Dabar ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Šįkart ekspertų komisiją įvairiose kategorijose sudaro Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Elžbieta Banytė, Virginija Cibarauskė, Ieva Rudžianskaitė, Neringa Butnoriūtė.
Daugiau informacijos apie rinkimus rasite čia
Skaitytojų išrinkti penketukai
LIETUVIŲ AUTORIŲ GROŽINĖS KNYGOS
1. Justinas Žilinskas „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“
Leidykla: „Aukso žuvys“
15 proc.
Justino Žilinsko tekstą, Ūlos Šveikauskaitės iliustracijas ir komiksus derinantis romanas pasakoja apie masinę lietuvių emigraciją į JAV XX amžiaus pradžioje. Kūrinio centre – įsimylėjėlių Jokūbo ir Veronikos nutrūktgalviškas pabėgimas iš tuometinės carinės Lietuvos ir jų nuotaikinga, bet labai ilga ir sunki kelionė laivu per Atlantą iki pat Eliso salos Niujorke. Knygoje istorinė aplinka atkurta remiantis archyviais duomenimis, keleivių atsiminimimais, istorikų tyrimais, kitais dokumentais. Justinas Žilinskas sako, kad kūriniu siekė perteikti autentiką, tad paisė istorinių faktų, tačiau visgi knyga kartu yra ir literatūrinis nuotykis, išmonės žaismas ir skirtingų formų apjungimas, galintis patikti tiek suaugusiems, tiek paaugliams.
2. Jaroslavas Melnikas „Te visad būsiu aš“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
14 proc.
Jaroslavo Melniko romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti. Šioje aštraus siužeto distopijoje garsus egzistencinės prozos atstovas mąsto apie mirtį ir nemirtingumą, apie laisvę ir visiško žmogaus pavergimo grėsmę, atsirandančią dėl naujų technologijų.
3. Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“
Leidykla: „Alma littera“
12 proc.
Šis autofikcinis romanas – bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis. Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų. Kartu tai pasakojimas apie savęs paieškas pasaulyje, bandymą prisijaukinti svetimą vietą. „Vienam šalis gali tapti laisve ir išsigelbėjimu, kitam – kalėjimu ar auksiniu narveliu. Man norėjosi pažvelgti į gilumines išvažiavimo priežastis. Kodėl vieni žmonės išvažiuoja, kiti lieka?“ – sakė rašytoja.
4. Aldona Tüür „Kiltų nuoma“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
10 proc.
Tai debiutinis autorės romanas. Jį rašyti pradėjo dar besimokydama rašymo praktikos ir studijuodama magistrantūroje Škotijos Dandi universitete. „Norėjau parašyti lengvą, bet ne paviršutinišką pasakojimą apie moteris“, – sako šios knygos autorė. „Kiltų nuoma“ – pasakojimas apie trijų moterų kasdienybę nedideliame Škotijos mieste, tai, kaip jų gyvenimai susitinka, o susitikę keičiasi. Kiti knygos veikėjai – kiltų nuomos klientai ir pagrindinių veikėjų vyrai – spalvingi ir svarbūs, bet pirmajame plane – moterų savasties, savumo ir svetimumo, atsitiktinumo ir lemties, meilės ir mirties temos.
5. Rolandas Rastauskas „Venecija tiesiogiai“
Leidykla: „Apostrofa“
9 proc.
Tai pirmoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko prozos knyga. Naujausias R.Rastausko kūrinys sudarytas iš trijų dalių apysakos „Berghainas“ ir kelių smulkiosios prozos tekstų. Kaip ir kitoje rašytojo kūryboje, čia nestinga ironijos ir komiškumo. Veiksmas čia kertantis sienas, ir šiame globaliame kaime išnyra viena esminių knygos temų, – gyvenimas svetur, naujos tapatybės kūrimas ir galimybė grįžti atgal. Kas nutinka parvykus namo, kiek tuose namuose esi tas pats, kas buvai, ar tai nėra susitaikymas su pralaimėjimu? Vienatvė ir meilės paieškos, artimumo troškimas, kuris šiame blizgiame pasaulyje atrodo sunkiai pasiekiamas. Ribos tarp fikcijos ir realybės čia kiek pablukusios, autorius žongliruoja tikrais vardais ir įvykiais, apstu čia tikslaus įvietinimo, o atpažįstamumo jausmas suteikia intertekstinio skaitymo malonumą.
GROŽINĖS VERSTINĖS KNYGOS
1. Virginia Woolf „Naktis ir diena“
Leidykla: „Svajonių knygos“
Iš anglų kalbos vertė: Jūratė Žeimantienė
27 proc.
Tai antrasis Virginios Woolf romanas, pasirodęs 1919 metais, ir kuriame autorė supina socialinę komediją, satyrą, romantišką meilės istoriją su to laikmečio aktualijų vaizdavimu, feministinėmis mintimis, apmąstymais apie moters vietą visuomenėje, šeimą, apie klasių skirtumus. Tai kone tradiciškiausios formos V.Woolf romanas, visgi, kaip ir vėlyvesni jos darbai, pavergiantis kalbos grožiu, grakščiu stiliumi ir poetiškumu. Skaitydamas šį, regis, labai realistinį romaną visgi jauti, kad kažkas yra paslėpto, slypi tarp eilučių, V.Woolf būdingas mąslumas, filosofinis pagrindas yra ir šiame romane.
2. Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“
Leidykla: „Tyto alba“
Iš danų kalbos vertė: Aurelija Bivainytė
9 proc.
Tovė Ditlevsen vadinama vienu svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Autofikcinis pasakojimas „Kopenhagos trilogija“ pasirodė prieš keliasdešimt metų, ir pastaraisiais metais atgyja naujam gyvenimui. Tai autorės pasakojimas apie savo gyvenimą, o kartu ir visos kartos, viso to laikotarpio Danijos paveikslas. „Kopenhagos trilogija“ – labai sąžiningas pasakojimas, savosios istorijos preparavimas taikliais dūriais, jausminis koncentruotas žemėlapis. Istorija apie sužeistumą, išsigelbėjimo troškimą ir žlugimą, naikinančias priklausomybes. Pakilimai ir nuokryčiai, aštrus būsenų, kuomet suvoki, kad troškimas apsisvaiginti yra stipresnis už tave, šeimą, meilę, vaikus, atskleidimas, prašviesėjimai ir visgi aplink besitelkianti neviltis, kuri niekuomet nebepaliks.
3. Andris Kalnozolas „Mane vadina Kalendorium“
Leidykla: „Odilė“
Iš latvių kalbos vertė: Laimantas Jonušys
9 proc.
Andrio Kalnozolo knyga „Mane vadina Kalendoriumi“ Latvijoje pasirodė 2020 metų pabaigoje ir iškart tapo bestseleriu, persikėlė į teatro sceną, pagal ją jau kuriamas filmas. Skaitytojus paperka nuoširdus, kiek naivus, tačiau tuo pačiu labai įžvalgus tikrovės tyrinėjimas, bandymas atrasti realybėje šviesos, šilumos, o autorius po, regis, paprasto pasakojimo paviršiumi slepia išradingai sukonstruotą literatūrinį pasaulį. Romanas liudija, koks nuostabus gali būti žmogaus protas, kokios didelės jo dvasinės galios, kokius kilnius santykius žmogus pajėgus susikurti.
4. Marieke Lucas Rijneveld „Vakaro nejauka“
Leidykla: „Baltos lankos“
Iš olandų kalbos vertė: Aušra Gudavičiūtė
8 proc.
Tai nejauki, slegianti, emociškai labai paveiki knyga, pasakojanti apie netektį ir negalėjimą su ja, su patirtu skausmu susidoroti. Tėvų nesugebėjimą ir nenorą apgaubti savo vaikus šiluma, taip paliekant jiems patiems ieškoti savo būdų, kaip iš visos tos pelkės išbristi. Tačiau jie brenda ne į šviesą, o į vis labiau apgaubiančią tamsą, galiausiai tampančia visa apimančia neviltimi. Nežinodami, kaip išgyventi netekties siaubą, skausmą, jie leidžiasi į traumuojančius pažinimus. Tie pažinimai vis pavojingesni ir siaubingesni, ir kai atrodo, kad viena riba jau peržengta, atsiveria kita. Knyga prislegia skaitytoją, tačiau itin meistriškai parašyta, aprašomame siaube galima rasti ypatingo literatūrinio grožio.
5. Vasilijus Grossmanas „Gyvenimas ir likimas“
Leidykla: „Alma littera“
Iš rusų kalbos vertė: Sigitas Parulskis
8 proc.
V.Grossmano knyga – žmogiškosios kančios, karo, totalitarinės sistemos žaizdų liudijimas. Stalingrado mūšis, kuris šios knygos dėmesio centre, konclageriai, darbo stovyklos, badas, mirtis, kančia, nužmogėjimas, frontas ir gyvenimas jo pakraščiuose, – autorius liudija tai taip dokumentaliai tiksliai, su tokiu realizmu, kone žurnalistiniu stiliumi, kad kūnu bėga šiurpas. Žmonės, tampantys dviejų tarpusavyje besikaunančių blogių įkaitais, tačiau tamsos karalijoje visgi šviečia autoriaus tikėjimas žmogiškumu. Liudydamas beribę žmogiškąją kančią V.Grossmanas buvo humanistas, tikėjęs, kad jo knyga, jo liudijimas galės padėti žmonėms suvokti, kokią kaina žmonija moka už karą.
LIETUVIŲ AUTORIŲ NEGROŽINĖS KNYGOS
1. Ingrida Gudauskienė „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“
Leidykla: „Tyto alba“
20 proc.
Ši knyga – skvarbus žvilgsnis į Biblijos pažinimą. Pati autorė sako, kad knygoje, tyrinėdama Biblijos tekstus, kuriuose kalbama apie žmogų, vyrų ir moterų santykius, ji kalbasi su prasmės ieškančiu skaitytoju. I.Gudauskienės manymu, knyga skirta ne tik praktikuojantiems katalikams, nes juk ir Biblija užduoda universalius klausimus, kurie aktualūs visiems žmonėms, ieškantiems pilnatvės ir atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus. Knygos autorė – teologijos daktarė, biblistė. 1996–2004 m. ji specializavosi ir licenciato bei daktaro mokslo laipsnius biblinės teologijos srityje apgynė Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Nuo 2004-ųjų Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoja, dirba mokslinį ir ekspertinį darbą, veda biblinius mokymus vienuolijoms, seminarus.
2. Giedrė Kaukaitė „Mano Eldoradas“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
13 proc.
Dainavimo meno tradicijos puoselėtoja ir tęsėja Giedrė Kaukaitė dešimt metų Operos ir baleto teatre dainavo didžiuosius soprano vaidmenis, po to 20 metų buvo Nacionalinės filharmonijos soliste, daugiau kaip tris dešimtmečius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. O šiame kūrinyje ji atveria duris į savo gyvenimo istoriją. Tai kaleidoskopiškas vaizdas, kurio centre – kuriantys žmonės, jų pašaukimas. Knyga parašyta grakščiai, gyvai, elegantiškai, jos prisiminimai pinasi su interviu, publikacijomis, svarbią vietą užima ir archyvinės nuotraukos. Ji apmąsto ne tik savo gyvenimą, bet ir kreipia žvilgsnį į gyvenimo kelyje sutiktas spalvingas asmenybes, kurias G.Kaukaitė aprašo taikliai, vaizdingai, knygoje – gausybė jautrių, anekdotiškų, mąslių ar meditatyvių prisiminimų, visuomet pabrėžiant kūrybos kaip gyvenimo pašaukimo prasmę.
3. Rimantas Kmita „Ugnies giesmės“
Leidykla „Tyto alba“
10 proc.
Ši knyga – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė, Rimantas Kmita knygoje siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Tai ir aprašomojo laikotarpio vaizdas, pasakojimas apie santvarkų lūžius ir žmones juose. Kaip veikė sovietinė sistema, kaip joje prisitaikė žmonės, R.Kmita tyrinėja tai, kokios buvo nevilties formos, kokius individualius kelius rinkosi kūrėjai. Knyga – apie menininko pašaukimą, liepsną viduje, naikinančią ir vedančią į priekį. Daugiasluoksnis tyrimas aštriai iškelia ir trauminių patirčių temą – tiek individualių, tiek kolektyvinių, kaip jos vis dar veikia mus ir kaip svarbu jas suvokti.
4. Asta Lipštaitė, Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė, Jūratė Jaseliūnienė-Samušytė „Gyvenimas tarp knygų“
Leidykla: „Dvi tylos“
10 proc.
Šios knygos autorės leidžiasi į keliones po namų bibliotekas, praverdamas tiek garsių bibliofilų, kurių lentynose – rečiausi egzemplioriai, duris, tiek apžvelgdamos žmonių, kuriems knygos yra hobis, lentynas. Skirtingų profesijų, kartų ir pomėgių žmonės, kuriuos vienija meilė knygoms ir gyvenimo filosofija, kurioje knygos užima vieną esminių vietų. Knygos autorės sako, kad šiuo kūriniu nesiekė atlikti bibliofilinio mokslinio tyrimo, atvirkščiai – norėjo pažvelgti į asmenines bibliotekas platesniame kontekste. „Norėjome sužinoti, ar tikrai bibliofilija yra nykstantis reiškinys mūsų krašte. Ar šiuolaikinių žmonių namuose dar egzistuoja asmeninės bibliotekos, ar jas keičia elektroninės, garsinės knygos, išmanieji įrenginiai ir pan. Kokią misiją, prasmę jie mato rinkdami knygas ar dirbdami su jomis. Kokias knygas jie vertina šiame knygų ir technologijų pertekliaus amžiuje“, – rašoma šioje knygoje.
5. Robertas Petrauskas „Poltava“
Leidykla: „Protų kovos“
8 proc.
Knyga, kuri karo Ukrainoje kontekste tampa itin aktuali. Nors jos centre Poltavos mūšis, ji nemažai pasako ir apie Rusijos mentalitetą, imperinio mąstymo užuomazgas, šios šalies santykius su Ukraina, gilumines priežastis, dėl kurių Rusija pradėjo ir šį karą. Nuo Poltavos mūšio praėjo 300 metų, o Rusijoje iš esmės niekas nepasikeitė, tarsi sako mums ši knyga. 1709 m. įvykęs Poltavos mūšis yra šio pasakojimo kulminacija, bet knyga „Poltava“ – ne tik apie tai. Ji apima pirmąją Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721 m.) pusę ir supažindina su Europa XVIII amžiaus išvakarėse. Tai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, su kuria atsiranda bloga nuojauta, pasitvirtinsianti amžiaus pabaigoje.
NEGROŽINĖS VERSTINĖS KNYGOS
1. Bobas Dylanas „Kronikos“
Leidykla: „Hubris“
Iš anglų kalbos vertė: Darius Žvirblis
14 proc.
Neretai į geriausių muzikantų biografinių knygų sąrašus patenkantis kūrinys, kuriame garsus atlikėjas pasakoja ne tik apie savo gyvenimą, vaizdingai aprašo sutinkamus žmones, kalba apie kūrybą ir pašaukimą, bet ir fiksuoja laikmetį, tai – to meto Amerikos veidrodis. B.Dylanas – puikus pasakotojas, ir skaitant knygą tiesiog gali jausti to meto Niujorką, jo smelkiantį šaltį, klubus, barus. Miestas, išnyrantis knygoje kaip vangi, mistinė pasaulio sostinė. Ši knyga – ir asmeninis socialinių, politinių lūžių fiksavimas. Bet, žinoma, visgi „Kronikų“ centre yra muzika, ir ši knyga gali padėti suprasti B.Dylano muzikos filosofiją, poetiškąjį kūrybos pajautimą. Tai istorija žmogaus, savo muzika nėrusio į nežinomybės nasrus.
2. Merlinas Sheldrake'as „Raizgus gyvenimas“
Leidykla: „Baltos lankos“
Iš anglų kalbos vertė: Marius Burokas
11 proc.
Šioje knygoje autorius tyrinėja keistą ir nuostabų grybų pasaulį, tai – suvokimą plečianti kelionė į slaptą gyvybės karaliją. Supindamas mokslinius tyrimus su savo patirtimis, pateikdamas gausybę faktų, o kartu aprašydamas apsilankymus pas „radikaliuosius mikologus“, trumų ieškotojus ar psichodelines patirtis, autorius vedžioja mus po sudėtingą ir, regis, iki galo nepažinų ir labai įdomų grybų pasaulį. Grybai sugeba išlįsti iš bet kokios klasifikacijos rėmų, jie ardo pasaulius ir juos kuria, miškuose po žeme sudaro „interneto tinklus“, kuriais vyksta apsikeitimas informacija. Nardydamas šiuose žinių pasauliuose autorius teigia, kad kuo labiau pažįstame grybus, tuo labiau keičiasi mūsų pasaulio suvokimas. Skaitydamas knygą jauti, kad įžengi į sritį, kurioje veikia absoliučiai kitokie slėpiningi dėsniai.
3. Jeanas-Christophe‘as Mončys „Mano tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Iš prancūzų kalbos vertė: Diana Bučiūtė
10 proc.
Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A.Mončio sūnaus Jeano-Christophe’o, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofiją, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Knygoje tapomas A.Mončio paveikslas – labai asmeniškas, intymus, iš atsiminimų nuotrupų, tarsi iš šeimos albumo ištrauktų fotografijų dėliojama dėlionė. Menas čia gyvenimo centre, tačiau visgi knyga apima kur kas daugiau. „Nors atrodo tvirtas kaip uola, mano tėvas švelnumo įsikūnijimas“, – apie savo tėvą sakė jo sūnus. Šią knygą gera skaityti šiais laikais, kai atrodo, kad išmuštas pasaulio suvokimo pamatas iš po kojų. Vizualiai itin patraukliai išleista knyga atrodo tarsi grįžimas į naivesnę, švelnesnę realybę, grožio ir prasmės kūrimą.
4. Olga Tokarczuk „Jautrusis pasakotojas“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš lenkų kalbos vertė: Rimvydas Strielkūnas, Birutė Jonuškaitė, Vyturys Jarutis
9 proc.
Knyga, gimusi pandemijos metu ir, nors pirmiausia kalbanti apie literatūrą, kūrybą, skaitymą, visgi nemaža dalimi atliepianti ir pandemines patirtis, besikeičiantį pasaulio suvokimą, mūsų vietą jame ir kintančius tarpusavio ryšius. Knyga gali būti skaitoma ir kaip raktas į O.Tokarczuk kūrybą – knygoje ji ne tik atskleidžia kūrybinius principus, tai, kaip gimsta jos personažai, bet ir pasakoja apie konkrečius savo kūrinius, tad šios autorefleksijos padės geriau perprasti jos kūrybą. Tačiau autorė užgriebia ir kur kas platesnes su literatūra susijusias temas – tai, kokia literatūros svarba yra šiais laikais, kalba apie pasaulį, kuriame, anot O.Toakrczuk, stokojame naujų pasakojimų, metaforų. Ir būtent čia tokia svarbi tampa literatūra, ji – kaip nenutrūkstamas pasakojimo apie pasaulį kūrimas, labiau nei bet kas kitas galinti parodyti mūsų tarpusavio ryšius.
5. Israelis Cohenas „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“
Leidykla: „Hubris“
Iš anglų kalbos vertė: Miglė Anušauskaitė
9 proc.
1943 metais parašyta knyga, kuri, kaip šio kūrinio įžangoje rašo Jurgita Verbickienė, „turbūt viena pirmųjų Vakarų pasauliui pristatytų Vilniaus istorijų – būtent pagal ją skaitantieji angliškai ilgai įsivaizdavo Vilnių ir jo žydiškąją dalį kaip miestą“. Tai pirmoji bet kuria kalba parašyta išsami Vilniaus žydų bendruomenės istorija nuo ištakų iki pat šių dienų. Kūrinys, aprėpiantis pačius įvairiausius žydų bendruomenės aspektus – nuo religinių, ekonominių, politinių iki kasdienybės, papročių. Autorius rašė knygą tuo laiku, kai žydiškasis Vilnius vis dar buvo gyvas, ir dabar mes jau žinome vėliau įvykusios tragedijos mastą, tačiau tokios knygos kaip ši leidžia bent jau pabandyti įsivaizduoti, koks buvo šios Vilnių smarkiai formavusios bendruomenės gyvenimas ir kokią įtaką ji darė.
LIETUVIŲ AUTORIŲ POEZIJOS KNYGOS
1. Ernestas Noreika „Akvanautai“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
23 proc.
Ernestas Noreika – poetas, reperis, prozininkas, eseistas. Rašytojas jau prieš tai buvo išleidęs tris poezijos knygas, iš kurių „Apollo“ (2019) yra apdovanota Jaunojo jotvingio premija. Naujoje poezijos knygoje „Akvanautai“ poetas, ieškodamas šviesos, vakuume gimusių minčių, nardo it vandenyne.
2. Nerijus Cibulskas „Epoché“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
18 proc.
Naująją savo knygą poetas Nerijus Cibulskas pavadino „Epoché“, filosofiniu terminu, reiškiančiu žmogaus sąmonės suskliautimą. Skamba lyg kalbėtume apie sudėtingus procesus, tačiau viskas yra kur kas paprasčiau – rašytojas bando suprasti dalykus, su kuriais iš tiesų lengva tapatintis, tik dažnai patys to nežinome. Jam rūpi kalbos ribotumas, atsiminimų netikslumas ir kasdienių minčių chaosas.
3. Greta Ambrazaitė „Adela“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
10 proc.
Greta Ambrazaitė debiutavo 2018 metais. Tuomet jos knyga „Trapūs daiktai“ sulaukė sėkmės – už geriausią per dvejus metus išėjusią jauno poeto knygą jai įteikta Jaunojo jotvingio premija, debiutas išrinktas geriausia poezijos knyga „Metų knygos“ rinkimuose, sulaukė palankios kritikų reakcijos. „Adela“ – antroji autorės poezijos knyga, paremta pas močiutę rasta proprosenelės Adelos Różewicz, kurios poetė niekada nebuvo sutikusi, nuotrauka. Vienas įspūdingiausių šios knygos niuansų – autentiška autorės estetika bei antropologiškas mąstymas.
4. Paulius Norvila „Nebe“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
9 proc.
„Nebe“ – penktoji šio autoriaus poezijos knyga, plačiai, per kasdienybės ženklus apmąstanti, kodėl mes esame, kodėl kuriame, rašome. Subjekto charakteris sunkiai apidūniamas, galbūt tiksliausia jį įvardinti kaip asmenišką. Pasitelkdamas poetinę kalbą bei remdamasis kasdienybės įvaizdžiais jis užduoda universalius egzistencinius klausimus.
5. Elena Karnauskaitė „Atvirukai iš kurorto“
Leidykla: „Kauko laiptai“
9 proc.
„Atvirukai iš kurorto“ – devintoji Elenos Karnauskaitės knyga. Šiame poezijos rinkinyje stebimas nesiliaujantis vyksmas, kaita: emigracija, karantinas, tarnyba ofise, kelionės ir sugrįžimai – tarsi kaleidoskope mirga, krinta ir persikeičia lyrinio „aš“ gyvenimo fragmentai, sudarydami netikėtus derinius, atspindėdami ne tik išorę, bet ir tai, kas nematoma nuoga akimi.
VERSTINĖS POEZIJOS KNYGOS
1. Johnas Miltonas „Prarastasis rojus“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš anglų kalbos vertė: Lionginas Pažūsis
21 proc.
Johno Miltono (1608–1674) knygos „Prarastasis rojus“ vertimas į lietuvių kalbą – įvykis lietuviškajame literatūros pasaulyje. Bene didingiausia anglų kalba parašyta epinė poema, gretinama su Homero ir Vergilijaus kūriniais, artima Dantės „Dieviškajai komedijai“, anglų literatūroje pelnanti poetui vietą šalia Shakespeare'o, versta 300 kartų ne mažiau kaip į 57 kalbas, lietuviškai prabyla vertėjo Liongino Pažūsio dėka. Jau buvo atskirų ištraukų vertimų į lietuvių kalbą, tačiau pirmą kartą turime tokį nuoseklų vertimą.
2. Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“
Leidykla: „Rara“
Iš anglų kalbos vertė: Marius Burokas
15 proc.
Tedas Hughesas (1930–1998) – vienas svarbiausių ir kontroversiškiausių angliškai rašiusių XX a. poetų. Kaip knygą yra apibūdinusi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, „ši gaivališka poezijos knyga nestandartiškai atrodo net ir dabartinės literatūros kontekste, todėl nesunku suprasti, kodėl prieš penkiasdešimt metų buvo minia susižavėjusių, bet pakraupusių gal net didesnė“. Tai pašėlusia vaizduote žaižaruojantis kūrinys, kuriame galime rasti mitologinių motyvų, biblinių nuorodų, intelektinių provokacijų. Eilėse matome metamą iššūkį krikščionybei, nusistovėjusiai vertybių sistemai, eilės gali būti smogiančios nuožmumu, gaivališkumu, tačiau vėliau pratrūkstančios lediniu juoku. Varnas, juodesnis už patį juodžiausią juodį, atkeliauja tarsi iš pačių žemės vidurių, tarsi pasaulio valdovas, pastatantis mus prieš tamsų rūmą, tuščią pasaulį.
3. Louise Glück „Viltinga ir skaisti naktis“
Leidykla: „Alma littera“
Iš anglų kalbos vertė: Dominykas Norkūnas ir Marius Burokas
12 proc.
Nobelio premijos laureatės Louise Glück „Viltinga ir skaisti naktis“ – tai išpažintinė poezija. Viena pagrindinių temų čia yra mirtis, susitaikymas su ja, bėgantis laikas, apmąstymai, kas buvo gyvenime, kokie mes į jį žengėme ir ką matome jo pabaigoje, atsigręžę atgal? Kas ta prieš akis atsiverianti nežinomybė? Kaip mūsų svajos, planai pasikeitė, kaip pasikeičiame mes? Eilės, pripildytos skaidrios melancholijos, paslapties, sapno būsenų, netgi humoro, tai intymi, iš atminties užkaborių šnabždanti poezija.
4. Czesławas Miłoszas „31 eilėraštis“
Leidykla: „Apostrofa”
Iš lenkų kalbos vertė: Tomas Venclova
10 proc.
Nauja iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti visi vieno geriausių Czesławo Miłoszo poezijos vertėjų Tomo Venclovos anksčiau išversti Miłoszo eilėraščiai (nauja redakcija) ir 9 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova apie Czesławą Miłoszą“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Miłoszui. Rinkinys dvikalbis, tad mokantys lenkiškai galės palyginti ir kalbinį skambesį.
5. Baltarusių poezijos antologija „Baltai raudonai baltai“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Iš baltarusių ir rusų vertė: Vladas Braziūnas, Marius Burokas, Daiva Čepauskaitė, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas, Benediktas Januševičius, Jurgita Jasponytė, Antanas A.Jonynas, Viktoras Rudžianskas
9 proc.
Šios poezijos antologijos idėja kilo 2020 metais, spontaniškai Vilniuje surengus jaunų baltarusių poezijos vertimų skaitymą, kaip atsaką į tuomet šalyje vykusius masinius protestus prieš suklastotus prezidento rinkimus. Iki tol Lietuvoje buvo pasirodžiusi vos viena kaimynų eilėraščių rinktinė, išleista daugiau nei prieš dešimtmetį, bei kelios atskirų poetų, tokių kaip Alesas Razanau, Vladzimiras Niakliajevas bei Sabina Brilo knygos. Antologijoje publikuojama dvidešimties poetų eilėraščiai. Įdomu tai, kad vos keletas jų šiandien tebegyvena savo gimtojoje šalyje, o kiti dėl politinės situacijos ir nuolatinės grėsmės yra išvykę ir apsistoję įvairiose Europos kraštuose.
