Prisimindamas vaikystę rašytojas T.Dirgėla sako, kad nebuvo didelis skaitovas – skaitė tik tai, ką mokytoja užduodavo. Vis dėlto, viskas pasikeitė po šeštos klasės, kai į rankas pakliuvo Astridos Lindgren knyga.
„Prisimenu, kad per Kalėdas laukiau ne dovanų, o kaip Kalį Bliumkvistą rodys per televiziją, – prisiminimais dalijosi rašytojas. – Vėliau buvo etapas, kai susidomėjo detektyvais – patiko ne tik žaisti, žiūrėti serialus ir filmus, bet ir skaityti. Tada pamačiau, kad skaitymas gali teikti malonumą. Tapau sąmoningu skaitytoju.“
Ir nors savęs nepriskiria vaikams, kuriems patiko knygos, Tomas vis pasidalija smagiu epizodu iš savo vaikystės: „Mėgau lankytis bibliotekose – pasiimdavau penkias knygas ir tą pačią dieną grąžindavau. Tiesiog patiko pats veiksmas, kai vaikštai tarp lentynų.“
Privalomus skaitinius kurį laiką leidžia pamiršti
Prieš atostogas mokiniams pateikiami privalomos ir rekomenduotinos literatūros sąrašai, bet, kaip sako Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė, privalomus skaitinius kurį laiką galima pamiršti ir pasinerti į „skanių“ knygų pasaulį.
„Per mokslo metus daugiau skaitoma privaloma literatūra, o vasarą dominuoja „skanios“ knygos – nuotykiai, naujienos, komiksai. Taigi, per atostogas atsipalaiduojama ir skaitoma tai, ko geidžia širdis“, – šypteli ji.
Be visų skaitymo pliusų, kuriuos puikiai žino tėvai, skaitantis vaikas – tylintis vaikas. O auginant vaikus taip stinga tylos. Taigi:
TOP 7 vaikiškų knygų vasarai
1. O.Sekoros „Skruzdėliuko Ferdos nuotykiai“ arba A.Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“
Peržiūrėjusi labiausiai skaitomų knygų topus, į pirmą vietą Milda iškėlė Ondržejaus Sekoros knygą „Skruzdėliuko Ferdos nuotykius“. Ji kūrinį pavadino klasika, kurią vaikystėje skaitė ir mūsų tėvai.
„Vabalų pasaulis, įvairiausių nutikimų kupinos dienos, draugystė – temos, kurios niekada nepasensta“, – sako Milda ir priduria, kad minėtas ir kitas skaitomiausiųjų sąraše esančias knygas geriausia skaityti vasarą, kai nėra namų darbų, būrelių ar kitų laisvo laiko naikintojų.
2. J.Degutytės „Pelėdžiuko sapnas“ arba R.Dahlis „Matilda“
„Šiltos, švelniai pamokančios ir laikui nepasiduodančios pasakos“, – būtent taip Janinos Degutytės knygą „Pelėdžiuko sapnas“ apibūdina Milda.
O štai nors Roalio Dahlis knygą „Matilda“ Tomas perskaitė jau būdamas suaugęs, jam ji iki šiol įsiminė kaip viena geriausių vaikų literatūros knygų.
„Dar smagu, kad pagal ją pastatytas filmas. Ir iš tiesų nėra skirtumo, nuo ko pradėti, t. y. jo ar knygos“, – sako T.Dirgėla.
3. A.Frank „Dienoraštis“ arba D.Williamso „Močiutė plėšikė“
Apie Aną Frank, ko gero, girdėjo kiekvienas, tačiau vaikams šiai knygai jau reikia kažkiek brandos: ji jautri, pilna skausmo, intensyvių išgyvenimų. Puikiai tiktų paauglystėje, kai giliau priimami svarbūs istoriniai faktai, įvykiai.
„Tai skausminga ir tikra istorija apie paauglę mergaitę žydę, atsidūrusią koncentracijos stovykloje. Tragiškas jos likimas dažną paauglį paskatina giliau pasidomėti antrojo pasaulinio karo įvykiais, ypač žydų tragedija“, – pastebi Milda.
Rašytojas T.Dirgėla trečią savo rekomenduojamų knygų vaikams vietą skyrė jam ypatingai Davido Williamso knygai „Močiutė plėšikė“.
„Pagalvojau, kas būtų, jei tokį juokingą, smagų rašymo būdą sujungčiau su savo vaikystės meile detektyvams. Būtent ši knyga paskatino mane parašyti detektyvų seriją apie Domą ir Tomą“, – įsitikinęs jis.
4. C.S.Lewiso „Liūtas, raganas ir drabužių spinta“ arba V. V. Landsbergio „Obuolių pasakos ir kriaušių“
Nors daug kas kratosi privalomosios literatūros sąrašų, tačiau, anot Mildos, Clive’o Staples’o Lewiso knyga „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“ čia pateko ne veltui.
„Stebuklingas C.S.Lewiso pasaulis užburia. Perskaičius vieną šios serijos knygą, norisi griebti ir kitas“, – sako Milda.
O štai T.Dirgėla, kalbėdamas apie Vytauto V.Landsbergio knygą „Obuolių pasakos ir kriaušių“, pripažįsta: „Ji paveikė mane kaip rašytoją: pirmieji kūriniai buvo panašia nonsenso stilistika, su žaidimais kalba.“
5. S.Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“ arba K.Zylės „Sukeistas“
„Ypač miela knyga. Ežiuko nuotykiai ir pasaulio matymo kampas sužavi visus“, – kalbėdama apie Selemono Paltanavičiaus knygą „Maži ežiuko sapnai“, pasakoja Milda. Būtent šią knygą dažniausiai renkasi patys mažiausieji.
Kotrynos Zylės „Sukeistas“ – į T. Dirgėlos TOP skaitomiausių vaikų knygų vietą pakliuvęs romanas, rašytojui įdomus šiuolaikinio gyvenimo ir lietuvių mitologijos jungtimi: „Manau, Kotrynai tai puikiai pavyko. Jos knyga – pavyzdys, kaip galima įdomiai sudabartinti mitologiją ir senąją pasaulėjautą.“
6. E.Blyton „Šauniojo penketuko nuotykių“ serija arba K.Zylės „Sielos sumuštinis dėžutėje“
Mildos nuomone, TOP 7 knygų sąraše garbingą vietą turėtų užimti ir Enidos Blyton „Šauniojo penketuko nuotykiai“.
„Ši knyga puiki vasaros kompanionė. 5 draugai ir niekad nesibaigiantys įspūdingi nuotykiai – ko daugiau reikia?“ – klausia bibliotekininkė.
Ji pastebėjo, kad vieni knygų puslapiuose ieško „apsikabinimų“, o kiti – herojų: „Vaikai nori kvapą gniaužiančių nuotykių ir priežasties nemiegoti iki aušros – „Žvalgo mokinio“ ar „Šauniojo penketuko nuotykių“ herojai tikrai nenuvils.“
Pristatydamas dar vieną K.Zylės knygą „Sielos sumuštinis dėžutėje“, Tomas mano, kad pagrindinė priežastis, dėl ko kai kurie vaikai neskaito – nemokėjimas atrasti patinkančios knygos.
„Šiandieniniai vaikai nesupranta, kad gyvena visiškame vaikų literatūros amžiuje, kai galima rasti pačių įvairiausių stilių knygų, žanrų ir temų. Manau, kad tiesiog reikia paieškoti ir rasti tai, kas būtų artima. Nes jei vaikas skaitys per prievartą, tos knygos vis tiek nepatiks“, – įsitikinęs T.Dirgėla.
7. P.Butchart serija „Mokyklos detektyvai“ arba J.K. Rowling „Haris Poteris“
Paskutine septynetuko knyga Milda išrinko Pamelos Buchart kūrinį „Mokyklos detektyvai“, kuris akimirksniu rado kelią į skaitytojų širdis, smagiai aprašydamas nuotykius mokykloje.
„Juk daug smagiau eiti į mokyklą, kai galvoji, kad naujoji mokinė – prancūzų šnipė!“ – šypteli gerai vaikus pažįstanti bibliotekininkė.
Nenuostabu, kad T.Dirgėla septintai vietai pasirinko „Hario Poterio“ serijos knygas, kurių kiekviena nukelia į magijos pilną pasaulį. Kaip sako pats Tomas, skaitydamas ir pats pradėdavo painioti, kas yra realybė, o kas – fantastika.
„Vaikystės metais ši knyga buvo labai didelis atradimas. Spėju, tikrai ne man vienam. Tapus rašytoju, šios serijos knygos man tapo pavyzdžiu, kuris iki šiol turi įtakos“, – kalbėdamas apie J.K.Rowling susižavėjimo neslepia rašytojas.
Aktualumo nepraranda ir kiti žanrai
M.Bieliauskaitės rekomenduojamų knygų sąrašas baigėsi, tačiau ji norėjo pabrėžti, kad aktualumo nepraranda ir kito žanro knygos – mielai skaitoma nuotykių ir fantastinė literatūra, naujam gyvenimui prikeliamos senos knygų serijos.
„Mūsų bibliotekoje taip atsitiko su L.Kaaberbol „Dina gėdytojos dukra“ serija. Populiarios ir komiksų knygos, arba tos, kuriose yra daug paveiksliukų – jas ypač mėgsta mažieji skaitytojai. Tik pasirodžiusi itin išpopuliarėjo „Blogiukų“ serija.
Dalis paauglių atranda detektyvo arba trilerio žanrą – tam įtakos turi ir populiarūs šiuolaikiniai serialai. Jei nepavyksta rasti tinkamos knygos, drąsiai eikite prie bibliotekininkės – ji tikrai pasakys, kuri verta dėmesio“, – patarė Milda.
Kaip paraginti skaityti net tuos, kurie yra „neskaitantys“?
T.Dirgėla įsitikinęs, kad svarbiausia vaikus supažindinti su žanru, kuris jiems būtų artimas: „Šiuolaikinis vaikas nuolat gyvena veiksme – mokykla, būreliai, pamokos ir kiti užsiėmimai. Reikėtų įtraukti humorą, veiksmą, nes vaikai mėgsta intrigas ir juokingas situacijas. Ir svarbu neprarasti paprastumo, laisvo stiliaus, kuris tiktų ir neskaitančiam vaikui.“
Rašytojas ne kartą girdėjo, kaip jo knygas pradeda skaityti net tie, kurie linkę save vadinti „neskaitančiais“.
„Pačioje pradžioje, kai pasirodė pirmosios dalys, pradėjo sklisti gandas, kad vaikai, kurie nemėgsta skaityti, vis tiek skaito mano knygas. Galiausiai pradėjau gauti žinutes iš tėvų, senelių, kad jų vaikas nemokėjo, nenorėjo skaityti, bet perskaičius mano knygas pamilo skaitymą. Vėliau jie pradėjo skaityti ir rimtesnes knygas“, – su šypsena veide sako Tomas.
Tuo metu Milda mano, kad jei vaikas išrankus ir jam netinka ar nepatinka, pavyzdžiui, fantastika, galima išbandyti biografines knygas, o jei ir šios ne – biblioteka turi daugybę įvairiausių žanrų knygų. Svarbiausia, kaip sako Milda, nebijoti grąžinti nepatinkančios knygos ir ateiti ieškoti toliau.
„Nebijokite neskaitymo periodų – tokių nutinka net ir bibliotekininkams. Tiesiog reikia juos ramiai pralaukti, kartkratėmis paimant knygą į rankas.“
