– Agnė Žagrakalytė
Apie meilę kaip apie muziką:
Apie meilę taip pat, kaip
Apie dviratį:
Kai turi dviratį, tai jį turi, ir viskas.
O kai neturi, tai šitaip to dviračio nori, -
Kalba dabar man į ausį mergaitė, dviračius įtikėjus,
Serganti dviračiais – ak, liauni dviračiai ganosi sapno žolėj,
Arba rūdija dumblėtuos kanaluos, dviračiai su gražiabalsiais skambučiais
Ir su senoviniais trimitėliais, – koks visoks gali tas dviratis būti!
Taigi važiuočiau aš juo ir važiuočiau,
Orą vyniočiau kaip kalvartu, kašmyrinį maltų
Vėją pėdų pedalų malūnai, šniokštų kas rytą švelnūs
Mano širdies malūnėliai:
Į darbą, į mokslus, į banką, į parką, -
Visur aš tuos noruos lengva ir
Skaidri kaip stipinų nuaustas voratinklis,
– tik
Viskas gi laikos ant kažkokių metaliukų, ant snarglių, ant
Oro, oro teprikimštos šitos mane lakdinančios žarnos, -
Jei nekrutėsiu – nuvirsiu, – kol judu, kol prakaito žaltys man
Aplink kaklą vyniojas, ir šnabžda į ausį man besispjaudančios salamandros,
Neša mane vien stipinai, vėjo skalaujamos rankenos, kasuosi į
Priekį užpakalinėm kojytėm, minu letenėlėm nervingai žinduoliškai:
Taisyklingi ratukai, nes
jeigu sustosiu, -
Nu nafik gi man šitas dviratis, -
juo gi ir lyjant ir sningant, nori nenori,
Prakaituoti į darbinį kostiumėlį, o dar pompos visokios, purvasaugiai,
Seilioti ventilį, išsitepaluot į grandinę,
vestis į neužvažiuojamus kalnus,
Apsvaigti tiktai dozuotai, visad grįžti namo:
– turėti namus, – turėti namus -
Kam man tas dviratis, kai yra troleibusai, metro, taksi, – ak,
– iš tikrųjų tai limuzino norėčiau,
ką jau čia.
Ką jaučia ką jaučia ką jaučia?
Aukščiau gegnes, dailidės!
Alfa patinas žengia lėktuvan
ir nešasi knygą – kaip lengva
tokį mylėti, tokį turėti meilužį:
knygoj undinės uodegom pliaukši
sėduos šalia, puslapiais limpančiais
ak, užsičiaupkit, undinės, – mačiau
kaip jis sėdasi prie pianino
visas it džinsų reklamoj,
kaip neria į tvenkinį, kaip nuo
kalno slidėmis lekia, kaip žirgą
šlaunim varinėm sutramdo, kaip
kūdikį gimusį glaudžia, mano
kardą kvapniais gvazdikėlių aliejais
sutepa ir nusišypso prieš mūšį.
amžiaus tarpsniai
16: vilkè tau prie kojų gulėčiau
ir kulkšnį laižyčiau.
30: ar nepabostų?
40: pabostų.
amžiaus tarpsniai II
20: į balą puolus – sausa nekelsi.
30: išmoksta išlipt sausa iš balos.
40: nelipa į balą.
