Iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Šiemet 15min rengiamuose metų knygų rinkimuose kūriniai išskirstyti į šešias kategorijas – tai pirmas kartas šių apdovanojimų teikimo metu. Jau įprastas kategorijas – lietuvių autorių grožinės knygos, verstinės grožinės knygos, lietuvių autorių negrožinės ir verstinės negrožinės – papildė dvi naujos: lietuvių autorių poezijos ir verstinės poezijos knygos.
Kiekvienoje iš šių kategorijų yra nominuota po 15 knygų, tad iš viso rinkimuose yra skaitytojams atrinkta 90 kūrinių!
Leidyklos lyderės
Rinkimuose atrinki 26 Lietuvos leidyklų kūriniai. Daugiausiai jų, net 21-as, pateko iš Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistų knygų krepšelio. Antrą vietą dalijasi leidyklos „Rara“, „Apostrofa“ ir „Kitos knygos“, iš kurių išleistų kūrinių rinkimams atrinkta po šešias. Trečią vietą dalijasi „Alma littera“, „Tyto alba“ ir „Lapas“ leidyklos – po penkias knygas. Tokį dešimtuką baigia leidyklos „Slinktys“, „Baltos lankos“ ir „Aukso žuvys“ – po keturias knygas.
Taip pat daugybė knygų atrinkta iš likusių leidyklų – iš jų išleistų knygų repertuaro atrinkta po 1–3 knygas.
Pažvelkime, kokių leidyklų knygų atrinkta skirtingose kategorijoje.
Lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje ryškiausiai šviečia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – septyni kūriniai. Leidykla „Aukso žuvys“ čia turi tris pretendentes knygas, o dar penkios leidyklos po vieną knygą.
Lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje leidyklų išsiskaidymas didesnis – čia net vienuolika leidyklų pristato savo kūrinius. Daugiausia jų – tris – pristato leidykla „Lapas“. Pagal skaičių antri – po dvi knygas pristatančios leidyklos „Tyto alba“ ir „Balto“. Likusios aštuonios leidyklos pristato po vieną knygą.
Panašus įvairiapusiškumas matomas ir verstinės negrožinės literatūros kategorijoje. Čia pateko trys leidyklos „Kitos knygos“ kūriniai. Po du pristato leidyklos „Hubris“ ir „Lapas“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Dar šešios leidyklos čia pristato po vieną knygą.
O verstinės grožinės literatūros kategorijoje pagal knygų skaičių nepasiekiama yra leidykla „Rara“ – net penki kūriniai dalyvauja rinkimuose. Leidyklos „Tyto alba“, „Alma littera“ ir „Baltos lankos“ pristato po du kūrinius. Dar keturios leidyklos šioje kategorijoje turi po vieną knygą.
Dabar atidžiau pažvelkime į poezijos kategorijas. Lietuvių autorių poezijos kategorijoje tiesiog dominuoja Lietuvos rašytojų sąjungos išleistos knygos – čia jų net devynios. Tris pristato „Kauko laiptai“, o likusios trys leidyklos čia turi po vieną poezijos knygą.
Tuo metu verstinės poezijos kategorijoje ryškių leidyklų pagal atrinktų knygų skaičių nėra – „Bazilisko ambasada“ ir „Hieronymus“ čia turi po tris knygas, o Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Apostrofa“ ir „Slinktys“ po dvi. Dar trys leidyklos pristato po vieną verstinę poezijos knygą.
Autoriai ir vertėjai
Panagrinėjus šiemet rinkimuose dalyvaujančių knygų autorius, matome kad čia yra 49 autoriai vyrai ir 34 autorės moterys. O visuose rinkimuose yra ne viena knyga, kurios autorius yra ne vienas, o du ar trys kūrėjai.
Žvelgiant šiuo žvilgsniu, išsiskiria leidyklos „Dvi tylos“ knyga „Gyvenimas tarp knygų“, kurią parašė trys autorės: Asta Lipštaitė, Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė ir Jūratė Jaseliūnienė-Samušytė.
Daugiausia vyrų autorių sutinkame verstinės negrožinės literatūros kategorijoje – net 12. Po dešimt jų yra lietuvių poezijos ir verstinės grožinės literatūros kategorijoje – po 10. O mažiausia – šešis – lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje.
Tuo metu daugiausia moterų autorių randame lietuvių negrožinės literatūros ir lietuvių grožinės literatūros kategorijose – po devynias. O mažiausiai – vos tris – verstinės poezijos kategorijoje.
Dabar pažvelkime į vertėjus. Šiuose rinkimuose jų sutinkame net 54-is! Knygų rinkimuose dalyvauja kūriniai, kuriuos vertė ne vienas vertėjas. Štai pavyzdžiui Baltarusių poezijos antologiją „Baltai raudonai baltai“, kurią išleido „Bazilisko ambasada“, vertė šie vertėjai: Vladas Braziūnas, Marius Burokas, Daiva Čepauskaitė, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas, Benediktas Januševičius, Jurgita Jasponytė, Antanas A.Jonynas, Viktoras Rudžianskas.
Daugiausia vertėjų vyrų sutinkame verstinės poezijos kategorijoje – jų čia devyniolika, o vertėjų moterų – penkios. O mažiausiai sutinkame verstinės grožinės literatūros kategorijoje – šešis.
Tuo metu vertėjų moterų daugiausiai randame verstinės grožinės literatūros kategorijoje – dešimt. Mažiausiai – penkias – matome verstinės poezijos kategorijoje.
Iš vertėjų labiausiai išsiskiria Marius Burokas (keturi rinkimuose dalyvaujantys versti kūriniai) Laimantas Jonušys (trys versti kūriniai), Dainius Gintalas (du kūriniai).
Įdomu yra tai, kad tiek L.Jonušys, tiek ir M.Burokas anksčiau jau yra laimėję 15min įsteigtą literatūrinį apdovanojimą. Jį laimėjusi yra ir Miglė Anušauskaitė, bet kaip autorė – šiemet rinkimuose ji dalyvauja kaip knygos vertėja.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygos vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
Ankstesnių metų nugalėtojai
2017-ieji
- Geriausia lietuvių autorių knyga: Miglė Anušauskaitė „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“).
- Geriausia verstinė knyga: Tomas Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, leidykla „Apostrofa“).
2018-ieji
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Marius Burokas „Švaraus buvimo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Giedra Radvilavičiūtė „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: Virginia Woolf „Tarp veiksmų“ (leidykla „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Witoldas Gombrowiczius „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė)
2019-ieji
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Gediminas Kajėnas „33 portretai“ (leidykla „Aštuntoji diena“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: Olga Tokarczuk „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertėjas Vyturys Jarutis)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Marina Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
2020-ieji
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas „Kabinetas 339“ (leidykla „Alma littera“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: Roberto Bolaño „2666“ (leidykla: „Kitos knygos“, vertėja Alma Naujokaitienė)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Svetlana Aleksijevič „Paskutinieji liudytojai“ (leidykla: „Alma littera“, vertėja Alma Lapinskienė)
2021-ieji
- Geriausia lietuvių autorių knyga: Rimantas Kmita „Remyga“ (leidykla „Tyto alba“)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (leidykla „Aukso žuvys“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: W.G.Sebaldas „Austerlicas“ (leidykla „Baltos lankos“, vertėja Rūta Jonynaitė)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Laurence'as Reesas „Aušvicas. Naciai ir „galutinis sprendimas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėjas Matas Geležauskas)
