- Uršulė Toleikytė
Rožinis laikrodis
Tai atrodė kaip siurealistinis paveikslas
miške poruojantis medžių kamienams
tiksėjo rožinis kartonas
galbūt tai pavogta iš lėlių namelio
žaidėm kieme ir išvarė
sakė baikit tas nesąmones suaukit
tada bėgom į mišką su lėlių galvomis
su rožiniais kartono laikrodžiais
ten kūrėme melodramas
visad kažkas myluodavos ir palikdavo
vaikus vienus žaisti varydavo bet netiko
išėjom
nukrito du medžiai ir kartonas sulijo
Sūpuoklės
Metalinės sūpuoklės rūdijantys
dažai atsilupę
čia būta pienės burtų
vaikai vis prašo išburti
kiek katinas Čypas turi gyvybių
jis veja balandžius
jį pameta
balandis tupi ant sūpuoklių
cemento prisirijęs nejuda
kaip viskas tapo metalo gabalu
birželio vidury kai penkiolika
kai basučių dirželis užrūdijęs
Spalvotos kreidelės
Jie piešė krepšinio aikštelėje
žalią namuką rožiniu stogu langais
daugiau nei reikia
dvi mergaites ar moteris
perspektyva neaiški
dar gėles geltonais apvadais be stiebų
kaip jas nuskinsi
reikia nušuoliuoti per 1 2 3 4 5---27
o gal jau šimtas
kaip šimtas metų
esam čia
ir spalvotas kreideles
atkasa archeologai
