Ekspertai atrinko 11 geriausių lietuvių autorių grožinių knygų, po 15 lietuvių autorių negrožinių ir poezijos knygų bei po 15 verstinių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų.
Savo sąrašą balsavimui pateikė ir šių rinkimų rėmėjai – internetinė knygų parduotuvė patogupirkti.lt, paskelbusi perkamiausių metų knygų sąrašą. Už mėgstamiausias knygas čia balsuos tik skaitytojai.
15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Kviečiame susipažinti su knygomis, rinkimuose dalyvaujančiomis lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje.
Natalija Arlauskaitė, Miglė Anušauskaitė, „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“
Leidykla: „Lapas“
Knyga, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Ši knyga siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir kartu pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“.
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas, „Pranešėjas ir prezidentas“
Leidykla: Laisvės TV
Artėjant 2019-ųjų prezidento rinkimams Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas gauna neįprastą užduotį – nesilaikant griežtų taisyklių patikrinti vieno iš kandidatų rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą. Šioje knygoje pirmą kartą prabyla ne vien Pranešėjas, bet ir dešimtys kitų liudininkų, savo akimis mačiusių G.Nausėdos rinkiminę kampaniją, jo įsikūrimą Prezidento rūmuose, bandymus įsitvirtinti Lietuvos politikoje, artimiausios komandos euforiją ir nusivylimus. Atskleidžiama, kaip prezidentas ir kiti valstybės vadovai veikė per svarbiausias pastarojo meto krizes. Knyga tęsia „Kabinete 339“ pradėtą pasakojimą apie Lietuvos valstybės valdymo užkulisius.
Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas, „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“
Leidykla: „Lapas“
Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje siekia išsiaiškinti, kaip vyko urbanizacija sovietinių laikų Lietuvoje. Jie gilinasi į standartizavimo idėjas ir joms oponuojančius architektų ir gyventojų siekius individualizuoti, pa(si)gražinti būstą. Kartu ši knyga yra apie žmonių galimybių ribas ir įtampas, susijusias su būsto formos politiniu reguliavimu ir sunkumais jį gaunant.
Leonidas Donskis, „Man skauda. Vėlyvoji publicistika“ (sudarė Birutė Garbaravičienė)
Leidykla: „Tyto alba“
Knyga atspindi tai, kas buvo svarbiausia L.Donskiui: kalbėti visiems – pačių įvairiausių sluoksnių, pažiūrų žmonėms, taip pat pastebėti ryšius ir susieti tai, kas iš pirmo žvilgsnio nesusiję. Plataus akiračio filosofui rūpėjo ir užsienio politika, ir švietimas, ir populiarioji kultūra, ir futbolas, ir dar daug temų. Prieš keletą metų portale 15min ir žurnale IQ publikuoti tekstai parašyti su tokia intelektualine jėga ir įžvalgumu, kad ir šiandien kelia nuostabą, nes atrodo, kad kalba apie mus ir dabartį.
Saulius Grybkauskas „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Šiame šaltinių rinkinyje publikuojami anoniminiai lietuviškosios nomenklatūros laiškai Maskvai, TSKP CK aparatui, kuriuose pranešama apie sovietinės Lietuvos vadovų klaidas ir nuodėmes, jų ryšius ir gaunamus kyšius, jų žmonų įtaką ir galią keisti partinių veikėjų likimus. Kone visa šių skundų tyrimo medžiaga saugoma Maskvos archyvuose. Tai unikali galimybė susipažinti su sovietmečio nomenklatūros užkulisiais, slaptais poveikio ir galios mechanizmais. Knygos autorius Saulius Grybkauskas – istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.
Ingrida Jakubavičienė, „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“
Leidykla: „Alma littera“
Ši knyga – tai seserų, Sofijos Smetonienės ir Jadvygos Tūbelienės, gyvenimo kelias, kuriuo jos ėjo sekdamos modernybės diktuojamus ženklus. Joms kasdien teko rinktis tarp to, kas įprasta, tradiciška, ir to, kas gąsdino kaip nauja ir nežinoma patirtis. Tapusios modernybės veikiamos visuomenės dalimi jos ieškojo savo gyvenimo stiliaus ir pačios, sąmoningai to nesiekdamos, sukūrė apie save legendą. Knygos autorė – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, o svarbiausia jos mokslinių tyrimų kryptis – prezidento Antano Smetonos ir jo artimiausios aplinkos biografiniai tyrimai, Pirmosios Lietuvos Respublikos politinis, visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas.
Agnė Kajackaitė, „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“
Leidykla: „Baltos lankos“
Knygoje autorė meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytoją į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje, kur, remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus apie lytis – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta? 2019-aisiais knygos autorės vardas nuskambėjo per visą pasaulį: mokslininkės tyrimu apie „termostatų kovas“ biuruose pasidalino „New York Times“, „Time“, CNN, BBC ir daugelis kitų įtakingų žiniasklaidos leidinių bei televizijos kanalų.
Vytautas Kavolis, „Laisvės kultūra“
Leidykla: „Odilė“
Tai 1991-aisiais Vytauto Kavolio (1930–1996) sumanyta, tačiau anuomet neišleista, knyga. Kaip skelbia leidykla, šiandien šis filosofo kūrinys yra kaip niekada aktualus. „Žmogus gali įvairių savo laisvės dalių atsisakyti. Bet tik ne vidinio balso, sprendžiančio, kokiomis sąlygomis ir kokiais atvejais individo laisvė sugrįžta individui“, – kūrinio notacijoje cituojamas sociologas, kultūrų ir civilizacijų istorikas, Pitirimo Sorokino ir Talcotto Parsonso mokinys ir asistentas Harvardo universitete V.Kavolis.
Andrius Kleiva, „Ką veikia Japonija“
Leidykla: „Tyto alba“
Tai – knyga apie Japoniją tokią, kokią ją autorius mato, pats tapdamas jos dalimi. Tai ir pokalbiai su žmonėmis, kurie įvairiausiose Japonijos vietose užsiima visiškai skirtingais, bet labai įdomiais dalykais. Tačiau tai ir žvilgsnis ten, kur atvykėlis vargiai pateks, o patekęs – nedaug ką supras. Į japoniškas laidotuves. Į japonišką medicinos įstaigą. Čia – ir istorijos apie tai, kaip japonai žiūri į maistą ir ką jie valgo. Kuo jie tiki ir kodėl. Kaip renkasi būstą ir kokie japoniškos kaimynystės ypatumai. Kaip japonai dirba ir ką jie veikia, kai randa laisvo laiko.
Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta, „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“
Leidykla: „Baltos lankos“
V.Klumbys ir T.Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Kaip sako autoriai, tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide.
Rimvydas Laužikas, Antanas Astrauskas, Aleksandras Belyj, Tomas Romvydis, „Senojo Vilniaus skoniai“
Leidykla: Vilniaus universiteto leidykla
700-ojo sostinės gimtadienio proga autorių komanda šia knyga skaitytoją kviečia mėgautis Vilniaus istorijomis ir skoniu patiekalų, pasigamintų pagal autentiškus knygoje pateikiamus receptus. Kaip sako patys autoriai, ši knyga kiek primena restauratoriaus darbą, kai, pašalinus naujausius dažų sluoksnius, randami ankstesni, be galo įdomūs istoriniai sluoksniai. Taip sluoksnis po sluoksnio atidengiamas bendras istorinis Vilniaus veidas.
Dalia Leinartė, „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.
Rūta Miškinytė, „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“
Leidykla: „Lapas“
Knygoje pristatoma pusantro šimto suvenyrų apie Vilnių, o juos lydi linksmos, liūdnos ar kurioziškos istorijos. Ši knyga – pirmoji, kviečianti atidžiau pažvelgti į Vilniaus suvenyrus, kurie gali papasakoti apie skirtingas miesto bendruomenes, XX a. pirmos pusės įtampas nepasidalijant Vilniaus, miestą svetimšalių akimis, jo kolonizaciją ir sovietizaciją. Kartu čia pasakojama ir dizaino bei vilnietiškosios kasdienybės istorija nuo XVIII a. vidurio iki mūsų laikų.
„Lietuvos menininkės“ (sudarė Agnė Narušytė)
Leidykla: „Kitos knygos“
Leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Pirmoje knygos dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu.
„Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ (sudarė Reda Pabarčienė)
Leidykla: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę (1928-2020) kalba artimiau ją pažinoję teatro, dailės, muzikos, žodžio meno ir mokslo atstovai, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, žurnalistai iš Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygoje tapomas daugiabriaunis jos paveikslas, atskleidžiantis, kodėl ji buvo tokia svarbi mūsų kultūriniame gyvenime.
