„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

3 Nerijaus Cibulsko eilėraščiai: Iš ciklo „atsakymai veidrodžiui“

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalinasi poetas Nerijus Cibulskas. Kalbėdamas apie jų atsiradimo kontekstą jis sako: „Eilėraščiai gimė ten, kur ir kas kartą gimsta – namuose“. O paklausus, kokios paties literatūrinės ambicijos, teigia: „Jų neturiu, dabar svajoju parašyti naują eilėraštį“.
Nerijus Cibulskas
Nerijus Cibulskas / Linos Simutytės nuotr./ 15min nuotr.

- Nerijus Cibulskas

*

kai buvau trylikos, vėjuotą vakarą

stebėjau besiblaškantį

balso celofaną

kol įsipainiojo guobos viršūnėj

ir pasiliko ten kelioms vasaroms

*

eisiu pakrante

atoslūgio pirštai naršys po dumblo kišenes

tolumoj, kur žemė išsiriečia į grakštų fjordo skeletą

skambės nutrūkę narų varpai

*

šaltos dienos kaip sandėliai

pilni nelegalių darbininkų

visų beverčiuose pasuose

yra įspaustas spindulys

blade runner

jeigu bus ateitis tai tokia

kaip kultūrnaktis halės turguj

klezmeris su regiu draugiškai

surems pečius ir pasitiks fosforu besitaškantį

tėvą hausą

po erdviu vienatiniu pasaulio dangčiu

tarp monumentalių mėsos šaldiklių ir vemiančių veganų

tarp seseriškai broliškos išvietės ir grūdėto flirto

išgyvensim nesurežisuotą birželio šventę

ateitis atrodys taip

žmogus-švieslentė su krūva skrajučių

partrenktas elektromobilio

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą