Be abejo, šis sąrašas subjektyvus ir nebaigtinis, bet sudarytas patyrusių skaitytojų, tad tikimės, kad bus kažkam naudingas.
Vilniaus knygų mugės renginių programą rasite čia.
1. Julianas Barnesas „Laiko triukšmas“ (leidykla „Baltos lankos“)
Pradėsiu nuo sau laukiamiausios naujienos, tai šiuolaikinio anglų rašytojo, „Man Booker“ premijos laimėtojo, Juliano Barneso (g. 1946) naujausio romano „Laiko triukšmas“ (2016 m.) Rašytojas šiame romane subtiliai, o kartu su sveikos ironijos doze analizuoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Tai pasakojimas apie menininką (kompozitorių Dmitrijų Šostokovičių), pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti. „Laiko triukšmas“ buvo išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The Guardian“, „The Times“, „Observer“, pakilo į „The Sunday Times“ bestselerių sąrašo pirmąją vietą.
Lietuviškai išleistos šios rašytojo knygos: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011), „Pabaigos jausmas“ (2013), „Gyvenimo lygmenys“ (2015).
2. Jorge Luisas Borgesas „Visuotinė nešlovės istorija“ (Lietuvos rašytojojų sąjungos leidykla)
Jorge Luisas Borgesas – rašytojas, be kurio neįsivaizduojama pasaulio literatūra. Tiksliu stiliumi, pribloškiančiu siužetu, metaforine vaizduote ir nesugriaunama logika šis mąstytojas sugebėjo praplėsti literatūros išraiškos ribas ir padarė įtaką ne vienai menininkų kartai.
Lietuvoje pristatomą „Visuotinę nešlovės istoriją“ sudaro septynios iš įvairių kultūrinių ir geografinių realijų parinktos istorijos – jas J.L.Borgesas žaisminga valia ir barokinėmis išraiškos priemonėmis paverčia nuostabiais literatūros kūriniais. Taip pat į rinkinį įtrauktas vienas garsiausių apsakymų „Vyras iš rožinės kavinės“ ir skyrelis „Ir taip toliau“ – šešios apybraižos, atskleidžiančios autoriaus literatūrinių erdvių ribas ir nepaprastos kultūros visumą.
3. Richardas Flanaganas „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (leidykla „Baltos lankos“)
Richardas Flanaganas (g. 1961 Tasmanijoje) daugelio literatūros kritikų laikomas svarbiausiu savo kartos australų rašytoju. Už šeštąjį romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ autorius 2014 m. apdovanotas prestižine „Man Booker“ premija. Šis romanas išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Economist“.
„Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ -– tai pasakojimas apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę. Remdamasis autentiška archyvine medžiaga, Richardas Flanaganas poetiškai jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanaganas – jam pavyko likti gyvam ir savo sūnui perduoti neįkainojamą šio skaudaus, bet pamažu į užmarštį grimztančio istorijos epizodo liudijimą. Beje, vertė romaną vertėja Violeta Tauragienė, o tai jau savaime liudija apie neeilinį kūrinį ir jo meninę vertę.
4. Robertas Seethaleris „Visas gyvenimas“ (leidykla „Baltos lankos“)
Robertas Seethaleris (g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė penkis romanus, tačiau tarptautinio pripažinimo sulaukė jo naujausias kūrinys „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai. Vokietijoje išleista 2014 m., ši knyga iki šiol nesitraukia iš bestselerių sąrašų.
Kaip ir Johno Williamso „Stouneris“ ar Ernesto Hemingway’aus kūriniai – tai skaidrus pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, jo stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, joje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.
5. Umberto Eco „Pape Satàn aleppe“ (leidykla „Tyto Alba“)
Umberto Eco (1932–2016) – viena ryškiausių kultūros pasaulio asmenybių, rašytojas, semiotikas, medievistas, literatūros kritikas. Garsiausi jo kūriniai – pasauline sensacija tapę romanai „Rožės vardas“, „Fuko švytuoklė“, „Prahos kapinės“; tačiau ir moksliniai autoriaus tekstai intriguoja ir žavi ne mažiau nei romanai.
Paskutinė U.Eco knyga „Pape Satàn aleppe“ – straipsnių rinkinys, kuriuos jis laikraščiui „L’Espresso“ rašė nuo 1985-ųjų iki 2016 metų sausio. Šie tekstai pasirodydavo kaip autorinė skiltis, apimdami patį plačiausią, kokį tik įmanoma įsivaizduoti, temų spektrą – nuo mobiliųjų telefonų, monoteizmo, internetinės pornografijos, Hario Poterio, tamplierių, socialinių tinklų, taksi vairuotojų iki Charlie Hebdo ar Silvio Berlusconi. Regis, nėra temos, apie kurią Umberto Eco nebūtų rašęs. Knygoje „Pape Satàn aleppe“ sudėta daugiau nei 200 šių tekstų.
Tai aštrūs, nepaprastai intelektualūs, pilni nuorodų ir aliuzijų, skatinantys kritiškai mąstyti ir verčiantys tobulėti tekstai, negailestinga ir labai reikalinga mūsų takios visuomenės analizė.
6. Naomi Klein „Tai viską keičia. Kapitalizmas prieš klimatą“ (leidykla „Kitos knygos“)
„Tai viską keičia“ buvo pavadinta reikšmingiausia dešimtmečio knyga ir reikšmingiausia visų laikų knyga apie aplinkosaugą. Ji apie klimato kaitą – svarbiausią dabarties žmonijos iššūkį. Perskaityti ją turėtų ne tik kiekvienas politikas, bet ir kiekvienas išsilavinęs žmogus. Tai kovinga knyga, griežtai kritikuojanti šiuolaikinio kapitalizmo sistemą, rinkos fundamentalizmo ir trumparegiško pelno siekimo persmelktą mąstymą. Tai įspėjanti ir kviečianti veikti knyga: žmonija neišliks, jei nepakeis požiūrio ir gyvenimo būdo.
Kairiosios žurnalistės Naomi Klein veikalai „No Logo“ (1999) ir „Šoko doktrina“ (2007, liet. 2009, kitos knygos) pakeitė pasaulio politinį diskursą ir tapo moderniąja klasika. Ištyrinėjusi korporacijų įsigalėjimą ir veiklos metodus, trilogiją autorė baigia knyga „Tai viską keičia“ (2014). Šiame darbe N. Klein, išsamiai analizuodama pasaulio procesus, parodo, kaip stambiosios korporacijos, sisteminiai „žalieji“ ir laisvosios rinkos ideologija keičia ekosistemą ir blokuoja pastangas užkirsti kelią klimato kaitai.
7. Milanas Kundera „Nereikšmingumo šventė“ (leidykla „Baltos lankos“)
Milanas Kundera (g. 1929) – pasaulinio garso čekų prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas. Romanas „Nereikšmingumo šventė“ – naujausias autoriaus kūrinys, Prancūzijoje pirmąkart išleistas 2014 metais.
Romane „Nereikšmingumo šventė“ svarstomos pačios rimčiausios problemos ir tuo pat metu neištariamas nė vienas rimtas sakinys, kalbama apie šiuolaikinį pasaulį ir sykiu vengiama bet kokio realizmo. Šis kūrinys – tarsi visos autoriaus kūrybos apibendrinimas. Keistas apibendrinimas. Keistas epilogas. Keistas pajuokavimas apie dabartį, kuri prarado humoro jausmą.
8. Svetlana Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ (leidykla „Alma littera“)
Svetlana Aleksijevič – pasaulinio garso baltarusių prozininkė, rašanti rusų kalba. Gimė 1948 m. Ukrainoje. Nuo 2012 m. gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. Keletą dešimtmečių rašė dokumentinę grožinę kroniką. Autorė faktiškai sukūrė savo žanrą – polifoninį romaną-išpažintį, kuriame iš mažųjų istorijų kuriama didžioji istorija.Svetlanos Aleksijevič kūriniai išversti į 35 kalbas, pelnę daugybę tarptautinių premijų, visame pasaulyje pagal juos sukurta šimtai kino filmų, spektaklių ir radijo vaidinimų. 2015 metais suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.
„Karo veidas nemoteriškas“ (1978–2004) – tai knyga apie moteris Antrajame pasauliniame kare, tai ne karo, o jausmų istorija.
9. Ianas McEwanas „Kevalas“ (leidykla „Jotema“)
Įtakingiausių Didžiosios Britanijos dienraščių apžvalgininkai pastaruoju metu sutartinai Ianą McEwaną tituluoja geriausiu šių laikų britų rašytoju. Šis klasikinio literatūrinio išsilavinimo rašytojas (g. 1948 m.), prestižinių literatūros stipendijų laureatas, pripažinimą pelnė santūriu, taupiu žvilgsniu medituodamas makabriškąją žmogaus sielos pusę.
Į lietuvių kalbą yra išversti šio rašytojo romanai „Česilo pakrantėje“, „Atpirkimas“, „Šeštadienis“, „Amsterdamas“, „Vaiko gerovė“ ir kt. Net šešios šio autoriaus knygos buvo nominuotos „Bookerio“ premijai, o romanas „Amsterdamas“ 1998 m. šią premiją laimėjo.
Šįkart „Kevalo“ istoriją apie žmogžudystę ir apgaulę pasaulinio lygio meistras pasakoja iš neįprastos perspektyvos. Trudė išdavė savo vyrą Džoną. Ji vis dar gyvena sutuoktinio name — nušiurusioje neįkainojamoje Londono pilaitėje, — bet Džono čia nėra. Ji susimetusi su Džono broliu, banalybių meistru Klodu; jiedu kurpia planą. Tačiau jų sąmokslą stebi liudininkas — smalsuolis devynių mėnesių jos įsčių gyventojas.
10. Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (leidykla „Baltos lankos“)
Ruth Ozeki (g. 1956) – amerikiečių–japonų kilmės rašytoja, režisierė, dėstytoja. Jos originalus balsas šiandienos literatūros kontekste išsiskiria išmintimi, temų universalumu, santūriu stiliumi, autorė yra įšventinta dzenbudizmo mokytoja. Už romaną „Knyga laiko būčiai“ ji nominuota „Man Booker“, IMPAC Dublino, JAV Nacionalinės knygų kritikų draugijos premijoms, apdovanota „Los Angeles Times“, John Dos Passos ir daugeliu kitų literatūros premijų.
Romane „Knyga laiko būčiai“ Ruth Ozeki meistriškai analizuoja ryšį tarp rašytojo ir skaitytojo, tarp praeities ir dabarties, tarp fakto ir fikcijos, tarp kvantinės fizikos, istorijos ir mito. Šis romanas – nepaprastai išradinga, literatūrinį origamį primenanti istorija apie žmones siejančius nematomus ryšius ir tikrųjų savo namų paieškas.
11. Neilas Gaimanas „Niekurniekada“ (leidykla „Bonus Animus“)
Neilas Gaimanas – britų rašytojas ir scenaristas, be kurio knygų: „Amerikos dievai“, „Žvaigždžių dulkės“, „Koralaina“, „Kapinių knyga“ ir daugelio kitų, neįsivaizduojama šiuolaikinė fantastinė literatūra ir literatūra vaikams bei paaugliams. Rašytojas apdovanotas „Hugo“ ir „Nebula“ premijomis, skiriamomis už geriausius fantastikos kūrinius, ir medaliais „Carnegie“ bei „Newbery“, suteikiamais už geriausias metų knygas vaikams ir paaugliams.
Bet iš pradžių buvo „Niekurniekada“ („Neverwhere“) BBC serialo scenarijus, vėliau virtęs romanu. Toks jau tas Neilas Gaimanas.
Neįtikėtina istorija prasideda, kai Ričardas Meihju – paprastas geros širdies žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą, – išdrįsta stabtelti prie ant šaligatvio gulinčios sužeistos merginos. Tą akimirką viskas ir visam laikui pasikeičia. Paprasta, pilka Ričardo kasdienybė baigiasi ir prasideda kelionė į Londoną kažkur apačioje – pavojingą pasaulį, į kurį žmonės kartais įkrenta pro tikrovės plyšius…Jį įsuka pasaulis, apie kurio egzistavimą nė neįtarė, – patamsių subkultūra, klestinti apleistose metro stotyse ir kanalizacijos tuneliuose, miesto požemių visata, daug keistesnė ir pavojingesnė už tą, kurią pažinojo iki šiol…Atsargiai, kraštas!
12. Judith Butler „Vargas dėl lyties“ (leidykla „Kitos knygos“)
Judith Butler (g. 1956) – amerikiečių filosofė, viena svarbiausių feminizmo teorijos atstovių. Jos veikalas „Vargas dėl lyties. Feminizmas ir tapatybės apvertimas“ – knyga, svarbi keliais aspektais. Pirmiausia tai reikšmingas posūkis pasaulinės minties raidoje. Knyga grindžia vadinamąją trečiąją feminizmo bangą, kovą už moterų teises išplėsdama iki bandymo suprasti, kas apskritai yra lytis, kūnas, tapatybė.
Butler suformuluota performatyvumo teorija siūlo žvelgti į tai, kokius veiksmus kiekviena (-s) iš mūsų atliekame, kad įtvirtintume savo tapatumą, kad suvoktume save kaip tam tikros kultūros atstovą ar atstovę. Šios mintys peržengė feministinio diskurso ribas ir smarkiai paveikė ne tik lyčių, bet ir meno ir kultūros studijas, yra nuolat referuojamos literatūros, teatro, kino, taip pat – filosofijos ir sociologijos teoretikų.
13. Kamelis Daoudas „Merso. Naujas tyrimas“ (Rašytojų sąjungos leidykla)
Kamelis Daoudas – Alžyro rašytojas, žurnalistas, rašantis aktualiomis šiandienos temomis, analizuojantis Rytų ir Vakarų pasaulio santykius. Romaną „Merso. Naujas tyrimas“ puikiai įvertino literatūros kritikai, skyrę jam Pirmojo romano Goncourt’ų premiją. Netrukus autorius buvo apdovanotas François Mauriaco ir Penkių frankofonijos kontinentų premijomis, taip pat kūrinys pristatytas Renauldot prizui. Romaną pripažino viena geriausių 2015 m. knygų tokie leidiniai kaip New York Times, Publishers Weekly, Time Magazine ir kiti.
Jis – brolis arabo, kurį nužudė Merso, A. Camus romano „Svetimas“ herojus. Po 70 metų nuo šio įvykio Harunas, gyvenęs brolio „šlovės“ šešėly, nusprendžia neleisti, kad jo šeimos istorija būtų užmiršta. Jis dovanoja broliui balsą ir vardą – Musa. Harunas jaučia kartėlį ne vien dėl žmogžudystės, bet ir dėl to, kad A. Camus jo brolį pavadino tiesiog arabu, tarsi tai būtų pasmerkimo ženklas. Harunas mąsto apie savo vienatvę, pyktį ir sumaištį. Svetimas tarp savų jis trokšta, kad jam pagaliau būtų duota teisė ramiai numirti.
14. Aolfo Bioy Casares „Morelio išradimas“ (leidykla „Charibdė“)
17-a „Charibdės“ moderniosios klasikos serijos knyga. Autorius – vienas iš garsiausių XX amžiaus Argentinos rašytojų. Jo 1940 m. parašytas romanas puikus. Pasak Jorgeso Luiso Borgeso, nėra „netikslu ar perdėta apibūdinti jį kaip tobulą“.
Pabėgėlis nuo teisėsaugos pasislepia negyvenamoje saloje Polinezijoje. Jis labai nustemba ir išsigąsta, kai į salą atvyksta turistų. Situacija vis labiau komplikuojasi, nes pabėgėlis įsimyli vieną iš turisčių ir nori jai išpažinti savo jausmus, tačiau dėl visiškai keistų dalykų – kaip kartais įvardijama: dėl tam tikrų anomalijų – jam niekaip nepavyksta to padaryti.
15. Evie Wyld „Visi paukščiai gieda“ (leidykla „Alma Littera“)
Džeikė Vait vieniša gyvena sename ūkyje, Didžiosios Britanijos saloje, kur nuolat pliaupia lietūs ir siaučia vėjai. Tik ji, nesutramdomas jos palydovas Šuo ir banda avių. Ji norėtų, kad taip ir liktų, bet kažkas naktimis ima draskyti avis.
Taip prasideda anglų ir australų rašytojos Evie Wyld romanas „Visi paukščiai gieda“. Gilus ir gyvas jaunos moters pasakojimas apie moterį, bandančią pabėgti nuo savo praeities, buvo pripažintas ir įvertintas literatūros pasaulyje, kai 2014 metais pelnė net du apdovanojimus.
16. Sjón „Iš didžuvės nasrų“ (leidykla „Apostrofa“)
Sjónas (tikr. Sigurjónas Sigurðssonas, g. 1962) – islandų rašytojas, poetas, libretistas, scenarijų ir septynių romanų autorius, jo kūryba įvertinta tiek Islandijoje, tiek užsienyje. Didžiausias apdovanojimas – Šiaurės Tarybos literatūros premija 2005 m. už romaną „Baldras, Šešėlio sūnus“, įtvirtinusi autorių tarp geriausių Šiaurės šalių rašytojų, o įdomiausias – „Oskaro“ nominacija už Björk dainų žodžius Larso von Triero filmui „Šokėja tamsoje“. Jo knygos išverstos į 30 kalbų. Rašytojas turi itin savitą stilių, jo kūriniai apibūdinami kaip derinantys komizmą ir tragizmą, eleganciją, siurrealizmą, mitus ir istoriją. Romanas „Iš didžuvės nasrų“ („Rökkurbýsnir“) – trečias romanas, pasirodantis lietuvių kalba („Tavo akys matė mane“, 2005; „Baldras, Šešėlio sūnus“, 2009).
17. Jonathanas Safranas Foer „Aš čia“ (leidykla „Baltos lankos“)
Jonathanas Safranas Foer (g. 1977 m. Vašingtone) laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinių JAV rašytojų, vertinamas už savo kūriniuose pateikiamą itin originalią politinių, istorinių, religinių temų interpretaciją, ironišką ir kandų stilių. „Aš čia“ – trečiasis autoriaus romanas. Tik pasirodęs 2016 m., tapo bestseleriu, buvo išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „Times Literary Supplement“, „The New York Times“, „Time Magazine“. Tai antroji autoriaus knyga lietuvių kalba (2006 m. išleista „Viskas nušviesta“).
„Aš čia“ – pasakojimas apie keturias amerikiečių žydų kartas ir sykiu apie vieną jų šeimą. Šiandieniame Vašingtone gyvenančios Blochų šeimos santykių krizės fone Artimuosius Rytus nusiaubia žemės drebėjimas ir sukelia virtinę politinių konfliktų, nulemiančių invaziją į Izraelį. Pavojuje atsiduria namai ir visa, ką jie įkūnija.
18. Valdas Papievis „Žiebtuvėliai anarchistai“ (leidykla „Odilė“)
„Žiebtuvėliai anarchistai“ – Valdo Papievio apsakymų knyga, kalbanti apie sudėtingus žmonių santykius, vienatvę ir laiką.
Bevardis vienišius bastosi po kurortą, tačiau vakarui jis užsako staliuką dviems. Alexis bėga nuo Paryžiuje išgyventos meilės, bet iš galvos jam neišeina kadaise mylimosios ištarti žodžiai. Garsėjančiam rašytojui Žiliui jo sukurti personažai tampa tikresni už draugą ir mylimąją.
Aistringi, staiga užsiplieskiantys, staiga nurimstantys veikėjai blaškosi miestų ir savo vidiniuose labirintuose, išgyvendami draugystės ir meilės trapumą, praėjusio laiko ilgesį, trokšdami sugriebti tai, kas žmonėse, tikrovėje vienu metu veriasi ir slepiasi.
19. Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ (Rašytojų sąjungos leidykla)
Undinė Radzevičiūtė – lietuvių literatūros balsas, kurio neįmanoma neišgirsti. Naujas Undinės Radzevičiūtės, 2015-ųjų Europos sąjungos literatūros premijos laureatės, romanas pasakoja apie vieną pavojingiausių Europos šeimų šiaurinę šaką, gyvenusią čia pat, už LDK sienos.
Tris varnas sidabriniame skyde vaizduojančiu herbu pasipuošusios giminės istorija – lyg prakeiksmas. Pasauly, kuriame racionalus protas per akimirką gali virsti visiška beprotybe, įmanoma viskas.
Interviu su rašytoja rasite čia
20. Vaiva Rykštaitė „Trisdešimt“ (leidykla „Tyto alba“)
Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – ketvirtos kartos kaunietė, baigusi filosofijos studijas VDU ir Londone. Dirbo modeliu Milane, šešerius metus gyveno Londone, daugiau nei metus praleido keliaudama po Indiją. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dukrą. „Trisdešimt“ – penktoji autorės knyga.
Smetonos laikų Kaunas su lapių kailiais pasipuošusiomis damomis ir nūdienos Londonas – su barais ir vienišių butais, kuriuose netyla šmaikštūs, dažnai nepadoriai nuoširdūs jaunų moterų pokalbiai. Tarpukario Kaunas mena Silvijos istoriją, o po mūsų dienų Londoną blaškosi savo trisdešimtojo gimtadienio paniškai bijanti jos proanūkė Jurga – įsimylėjusi klestintį finansininką, bet niekaip nesugebanti pamilti savęs. Vakarais Jurga susitinka su bičiule Brigita, kalbėdamosi apie artėjantį trisdešimtmetį ir savo nesutvarkytą gyvenimą jos kas kartą pasižada iš pagrindų jį keisti. Ir vis nesiima. Kol vieną dieną jųdviejų kelyje pasipainioja Gulzaras – smulkutis, miniatiūrinis senukas iš Irano…