15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki spalio 20 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti oficialioje ceremonijoje festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Eglė Bazaraitė, „Kapinės už miesto, miške: Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“
Leidykla: „Lapas“
Monografijoje architektūros tyrėja dekonstruoja trejų Vilniaus katalikų kapinių – Rasų, Bernardinų ir Saulės – erdvinę struktūrą, brėžia paraleles ir išryškina prieštaras su to laiko kapinėmis krikščioniškame Europos branduolyje. Monografijoje į katalikų laidojimo kraštovaizdžius žvelgiama pasitelkiant architektūrines priemones, pristatant šias miesto teritorijas kaip daugiasluoksnį erdvinį konstruktą, suformuotą istorinių bei kultūrinių kontekstų.
Laima Baršauskienė, „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“
Leidykla: BALTO leidybos namai
Autorė knygoje fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Ji atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas. Tai knyga apie gyvenimą, nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.
Norbertas Černiauskas, „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Nebūtame kalendoriuje išryškėjo 1968-ųjų vasara, atnešusi daugybę permainų: senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina.
Viktorija Daujotytė, „Kai rašai, nebijai“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Šioje knygoje atsidūrė iškilios lietuvių literatūros tyrinėtojos tolstančio ir jau nutolusio laiko tekstai, paremti ir autobiografine medžiaga. Vis dėlto tai nei faktinė, nei nuosekli autobiografija – ji sudaryta iš atskirų tekstų, bet iš esmės – to paties principo. Pasakojimas, kurio šerdis – biografinė linija, yra siužetiškas, bet ir impresiškas, su eiliuotais ir noveliškais intarpais. Šio pasakojimo vidinės intencijos kyla labiau ne iš to, kas knygos autorės gyvenime buvo, įvyko, o daugiau iš to, kas buvo patirta.
Leonidas Donskis, „Blogis yra laikinas“ (sud. Laimantas Jonušys)
Leidykla: „Tyto alba“
Ši knyga – filosofo tekstų rinktinė, kurioje sugulė per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai. Aktualūs vakar, šie tekstai tebėra svarbūs šiandien ir, tikriausiai, tokie bus visada. Ši knyga įrodo ir L.Donskio minties įvairiapusiškumą. Tai – intelektualas, kuriam nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų. Jis visada užuosdavo blogos politikos kvapą, veidmainystę ar neteisybę ir kalbėdavo apie tai nedvejodamas. Ši knyga – neužmirštamas ir nesenstantis L.Donskio kūrybos ir gyvenimo paveldas.
Virginija Idzelytė, „Šilko kelias. Rytų kostiumo istorija“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Daugiasluoksnis, gausiai iliustruotas leidinys apie Rytų šalių kostiumus. Autorė kviečia pasinerti į Rytų pasaulį ir apkeliauti tolimųjų šalių regionus, nuo Kinijos, Korėjos, Japonijos, Indijos, Persijos, per Turkiją, Izraelį, Sakartvelą iki pat Mongolijos. Iš viso šioje knygoje pristatoma 11 šalių ir jų regionų tautų apranga, vyrų, moterų ir vaikų drabužiai, apavas, audinių raštai, papuošalai, kostiumo ryšys su šalies gyventojų papročiais, tradicijomis, tikėjimu.
Liudvikas Jakimavičius, „Koheleto vėjas“
Leidykla: „Odilė“
Knyga, parengta iš Liudviko Jakimavičiaus paliktų tekstų. Trys paskutiniai tekstai publikuojami iš asmeninės veidaknygės. Poetas ir dramaturgas, šią knygą ketino sudaryti iš dešimtmetį kurtų savo trumpųjų esė. Tekstus, kuriuos pats vadino esiukais, rašytojas skaitė LRT radijo „Mažojoje studijoje“, kai kuriuos jų skelbė interneto portaluose ir literatūros žurnaluose, kaupė juos savo kompiuterio atskirame aplanke.
Narius Kairys, „Yura yura. 88 šventyklų kelias“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Yura yura japoniškai reiškia svyruoti, linguoti, siūbuoti, banguoti. Šis žodis ne tik fonetiškai artimas lietuviškam žodžiui jūra, bet ir per savo reikšmę leidžia filosofiškai pažvelgti į patį ėjimo procesą. Taip pavadintos knygos ašis – Nariaus Kairio patirtys keliaujant Šikoku 88 šventyklų keliu, savanoriaujant prieštarų kupinoje budistinėje šventykloje ir darbuojantis aukštai kalnuose įsikūrusiame, miško atsodinimu besirūpinančiame ūkyje.
Gytis Norvilas, „Požemių paukščiai“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tai išskirtinis esė rinkinys. Kaip būdinga autoriui – kiekviena jo knyga yra ne „tekstų rinkinys“ primityviąja prasme, o konceptuali, sustyguota ir organizuota taip, kad (į)vyktų kaip atskiras koncertas. Konceptualiausias šioje knygoje – skyrius „Bestiariumas“, kuriame greta teksto lygiomis teisėmis dalyvauja ir vaizdas – t.y. autoriaus fotografuoti krienai. Jie knygoje tampa atskirais veikėjais, sulydo visą knygos audinį. Knygos stilistikai būdingas atviras, metaforiškas, poetiškas, ironiškas kalbėjimo tonas. Esė skleidžiasi autoriaus pasaulėvaizdis, o tuo pačiu ir laiko ženklai.
Egidija Ramanauskaitė, „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966-1972“
Leidykla: Vilniaus universiteto leidykla
Monografijoje analizuojami sovietmečio Kauno hipių grupės „Company“ atsiradimo ir tapatybės formavimosi veiksniai (1966–1972 m.), atskleidę platesnius alternatyviosios laikmečio kultūros procesus. Knyga skirta skaitytojui, kuris domisi antropologiniais subkultūrinių grupių tyrimais ir socialinių reiškinių modeliavimu. Knygoje daug faktų apie socialinį sovietmečio kontekstą, paskatinusį naujų jaunimo kultūros formų atsiradimą ir veikusį jų kaitą.
Rolandas Rastauskas, „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993–2023“
Leidykla: „Apostrofa“
Išleidusi R.Rastausko esė trilogiją, leidykla buvo raginama sudaryti geriausiųjų esė rinktinę. Šito darbo ėmėsi pats autorius, ne tik kruopščiai peržiūrėdamas savo aukso fondą, bet ir ieškodamas ašies, ant kurios būtų galima verti vienijančios temos persmelktus tekstus. Taip gimė kelionių ir klajonių knyga, kurioje įvairiais būdais atspindėta ir apmąstyta turbūt dažnam į civilizuoto pasaulio „apytaką“ po ilgų gyvenimo už geležinės uždangos metų sugrįžtančio keliautojo-bastūno-turisto triada. Esė grando netekome šį rugsėjį.
Deimantė Rudžinskaitė, „Pasaulietė“
Leidykla: Baltos lankos
Tai istorija apie išsilaisvinimą nuo psichologinio, fizinio ir dvasinio smurto. Knygoje nuoširdžiai, be užuolankų, kartais ironiškai pasakojama apie tikėjimo savimi ir vilties galią. Augdama Jehovos liudytojų šeimoje, Deimantė tikėjo, kad pasaulio pabaiga jau laukia ant slenksčio. Todėl kartu su mama Šiaulių gatvėse ir daugiabučių laiptinėse skleidė „gerąją žinią“: atėjus Armagedonui, Jehova visus jam atsidavusius žmones pakvies į savo karalystę. Tiesa, Deimantė žinojo ir tai, kad rojus turi kainą – visišką atsiskyrimą nuo „pasauliečių", Jehova netikinčių žmonių, ir neva šėtoniškos jų įtakos.
Violeta Tapinienė, „Susigrąžinto laiko blyksniai“
Leidykla: „Tyto alba“
Šioje eseistikos knygoje – brandžios, neeilinės asmenybės mintys apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo geismą ir lemties paradoksus. Tai knyga geros eseistikos gerbėjams. Neįtikėtina kelionė namo iš Sibiro ant mamos rankų, gyvenimas be vietos ir besislapstant okupuotoje Lietuvoje, pirmieji namai, jaunystė, šeima, turiningi metai mokykloje ir išugdyta daugybė laisvų, mąstančių žmonių – apie tai su literatūrine meistryste V.Tapinienė pasakoja knygoje.
Vytautas Toleikis, „Lemtingi... susitikimai“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Daugiasluoksnė atsiminimų knyga apie iškilias asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką autoriaus asmeniniame, o ir visos Lietuvos ar kitų šalių kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Šios pažintys aprašomos remiantis subjektyviomis patirtimis. Tai tarsi knygos autoriaus džiazo improvizacija jo mylimos profesorės Irenos Veisaitės palinkėjimo tema. Kita vertus, tai ir savitas jaunuolio dvasinio augimo, asmenybės brandos knyga. Akivaizdu, kad aprašyti asmenys V.Toleikį veikė, formavo, o kartais ir trikdė.
Rasa Paukštytė, Linas Vildžiūnas, Živilė Pipinytė, „Lietuvos kinas: laiko slenksčiai, raidos ženklai“
Leidykla: žurnalas „Kinas“
Ši knyga – tai retrospektyvus žvilgsnis į kino Lietuvoje istoriją nuo pirmojo viešo seanso Vilniaus botaniko sode 1897 metais iki mūsų dienų. Trijuose knygos tomuose, kuriuos bendrai sudaro daugiau nei 1200 puslapių, aptariami skirtingi Lietuvos kino laikotarpiai ir kino kūrėjai. Tritomyje sutinkame kelias dešimtis kino tyrinėtojų, kurie brėžia lietuviško kino istoriją.
