- Aistis Žekevičius
alfa
pradžioje buvo tyla
tarpgalaktinė
skaidri
belaikė
po to – urzgimas
nepertraukiamas
priešistorinis
om
suskambus žodžiui
visa akimirksniu išsprogo
ir žydi
ir plečiasi
iki šiol
nuotrauka be papūgėlės
palikę kastuvėlius
brolis ir sesuo
kone klupdami
skuodžia pas tėvus
vangioje rugsėjo saulėje
aniedu išdribę
lyg salamandros
ir nesunku juos suprast
dar bent minutę
pabūsim ir mes
nors to dar nežinome
mamyte žiūrėk
tiesia saują medūzų
mamytė žiūri
mamytei koktu
tai tvyro ore
bet ji neišsiduoda
tik liepia nešt jas atgal
smėlėtoms kulkšnims tolstant
vaikiškos lūpos tarstels
šeimynėlė taigi mirs
tik jau ne tokią dieną kaip ši
dar pagalvosiu
iš kedų purtydamas
paskutinį smėlį šiais metais
tą akimirką
to taip pat
dar nežinosiu
timeline review
netikiu gyvensiąs amžinai
tad labiau nei pomirtiniais paistalais
ar nemirtingumu
kliaunuos nebyliu
fosilijų tvarumu
jūros pakrantėj
dūla žuvies žuvinys
kada nors jį įpinsiu
į feisbuko laiko juostą
ir kviesiu spausti patinka
net jei nepatiks
gal net šį tą parašysiu
apie tai kaip grąžinti
laiko dimensiją tam
kas iš jos jau išplauta
kaip suteikti antrą kvėpavimą tam
kas seniai nekvėpuoja
bet dabar einu tolyn
