Metų knygos rinkimai vyksta trimis etapais. Ekspertų komisija atrinko ilguosius geriausių lietuvių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų bei verstinių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų sąrašus. Iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausių verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja verstinės negrožinės literatūros kategorijoje.
Israelis Cohenas „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“
Leidykla „Hubris“
Iš anglų kalbos vertė Miglė Anušauskaitė
Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad autoriaus tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje XIV a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.
Bobas Dylanas „Kronikos“
Leidykla „Hubris“
Iš anglų kalbos vertė Darius Žvirblis
XX a. 7 dešimtmečio Niujorką Nobelio premijos laureato memuaruose matome skvarbiomis jo akimis: vos dvidešimties sulaukęs vaikinas godžiai stebi jį supančią aplinką. Niujorkas jam – kerinčių galimybių miestas: skendi cigarečių dūmuose, visą naktį trunkančiuose vakarėliuose, literatūriniuose atradimuose, greitai praeinančios meilės nuotykiuose, nepalaužiamose draugystėse. B.Dylanas stebi veidus, varto draugų lentynose dūlančias knygas, klaidžioja sniege skendinčio Niujorko gatvėmis, prisimena Šaltojo karo paženklintą vaikystę, su gražuole padavėja tąsosi po barus, bandydamas į skrybėlę surinkti kuo daugiau pinigų. Ir, žinoma, galvoja apie dainas.
Johanas Huizinga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“
Leidykla „Gelmės“
Iš olandų kalbos vertė Antanas Gailius
Tai paskutinis garsaus Nyderlandų kultūros istoriko Johano Huizingos veikalas, rašytas pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, 1943-iaisiais, bet išleistas tik karui pasibaigus ir jau po autoriaus mirties 1945 m. Knygoje autorius mėgina nubrėžti Vakarų kultūros atsigavimo perspektyvas po pasaulinio karo, teigdamas, kad bus reikalinga „pasaulietinė askezė“. Tyrinėdamas dvasinius negalavimus, jis pateikia neginčijamą diagnozę ir nurodo priemones jai gydyti, aptaria kultūros atkūrimo šansus.
Remas Koolhaasas „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“
Leidykla „Lapas“
Iš anglų kalbos vertė Skaistė Aleksandravičiūtė
1978 m. pirmą kartą pasirodžiusi knyga yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės architektūros tekstų. Klasika tapusi ir daugybę kūrėjų įkvėpusi knyga išgarsino ir patį Remą Koolhaasą – olandų architektą, „Office for Metropolitan Architecture“ (OMA) bendraįkūrėjį, šiandien pelnytai vadinamą legenda. Gretindamas iš pažiūros nesugretinamus Niujorko istorijos bei plėtros fragmentus, savo vizionieriškoje, architektūrine logika grįstoje ir intelektualinį iššūkį siūlančioje knygoje R.Koolhaasas kalba apie miesto konstravimą montažo principu, vis iš naujo permąstydamas metropolio kultūros bei architektūros saitus.
Czeslawas Miloszas „Pradedant nuo mano gatvių“
Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila
Tai glaudžiai su Lietuva ir Vilniumi susijęs Cz.Miłoszo esė rinkinys, kuriame mirga pažįstamos pavardės, kūriniai, įvykiai ir vietos. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunystės laikų miestui: poemos „Miestas be vardo“ fragmentas, „Vilniaus gatvių žodynas“, laiškas poetui, eseistui Tomui Venclovai apie Vilnių, pasakojimai apie tarpukario ir pokario literatūrinį gyvenimą, per asmeninį santykį – Vilniaus universiteto ir literatūrinių draugijų veiklą ir žmones. Knygos puslapiuose su bendraamžiais diskutuojama apie poeziją, apie kasdienį gyvenimą ir kūrybą apskritai.
Jeanas-Christophe‘as Mončys „Mano tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“
Leidykla „Aukso žuvys“
Iš prancūzų kalbos vertė Diana Bučiūtė
Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A.Mončio sūnaus Jeano-Christophe’o, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofija, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Kartu tai ir pasivaikščiojimas laiku – XX a. antroje pusėje – ten, kur kūrė, keliavo ir gyveno tėvas Antas ir jo sūnus Krikas. Memuarai iliustruoti A.Mončio piešiniais, skulptūromis ir archyvinėmis nuotraukomis.
Friedrichas Nietzsche „Apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui“
Leidykla „Apostrofa“
Iš vokiečių kalbos vertė Tomas Sodeika
Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche (1844–1900) – vienas iš kelių mąstytojų, nulėmusių dabartinio filosofinio mąstymo, o iš dalies ir visos dabartinės kultūros pobūdį. „Apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui“ – antroji jo sumanyto ciklo „Nesavalaikiai apmąstymai“ studija. Jos idėjos apie švietimą ir mūsų santykį su istorija aktualios iki šiol.
Serhii Plokhy „Europos vartai. Ukrainos istorija“
Leidykla „Briedis“
Iš anglų kalbos vertė Norbertas Venckevičius
Ukrainiečių kilmės amerikiečių istorikas knygoje veda skaitytoją dramatiškais protėvių žemės istorijos vingiais nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus. Kas įkūrė Kyjivo Rusią ir kodėl Maskva skelbiasi vienintele viduramžių valstybės paveldėtoja? Kas tokie kazokai, už ką jie kovojo ir kodėl pateko į rytinio kaimyno jungą? Knygos puslapiuose pasakojama apie cariniais laikais vykdytą ukrainiečių rusinimą, apie tautinį atgimimą, mėginimą XX a. pirmojoje pusėje sukurti nepriklausomą valstybę, taip pat apie sovietizavimą ir kraupųjį Holodomorą, Stepano Banderos asmenybę ir pokario rezistenciją, apie „Krymo klausimą“ ir nepriklausomybę subyrėjus SSRS, galiausiai apie kilusį kruviną karą su agresore Rusija.
Robertas Sapolsky „Elgesys. Kaip mokslas paaiškina geriausius ir blogiausius mūsų poelgius“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas
Žymus neurobiologas ir primatologas išsamiai analizuoja, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. Kas dėjosi mūsų smegenyse tą akimirką, kai vienaip ar kitaip pasielgėme? Gal nervų sistemą sudirgino vaizdas, garsas ar kvapas. O galbūt čia kalti hormonai? Kokią reikšmę turi paauglystės, vaikystės, ankstyvosios raidos patirtys ir genetinės ypatybės? Ieškant atsakymų gali tekti grįžti iki pat evoliucinių mūsų rūšies šaknų.
Merlinas Sheldrake'as „Raizgus gyvenimas“
Leidykla „Baltos lankos“
Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas
Šioje knygoje autorius leidžiasi į žavingą nuotykį ir tyrinėja fantastišką, keistą ir nuostabų grybų pasaulį: šie beveik visą gyvybę Žemėje palaikantys organizmai niekuomet nepaliauja stebinti. Tai suvokimą plečianti kelionė į slaptą gyvybės karaliją. Ši knyga parodo, kad be grybų nesuprastume planetos, kurioje gyvename, jie taip pat būtini norint suvokti, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės. Kuo daugiau sužinome apie grybus, tuo labiau neįmanomas be jų atrodo gyvenimas.
Sylvie Simmons „Tavo žmogus. Leonardo Coheno gyvenimas“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė Saulius Tomas Kondrotas
Iš litvakų dvasininkų šeimos kilęs dainų autorius ir atlikėjas Leonardas Cohenas pasaulio muzikos scenoje užima ypatingą vietą. Šioje Sylvie Simmons knygoje jautriai ir įžvalgiai pasakojama apie žmogų, sukūrusį tokias įsimintinas dainas kaip „I’m Your Man“, „Hallelujah“, „Dance Me to the End of Love“ ir daug kitų nemarių baladžių. Muzikos pasaulio metraštininkė Sylvie Simmons tyrinėja ryškų atlikėjo gyvenimą ir bando įminti jo genialumo mįslę.
Jun'ichirō Tanizaki „Odė šešėliams“
Leidykla „Lapas“
Iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė-Ignotienė
Pirmą kartą 1933 m. pasirodžiusioje ir į dešimtis kalbų išverstoje esė vienas iškiliausių japonų rašytojų skaitytojus kviečia panirti į prieblandą. Atsigręždamas į architektūrą, teatrą, muziką, maistą ir net tualetų dizainą, jis tyrinėja japonų estetiką, per šimtmečius neatsietą nuo šešėlių žaismo. Tačiau XX a. pradžioje Japonijoje plitusios inovacijos iš Vakarų – pirmiausia elektros lemputė – metė rimtą iššūkį senajai kultūrai. Šis meistriškai parašytas tekstas nusilenkia tradicinei japonų estetikai: jos tamsai, medžiagiškumui, meditatyvumui.
Andrejus Tarkovskis „Įamžintas laikas“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė
Knygoje režisierius Andrejus Tarkovskis žvelgia į kiną kaip į laiko meną. Jis atskleidžia kino kūrimo užkulisius ir savąjį metafizinį, filosofinį metodą. Šis taip ir liko apipintas legendomis ir nepakartotas gausių jo sekėjų ir tyrinėtojų. Autorius paaiškina, kodėl rizikavo likti nesuprastas, atsako į žiūrovų laiškus. Jis svarsto apie kino poveikį, menininko tikslą, gyvenimo prasmę, meilę, mirtį ir nemirtingumą. Bandymai atsakyti į amžinuosius klausimus, užfiksuoti paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, paverčia knygą unikaliu liudijimu.
Olga Tokarczuk „Jautrusis pasakotojas“
Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš lenkų kalbos vertė: Rimvydas Strielkūnas, Birutė Jonuškaitė, Vyturys Jarutis
Šiame eseistikos rinkinyje tarp pateikiamų esė įkomponuoti ir kelių viešų paskaitų, įskaitant ir Nobelio kalbą, tekstai. Tai pirmoji autorės knyga, pasirodžiusi po to, kai ji buvo apdovanota Nobelio literatūros premija. Kūrinys yra ir unikalus rašytojos kvietimas į savo kūrybos užkulisius, ir refleksijos apie šiuolaikinį pasaulį. Skaitytojui čia atveriama rašytojos kuriamų trumpesniųjų žanrų tekstų, romanų ir paskirų veikėjų genezės laboratorija, jis supažindinamas su varginančiu, tačiau patraukliu kūrybiniu procesu. Pateikiamos ne tik įspūdingos istorijos, bet ir aprašoma asmeninė patirtis, pasisemta ir tiesiogiai iš gyvenimo, ir iš skaitinių, atkakliai mėginant suprasti begalinę pasaulio įvairovę ir jo sudėtingumą.
Irene Vallejo „Knygos gimimas“
Leidykla „Alma littera“
Iš ispanų kalbos vertė Dovilė Kuzminskaitė
Tai pasakojimas apie knygų gamybą, apie skirtingus jų tipus, kuriuos išbandėme beveik per trisdešimt amžių, – knygas iš dūmų, akmens, molio, viksvuolių, šilko, odos, medžio, o drauge ir apie naujausias – iš plastiko ir šviesos. Tai kelionė po knygos gyvenimą, kurį išradome tam, kad žodžiai galėtų keliauti erdve ir laiku. Drauge tai – kelionių knyga. Maršrutas išsilaipinant Aleksandro mūšių laukuose ir Papirusų viloje veržiantis Vezuvijui, Kleopatros rūmuose ir Hipatijos nužudymo vietoje, pirmuosiuose mums žinomuose knygynuose ir perrašinėtojų dirbtuvėse, prie laužų, kur degė uždrausti kodeksai, gulaguose, Sarajevo bibliotekoje ir požeminiame Oksfordo labirinte 2000-aisiais.
