Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-ioji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23–26 dienomis. Didžiausias dėmesys joje bus skiriamas kūrėjams iš Ukrainos, Ukrainos literatūrai ir visos Europos laisvės kovų literatūrai. Laisvę rinktis tai, ką mėgsti, laisvę būti kartu knygų mugėje ypatingai pabrėš ir trys skirtingos, bet tuo pačiu itin panašios kūrybos sritys – knygos, muzika ir kinas.
Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra laisvės
išraiška. Mugės organizatoriai jau ruošia temas „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „Šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams.
Ateinančių metų knygų mugės organizatoriai teigia norintys stiprinti literatūros, muzikos ir kino draugystę. Vilniaus knygų mugės organizatorė, Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė teigia, kad per keletą draugystės metų Muzikos salė tapo neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalimi.
2019 metais įvykęs specialus mugės dvidešimtmečio renginys „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“ sulaukė ypatingo mugės dalyvių dėmesio. Poezijos skaitymai, kuriuos režisierius Dalius Abaris supynė su muzika ir vaizdo projekcijomis, juos pavertė vienu įspūdingiausių Vilniaus knygų mugės renginių.
2020-aisiais Vilniaus knygų mugėje pradėtas rengti „Knyga + kinas“ renginys, pasak mugės organizatorių, buvo skirtas dar labiau skatinti kino ir literatūros bendradarbiavimą. „Leidėjai arba autoriai konkursui teikia knygas, kurios, jų nuomone, yra kinematografiškos, o komisija atrenka tas, kurios vėliau būna pristatomos kino bendruomenei. Šis bendradarbiavimo projektas sėkmingai prigijo, o tai reiškia, kad jis yra reikalingas ir kino, ir knygų kūrėjams“, – sako R.Eljošaitytė-Kaikarė.
Tuo, kad kinas gali tapti neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalimi, neabejoja ir LITEXPO parodų projektų vadovė Eglė Majauskienė. „Esame įsitikinę, kad mugės lankytojams patinka ne tik knygos ir muzika, bet ir kino filmai, tad mūsų bendradarbiavimas su vienu seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančiu kultūriniu reiškiniu – „Kino pavasariu“ – sulauks lankytojų susidomėjimo ir papildys mugės programą naujienomis apie kino filmus, kultūrą bei istoriją.“
Vaisingo mugės ir festivalio bendradarbiavimo, įvairiažanrinių mainų Vilniaus knygų mugėje tikisi ir festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Visockytė. „Knyga, muzika ir kinas yra didysis trejetas, aplink kurį sukasi ir kultūra, ir mūsų pomėgiai“, – sako ji.
Festivalio „Kino pavasaris“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė pasakoja, kad kasmet festivalyje parodoma apie dešimt pagal knygas sukurtų filmų. Kartais tai – kruopštus literatūrinio kūrinio perkėlimas į ekraną, o kartais – akivaizdus, bet labai laisvas atsispyrimas, ar variacija tema. „Festivalio žiūrovai visad rodo didelį susidomėjimą tokiais filmais. Greičiausiai daugeliui yra smalsu pamatyti, kaip knyga, kuri buvo įgavusi tam tikrą vaizdinę formą skaitytojo galvoje, interpretuota režisieriaus iš žodžio tapo vaizdu“, – teigia A.Račaitytė.
Festivalis „Kino pavasaris“ Vilniaus knygų mugei skirtus savo filmus derino prie mugės temos – „700 eilučių laisvei“. Vienas iš jų pasakos apie ukrainiečių šeimą, o kitas žiūrovams pristatys filmą-ekranizaciją, kurią įkvėpė pasaulinio garso rašytojo novelės.
„Sunku įsivaizduoti kino filmą be foninės muzikos. Ar be jos jis būtų toks pats įtaigus? Muzika kartu su vaizdu padeda iššaukti ryškias emocijas. Prisimindami mėgstamiausius filmus niūniuojame ir jų muzikines temas. Didelė dalis muzikos yra kuriama filmams, bet ir filmai kuriami apie muzikantus. Kasmet išleidžiama naujų biografinių kino filmų, knygų apie įvairių žanrų muzikantus ir kūrėjus. Taigi – knygos, kinas ir muzika yra stipriai susiję“, – sako „Muzikos salės“ Vilniaus knygų mugėje organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
Vienas didžiausių lietuviškos muzikos renginių – AGATA „Muzikos salė“ – vėl suteiks galimybę gyvai ne tik pasimatyti su mylimais kūrėjais, paprašyti jų autografo, bet ir įsigyti naujausios atributikos bei albumų. Lankytojus savo stenduose pasitiks įvairūs Lietuvos muzikos kūrėjai, įrašų kompanijos ir renginių organizatoriai. Tarp jų įsikurs ir Lietuvos kultūros centrų alėja. Artėjančios mugės programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir 70 stendų.
Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei“ – jau kitų metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
