15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki spalio 20 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti oficialioje ceremonijoje festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Mantas Adomėnas, „Moneta & labirintas“ (I ir II dalys)
Leidykla: „Baltos lankos“
Vos pasirodžiusi autoriaus dilogija sulaukė didelės sėkmės, buvo ne kartą kartoti knygos tiražai ir jau spėta knygas versti į užsienio kalbas. Du šnipų romanus parašęs buvęs užsienio reikalų viceministras skaitytojams pasakoja apie žvalgybos operacijas Lietuvoje, kurios veda į šių laikų Rusiją. Knyga parašyta sykiu ir realistiškai, ir suteikia malonumą mėgstantiems šnipų, nuotykinius romanus.
Bernardas Gailius, „Agentė“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Romanas nukelia į kontrastais žaižaruojantį tarpukario Kauną, kurio tamsiose alėjose ir prašmatniuose interjeruose, madingų kostiumų klostėse ir vylingų akių žvilgsniuose tyko didžiuliai troškimai ir mirtini pavojai. Pirmasis autoriaus romanas „Kraujo kvapas“ (2022 m.) sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, buvo įvertintas Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrine premija.
Gabija Grušaitė, „Grybo sapnas“
Leidykla: „Lapas“
Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Tris romano dalis, kurių veiksmas vyksta 2051 ir 2025 metais, sieja niujorkietis mokslininkas Dastinas Karteris ir jo kelias į pripažinimo olimpą. Šis romanas yra septynerių metų autorės studija apie žmogaus sąmonės paradoksalumą.
Almis Grybauskas, „Apeigos stebykloje“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Šioje trumposios prozos knygoje – pasakojimai, kurių vyksmas daugiau vidinis, tiek pat tikroviškas, kiek ir įsivaizduotas, kituose – priešingai, labiau išorėn, į veiksmą orientuotos istorijos, susijusios su įvairios kilmės ritualais. Knygos tekstuose pasitelkiami pasakos, (pseudo)istorizmo, maginės fantastikos elementai. Stilistiškai koncentruojamasi ne tiek į kalbinę raišką, tropus, o labiau į fabulą, veiksmą ir jo dinamiką, stengiantis žadinti skaitytojo vaizduotę, įskelti analogijas su archetipiniais personažais bei siužetais.
Benas Lastauskas, „Tiems, kurie neskaito“
Leidykla: „Laisvės TV“
Tai pasakojimas apie žmones, kuriuos galime sutikti bare penktadienio vakarą, sporto klube ar laukdami eilėje prie greitojo maisto kiosko. Galbūt tai mūsų vaikystės draugai ar seni klasiokai, o gal netgi mes patys arba mūsų jauni suaugę vaikai. Pirmoji tinklaraštininko knyga, parašyta gerai atpažįstamu žargonu, nevengiant organiško ir kartais itin šiurkštaus slengo, traukia autentiškais dialogais ir netikėtais siužeto posūkiais. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio lengvabūdiškas pasakojimas kelia šiuolaikinio jauno žmogaus socialinio, emocinio gyvenimo ir priklausomybių klausimus, tampa lyg subjektyviu autoriaus antropologiniu tyrimu.
Sigitas Parulskis, „Kaip aš mečiau“
Leidykla: „Alma littera“
Kaip sako pats Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ši knyga apie žmogų, nusprendusį mesti rūkyti, ir šis sprendimas jį nuveda labai toli: į praeitį, į atmintį, į melancholiškos ir linksmos patirties, į padorumo ribas kartais peržengiančios vaizduotės kelionę: „Ir norisi į šią kelionę pakviesti kitus, kad ir koks egoistas būčiau“. Rašytojo kolekcijoje – 20 knygų, jos išverstos į latvių, suomių, italų, lenkų, čekų, prancūzų, vokiečių, graikų, švedų, norvegų, rusų, anglų ir kitas kalbas.
Sara Poisson, „Šito gyvenimo skonis“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Daugiasluoksnis kūrinys, romanas-autofikcija, distopinis pasakojimas. Kūrinio veiksmo aplinkybės primena ekologinę katastrofą. Trys pagrindiniai knygos personažai gyvena apribotos laisvės sąlygomis, primenančiomis socialinį eksperimentą. Pasakojimui būdingas kritiškas požiūris į daugeliui savaime suprantamus dalykus, įskaitant maisto kultūrą. Įvairūs reiškiniai, santykiai ar objektai romane išgliaudomi iš įprasto kultūrinio kevalo, išvelkami iš patogių apvalkalų. Romanas erzina, provokuoja ir sykiu originaliai atspindi, estetizuoja, pašventina „šito gyvenimo skonį“.
Undinė Radzevičiūtė, „Pavojingi žodžiai“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Devinta Europos Sąjungos literatūros premijos laureatės knyga – tai šiuolaikinės kultūros metafora. „Romanas „Pavojingi žodžiai“ – pavojinga satyra. Autoriui ir skaitytojui. Vienas svarbiausių šio kūrinio motyvų – politkorektiškumo aspektas, skatinantis klausti, ar visada ir visose srityse juo galime kliautis besąlygiškai, be kritinio mąstymo. U.Radzevičiūtės kūrinys parodo, kaip vedami universalijų, naujųjų laikų tendencijų, šiaip jau itin teigiamą dalyką galime paversti mada, tuščių kevalu, prieiti iki absurdo“, – apie kūrinį jo recenzijoje sako apžvalgininkė Lina Buividavičiūtė.
Kastytis Sarnickas, „Voyage, voyage“
Leidykla: „Lapas“
Autorius lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės „G&G Sindikatas“, o jo debiutinis romanas „Turnė“ skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės „Alkūninis velenas“. Tai ir pasakojimas apie muzikantų gyvenimą, istorija apie draugystę ir tai, kaip sunku atsiverti kitam žmogui.
Dalia Staponkutė, „Vivat Regina!“
Leidykla: „Apostrofa“
Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro (1454–1510) ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės (~1522–1551) – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Pasirinkti tokią romano formą paskatino graikų filosofo Plutarcho rašytos paralelinės biografijos. Romane minimi tikri istoriniai faktai ir vardai, tačiau sąsajos tarp jų ir dialogai – autorės išmonė.
Alvydas Šlepikas, „Namas anapus upės“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tai septynių apsakymų rinkinys. Jame gvildenamos atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temos. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Autoriaus kūryba apdovanota literatūrinėmis premijomis Lietuvoje ir užsienyje.
Jurga Vilė ir Miglė Anušauskaitė, „Meko sodas. Apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Originaliame forma ir turiniu komikse pinasi fikcija ir dokumentika, atsiminimai ir pamąstymai apie Joną Meką, įtakas, įkvėpimus ir išsipildymus. Komikse pasakojama, kaip mergina Mona iš Lietuvos atskrenda į Niujorką, svajodama susipažinti su poetu ir filmininku Jonu Meku. Jau kitą dieną sutinka jį avangardinių filmų archyve. Mona pradeda čia savanoriauti, o išgirdusi apie dugnan nugrimzdusią, kadaise Jonui dovanotą salą, sugalvoja ją iškelti ir apsodinti. Sodas netrunka suželti. Gyvas ne tik prisiminimais, bet ir kasdiene kūrybine energija.
Mikalojus Vilutis, „Protingavimai“
Leidykla: „Tyto alba“
Dailininkas, grafikas puikiai pažįstamas kaip estampų, piešinių, iliustracijų kūrėjas, tačiau menininko veikla neapsiriboja tik vaizdu. Jis – ir žodžio meistras, esė knygų „Tortas“ ir „Sriuba“ autorius. Naujausia jo knyga – tai menininko samprotavimai apie gyvenimą ir mirtį, kasdienybę ir išmintį, ateinančią gyvenimui baigiantis, bet kur kas dažniau – apie situacijas, kai jokia išmintis taip ir neateina, ir žmogus lieka vienas bei pažeidžiamas. Kartu tai ir liudijimas žmogaus, kritiškai žiūrinčio į kitus ir visų pirma – į patį save.
Kotryna Zylė, „Mylimi kaulai“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Šis romanas – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas, o pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.
Darius Žiūra, „Diseris“
Leidykla „Kitos knygos“
Autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas.
