informacija skaitytojui suteikia ne tik pramogą, bet ir kartu atlieka švietėjišką misiją.“
Komiksų būdu papasakoti apie tokią sudėtingą asmenybę ir dar sudėtingesnį mokslą, kuriuo A.J.Greimas užsiėmė, nėra lengva, tačiau tokia nuostabi nauja idėja pavyko ir buvo puikiai įgyvendinta.
Mažvydas Karalius: „Šalyje nėra išleidžiama daug lietuvių autorių kurtų komiksų, tad kiekvienas M.Anušauskaitės darbas yra itin laukiamas. Autorė turi talentą sudėtingus dalykus paaiškinti išsamiai, bet kartu labai paprastai ir šmaikščiai. Tai daug apimantis kūrinys, pasakojantis ne tik apie A.J.Greimą, semiotiką, tačiau ir apie pačią kultūrą, filosofijos kryptis. Regis, tiek daug informacijos sudėti į knygą neturėtų būti lengva užduotis, bet vartant puslapius atrodo, kad M.Anušauskaitės piešiniuose ir dėstomose mintyse semiotika nėra taip sudėtingai skambanti disciplina. Daug ką pasako faktas, kad, galime sakyti, specifinė knyga, netaikiusi į plačiąją auditoriją ir kalbėjusi apie daugiau kultūrinę, biografinę, mokslinę vieno garsaus lietuvių tyrinėtojo gyvenimo pusę, buvo išpirkta akimirksniu – autorė sugebėjo sudominti savo neeiline knyga, o skaitytojai tai įvertino. Vien M.Anušauskaitės pastangomis grafinių romanų kultūra Lietuvoj pradeda įgauti pagreitį.“
Marius Burokas: „Svarbiausia šioje knygoje – proto smalsumas, atradimo džiaugsmas ir nuostaba, puikiai išsaugoti ir perteikti piešiniais ir tekstu. Užkrečianti knyga. Pavyzdys, kaip nenuobodžiai, pagauliai perteikti mokslo dalykus ir iškilių asmenybių gyvenimo kelią.“
Tomas Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“
Jūratė Čerškutė: „Simboliška ir iškalbu, kad vieno garsiausių dabarties lietuvių intelektualų T.Venclovos autobiografinių pokalbių knyga laimi verstinės knygos kategorijoje. Tai dar sykį mums visiems patvirtina ir primena, kad T.Venclova ne tik mūsų, jis – viso pasaulio. Ir, laimei. Šie išsamūs T.Venclovos pokalbiai su E.Hinsey, amerikiečių autore ir T.Venclovos poezijos vertėja į anglų kalbą – tai viso poeto, rašytojo, viešojo intelektualo gyvenimo pasakojimai, liudijimai, faktai, detalės ir niuansai. T.Venclova pasakoja ne tik apie įvykius, bet ir apie tų metų bendrąjį „orą“ – istorinės ir politinės aplinkybės, kultūros kontekstai, ratelių užkulisiai ir lašelis kasdienybės. Taip per visus aštuoniasdešimt savo metų, su faktų precizika, minties aštrumu, kritine refleksija ir be jokio perdėto optimizmo ir utriravimo, sentimentalumo ir nostalgijos. T.Venclova pasakoja tikrai – ir tai dabarties gausaus, emocingo ir įmantraus viešojo kalbėjimo epochoje yra tikra vertybinė atgaiva. Tai niekada iki galo neperskaitoma ir todėl nuolat skaitytina knyga.“
T.Venclova pasakoja tikrai – ir tai dabarties gausaus, emocingo ir įmantraus viešojo kalbėjimo epochoje yra tikra vertybinė atgaiva. Tai niekada iki galo neperskaitoma ir todėl nuolat skaitytina knyga.
Audrius Ožalas: „Tai kūrinys, kuriame pasakojamas ne tik T.Venclovos gyvenimo kelias, skaitydami jį keliaujame ir per visą XX amžiaus Lietuvos istoriją, poetas sugeba užgriebti labai plačius kultūrinius, istorinius kontekstus, pasakoja tai, ką reiškė gyventi totalitarizmo sąlygomis, kokių pastangų reikėjo išsaugoti orumą, kaip veikė disidentinis judėjimas. Jo knygoje skleidžiasi ryškios literatūros, disidentinio judėjimo asmenybės, pasakodamas savo istoriją T.Venclova paliečia ir platesnes temas – nacionalizmą, kosmopolitiškumą, lenkų ir lietuvių santykius, Rusijos imperinius užmojus. Autorius pasakoja be sentimentalumo, aiškiai įvardindamas reiškinius, ir įvykius, vertindamas juos tiek iš to laiko savo mąstymo, tiek iš dabartinės perspektyvos. Ir ši vieno žmogaus, o sykiu ir kelių epochų istorija, labai gyva, lengvai skaitoma, dar vienas liudijimas, kad Tomas Venclova puikiai moka pasakoti istorijas. Knyga labai svarbi skaitytojams užsienyje, norintiems daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją ir jos kultūrą, tačiau ir lietuviams pravartu dar kartą prisiminti tai, kas nutiko mums XX amžiuje, T.Venclovos pasakojimas – įstabus to liudijimas.“
Mažvydas Karalius: „T.Venclovos pasakojimai pinasi ne tik apie jo kūrybinį kelią, asmeninį gyvenimą, tačiau ir apie kitų intelektualų, tokių kaip Czeslawas Miloszas gyvenimą. Kartu tai žvilgsnis į XX amžiaus pabaigos gyvenimą tarp Lietuvos, Sovietų Sąjungos ir už Atlanto. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad T.Venclova šioje knygoje nesislepia – jis atsiveria ir atveria savo patirties lobyną, kuriame ne viena įdomi, stingdanti, bet kartu ir šmaikšti istorija. Už šį poeto atvirumą turėtume padėkoti ir vertėjui Laimantui Jonušiui, kurio verstos knygos jau yra tapusios kokybės ir gero skaitinio garantu – be didelio L.Jonušio įdėto darbo šios knygos vertimas į lietuvių kalbą prarastų nemenką dalį savo žavesio.“
Marius Burokas: „Intelektualai, tokie kaip T.Venclova (taip pat Cz.Miloszas, J.Brodskis ir keletas kitų svarbių autorių) yra asmenybės, per kurias mums išryškėja visas tragiškas, audringas, sudėtingas XX amžius. Jie tampa moralinės ir intelektualinės laikysenos pavyzdžiais. O tokių pavyzdžių šiais laikais labai reikia.“
Jurga Mandrijauskaitė: „Ši daugiaskluoksnė knyga – tikra intelektinės minties istorija, paskaninta T.Venclovos intriguojamomis įžvalgomis, anekdotais, suteikianti nepaprastą progą suvokti, koks didžiulis T.Venclovos indėlis į literatūrą ir pilietinės visuomenės ugdymą. Be pokario kultūros atskleidimo, pasakojimų apie gyvenimo sankirtas su kitomis iškiliomis asmenybėmis, disidentinių liudijimų, vienas iš įdomesnių šių dviejų poetų dialogo aspektų – skaitytojui suteikta galimybė suprasti, kaip kūrėjas tampa svarbiu gyvenimo chaoso, geopolitinių aplinkybių liudytoju, kuomet visas žmogiškas apmaudas ilgainiui persisunkia į kūrybą, tačiau kartu išlaikant orumą ir kitas vertybes – tiek poezijoje, tiek gyvenime.“
