„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

2018-ieji – Geltonojo žemės šuns metai – Lietuvai bus svarbūs

Sutikę Naujuosius metus, žvilgtelėkime, ką žada 2018-ieji – Geltonojo žemės šuns metai.
„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“
„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“ / Leidyklos „Terra Publica“ nuotr.

Valstybinės šventės

Neatskiriamas šalies valstybingumo simbolis – valstybinių švenčių minėjimas. Dabar mums svarbiausia – Vasario 16-oji, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba raštu kreipėsi į kaimyninių valstybių vadovus, paskelbdama apie Nepriklausomos Respublikos atkūrimą.

Vos po trijų savaičių, Kovo 11-ąją, minime 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos sprendimą atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Sausio 1-oji yra Lietuvos vėliavos diena. Kita atmintina ir svarbi data – Sausio 13-oji. 1991 m. kovodami už jaunos valstybės suverenitetą žuvo 13 ir buvo sužeisti ar kitaip nukentėjo daugiau nei 1000 beginklių Lietuvos piliečių.

Leidyklos „Terra Publica“ nuotr./„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“
Leidyklos „Terra Publica“ nuotr./„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“

Sausio 12-ąją, išvakarėse, sostinėje prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Gedimino prospekte uždegami atminimo laužai. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena švenčiama Liepos 6-ąją. Tą dieną 9 valandą vakaro Lietuvos laiku viso pasaulio lietuviai gieda Lietuvos himną.

Tradicinės šventės

Lietuvoje džiugiai švenčiamos tradicinės šventės. Papročiuose persipynusios pagoniškos ir katalikiškos datos leidžia mėgautis švenčių įvairove ir jas paminėti pagal savo įsitikinimus, norus bei galimybes.

Sausio 6-ąją minimi Trys karaliai, vasario pradžioje rengiamos Sartų žirgų lenktynės, o likus septynioms savaitėms iki šv. Velykų daugelyje Lietuvos vietovių triukšmingai švenčiamos Užgavėnės. Viena didžiausių vasaros švenčių yra Rasos (Joninės). Tuomet per visą Lietuvą nuaidi miestų šventės ir bažnytiniai atlaidai.

Leidyklos „Terra Publica“ nuotr./„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“
Leidyklos „Terra Publica“ nuotr./„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“

Rudenį linksmas nuotaikas pakeičia rimtis, lietuviai visuotinai mini Visų šventųjų dieną ir Vėlines, lanko artimųjų kapus. O advento laikotarpiu viena po kitos miestuose ir miesteliuose įsižiebia Kalėdų eglės.

Dainų šventė

2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija buvo įtraukta į UNESCO Žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo sąrašą kaip unikalus reiškinys, savo forma itin vertingas pasaulinės kultūros kontekste. Mūsų Nepriklausomybės siekis 1988–1991 m. ir beginklis žmonių susitelkimas mitinguose bei koncertuose pelnytai įvardijamas kaip „Dainuojanti revoliucija“.

Lietuvių pomėgis su daina palydėti savo gyvenimo džiaugsmus ir vargus taip įaugęs į kraują, kad mažiausiai kartą per ketverius penkerius metus organizuojama visuotinė dainų ir šokių šventė. Šios šventės reportažus rengia net ir garsiausi pasaulinės žiniasklaidos kanalai.

Leidyklos „Terra Publica“ nuotr./„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“
Leidyklos „Terra Publica“ nuotr./„1000 gražiausių Lietuvos vietovių“

Vilniuje Dainų šventė vyksta keletą dienų, ją sudaro atskiros dalys: Folkloro diena ir Ansamblių vakaras – Kalnų parke, Šokių diena – stadione, Dainų diena – Vingio parke.

Gražiausias ir unikaliausias Lietuvos vietas galite išvysti leidyklos „Terra Publica“ išleistame naujame fotografijų albume „1000 gražiausių Lietuvos vietovių“. Fotografijų albumą galite įsigyti knygų prekybos vietose ir e. parduotuvėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs