Geriausia lietuvių autorių knyga išrinktas Undinės Radzevičiūtės kūrinys „Grožio ir blogio biblioteka“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Geriausia lietuvių autorių negrožine knyga išrinktas Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo kūrinys „Kabinetas 339“ (leidykla „Alma littera“)
Geriausia grožine verstine knyga išrinktas Roberto Bolaño kūrinys „2666“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėja Alma Naujokaitienė)
Geriausia negrožine verstine knyga išrinktas Svetlanos Aleksijevič kūrinys „Paskutinieji liudytojai“ (leidykla „Alma littera“, vertėja Alma Lapinskienė).
Skaitytojų ir ekspertų nuomonės išsiskyrė
Anot 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojo Audriaus Ožalo, knygų rinkimai apibendrina tai, kas portale yra rašoma, kalbama, transliuojama literatūros tema per visus metus.
Rinkimuose nugalėtojus sprendžia tiek skaitytojai, tiek sudaryta ekspertų komisija. Pirmame etape ekspertai atrinko po 15 geriausių lietuvių autorių grožinių ir negrožinių kūrinių bei po 15 verstinių autorių grožinių ir negrožinių kūrinių. Skaitytojai galėjo balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsavo dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai buvo sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lėmė skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Šįkart ekspertų komisiją sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Jurga Vaičiūtė, Monika Bertašiūtė.
„Kai kuriose kategorijose skaitytojų ir ekspertų komisijos nuomonės visiškai sutapo. Tarkime, S.Aleksijevič knygai skaitytojai skyrė pirmąją vietą tarp negrožinių verstinių knygų – tokia ji liko ir po ekspertų balsavimo. Nepasikeitė ir lietuvių autorių negrožinės literatūros srities nugalėtojai – pirmoji vieta atiteko B.Davidonytės ir D.Pancerovo knygai, – sakė A.Ožalas. – Tačiau skaitytojų ir ekspertų nuomonės išsiskyrė vertinant grožines knygas. Vertindami lietuvių autorių grožines knygas skaitytojai pirmąją vietą atidavė Akvilės Kavaliauskaitės knygai „Kūnai“, tačiau susumavus su ekspertų vertinimais, paaiškėjo, kad šis titulas šiemet atitenka naujausiai U.Radzevičiūtės knygai. Skaitytojų ir ekspertų nuomonės išsiskyrė ir vertinant verstines grožines knygas – nors skaitytojai pirmą vietą atidavė Donnos Tartt knygai „Dagilis“, ekspertų kone vieningas balsavimas lėmė, kad verstinės grožinės knygos titulas atitenka Roberto Bolaño knygai „2666“. Bet kuriuo atveju, manau, kad visi penketukai yra labai įdomūs, juose esančios knygos – stiprios, ir viliuosi, kad jos visos atkreips skaitytojų dėmesį.“
Ką ekspertai sako apie laimėjusias knygas?
Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“
„Amoralūs gotikiniai veikėjai, kurių istorijos nevargina. Juvelyriniai sakiniai be diletantizmo, kurio lietuvių literatūroje apstu. Autentiška estetika, kurios nesumaišysi su niekieno kito. Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“ yra tikra literatūra. Tokia, dėl kokios apskritai pradedame skaityti.“ Monika Bertašiūtė
„U.Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“ – ryškus ir įsimintinas 2020-ųjų romanas, gracingai kuriantis paraleles tarp Veimaro Berlyno ir šiuolaikinės Europos. Ekscentriškai šiurpokas art deco dekoracijose ir išskirtinės stilistikos U.Radzevičiūtės sakiniais besirutuliojantis pasakojimas apie Walterį Schultzą, kuriuo autorė narsto amžinąjį grožio, gėrio ir blogio trikampį, ir kartu klausia – ar noras kurti išskirtinumą gali pateisinti ir paslėpti nusikaltimą? Ar vardan aistros kurti įmanoma peržengti visas moralės ribas?“ Jūratė Čerškutė
Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo „Kabinetas 339“
„Knyga apie tiriamąją žurnalistiką ir apie valdžios užkulisius, apie tai, kaip valstybėje priimami sprendimai, ir tai, kokie žmonės yra valdžioje, apie politikų ir verslo susitarimus, tai, kas pasakoma visuomenei, ir tai, kas nutylima. Ir, žinoma, tai knyga apie redakcijos darbą, apie žurnalistus, kurie bando išsiaiškinti tai, kas nematoma, kūrinys apie tai, ką reiškia būti tuo nepatogiuoju žurnalistu, pasakojimas be jokių romantinių užsklandų.“ Audrius Ožalas
„Šią knygą drąsiai vadinu literatūros įvykiu. Trilerio įtampa, o kartu – pati tikriausia mūsų gyvenamoji tikrovė. Drąsa, skvarbumas, įžvalgumas, dinamika, kvapą gniaužiantys faktai – visa tai neabejotinai supurtys, sukels daugybę minčių ir leis padaryti savo išvadas. Nepriekaištingas žurnalistinis tyrimas, parodantis ir šešėlinę mūsų politikos pusę, ir kartu pačią profesinę žurnalistikos virtuvę. Labai reikalinga, solidi ir daug dalykų išgryninanti knyga. Spaudžiu autoriams dešinę.“ Lina Buividavičiūtė
Roberto Bolaño „2666“
„Tai knyga apie meną, kūrybą, gyvenimą ir galiausiai mirtį, neišvengiamą blogį. Imponuoja rašytojo sugebėjimas viena greta kito sutalpinti svajones, košmarą ir grožį, siaubą ir literatūrą, viskas šalia, mes visą laiką šalia to gyvenome. Knyga tarsi apima visas temas, kurios telpa gyvenime, tai monumentalus kūrinys, kad ir kaip iš tokios pompastikos būtų išsijuokęs pats rašytojas.“ Audrius Ožalas
„Tai autoriaus magnum opus, iš penkių romanų sudarytas romanas, kurio milžiniška apimtis, sudėtinga struktūra ir skaudžios temos iš skaitytojo reikalauja kantrybės ir atidumo, bet, perskaitęs šią knygą, jis pasijus apdovanotas. Kuo? Pasaulio siaubo ir didybės pajauta. Autorius šiame romane nagrinėja dvi svarbiausias jam rūpimas temas – rašytojo gyvenimo ir kūrybos bei prievartos (jos prigimties, atsiradimo, poveikio) fenomenus. Šie du dalykai rašytojui susiję, jis manė, kad rašymas įgauna prasmę tik tada, kai peržengiamos ribos, kai literatūra meta iššūkį visuomenei, kai ji išmuša iš vėžių. Šis romanas – puikus minėto požiūrio pavyzdys.“ Marius Burokas
Svetlana Aleksijevič „Paskutinieji liudytojai“
„S.Aleksijevič tyli, klauso, kartais klausia, o tada sudėlioja tokį daugabalsį liudijimą, kad jį skaitant iš po kojų slysta žemė. „Paskutinieji liudytojai“ yra knyga be jokios paguodos, sukrečiantis skausmo burbulas, bet ją vis tiek būtina perskaityti.“ Jurga Vaičiūtė
„Paskutinieji liudytojai“ – stipriai emociškai paveiki knyga, labai žmogiška, nes orientuota ne į istorinius faktus, o į žmonių, išgyvenusių karą, jausmus. Žmonių, kurie tada buvo tik vaikai... Ne kartą norėjosi visai užversti šią knygą ir vietoj jos skaitymo eiti apkabinti savo vaiką. Bet negali, nes jauti, kad šiuose puslapiuose krauju užrašyta istorija yra pernelyg gyva, pernelyg reikšminga, pernelyg unikali, kad vienu knygos užvertimu galėtum ignoruoti ją, apsimesti, kad jos nebuvo." Jurga Mandrijauskaitė
Kas laimėjo ankstesniais metais?
2017 metais įvyko pirmieji 15min knygų rinkimai – tuomet geriausia lietuvių autorių knyga išrinktas Miglės Anušauskaitės kūrinys „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“). Geriausia verstine knyga išrinkta Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, leidykla „Apostrofa“).
2018 metais geriausia lietuvių grožine knyga tapo Mariaus Buroko „Švaraus buvimo“ (Rašytojų sąjungos leidykla), geriausia lietuvių negrožine knyga išrinkta Giedros Radvilavičiūtės „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“), geriausia verstine grožinė knyga tapo Virginios Woolf kūrinys „Tarp veiksmų“ (leidykla „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė), geriausia verstine negrožine knyga išrinkta Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė).
2019 metais geriausia lietuvių autorių grožine knyga išrinkta Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“), geriausia lietuvių autorių negrožine knyga tapo Gedimino Kajėno „33 portretai“ (leidykla „Aštuntoji diena“). Geriausia verstine grožine knyga išrinkta Olgos Tokarczuk „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertėjas Vyturys Jarutis), geriausia verstine negrožine knyga tapo Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėja Emilija Ferdmanaitė).
Esminis kriterijus vertinant kūrinius – knygos turėtų turėti išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinės knygos atveju vertinama ir jos vertimo kokybė. Taip pat knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą). Vertinamos knygos, išleistos nuo 2019 m. lapkričio 1 dienos iki 2020 m. lapkričio 1 dienos.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant svarbų vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina svarbius užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.