Be įgimtų gebėjimų, žinomi rašytojai turi ne ką keistesnių metodų, kurie jiems padeda sėkmingai kurti. Siūlome su jais susipažinti.
1. Gulėjimas
Kai kuriems autoriams gulėjimas ir darbas lovoje padeda ne tik pažaboti kūrybiškumo trūkumą, bet ir paversti jį būsimos knygos puslapiais. Šį įprotį turėjo Markas Twainas, George'as Orwellas, Edita Wharton, Woody Allenas ir Marcelis Proustas.
2. Stovėjimas
Visiška priešingybė anksčiau minėtam įpročiui. Rašymas stovint buvo labai populiarus tarp autorių. Būtent taip kūrė Ernestas Hemingway'us, Charlesas Dickensas, Virginia Woolf, Lewis Carrollas ir Philipas Rothas.
3. Rašymas ant mažų lapelių
Romano „Lolita“ autorius Vladimiras Nabokovas rašydavo ant mažų lapelių, kuriuos laikė specialioje dėžutėje. Bet kurią knygos siužeto detalę jis galėdavo greitai pakeisti, nes pakakdavo tik pakeisti lapelį, kurį mes paprastai naudojami užrašams.
Maža to, po jo pagalve taip pat būdavo tokių lapelių – kad staiga gimusi mintis būtų laiku užrašyta.
4. Spalvų sistema
Prancūzų rašytojas Alexandre'as Dumas naudojo itin unikalią sistemą, leidžiančią skirstyti savo kūrybą į skirtingas grupes. „Trijų muškietininkų“ bei „Grafo Montekristo“ autorius naudojo spalvų sistemą: ant mėlynos spalvos lapų jis kurdavo grožinės literatūros kūrinius, ant rožinės – negrožinės literatūros kūrinius, o ant geltonos užrašydavo poeziją.
5. Kabojimas žemyn galva
Tokį įprotį turi bestselerių autorius Danas Brownas. Pasak jo, kabojimas žemyn galva leidžia ne tik atsipalaiduoti, tačiau susikoncentruoti į rašymą. Tai tarsi terapija.
Dar vienas „Da Vinčio kodo“ autoriaus įprotis – pertraukos kas valandą. D.Brownas savo darbo kabinete turi smėlio laikrodį. Taip jis matuoja savo laiką ir kas valandą tarp kūrybos daro pertrauką.
6. Žiūrėjimas į sieną
„Blue Angel“ autorė Francine Prose tiki, kad rašymui itin padeda žiūrėjimas į tuščią sieną. Nors toks metodas yra itin monotoniškas, tačiau jis leidžia sukoncentruoti dėmesį ir rašyti nedarant pertraukų.
7. Vaidyba
Nors Aaronas Sorkinas nėra rašytojas, tačiau jis glaudžiai susijęs su literatūra. Jis – scenarijų autorius. A.Sorkinas prisipažino, kad kurdamas scenarijus stovi prieš veidrodį ir pats vaidina dialogus, kad galėtų įsitikinti jų originalumu ir kokybe.
Romano „Lolita“ autorius Vladimiras Nabokovas rašydavo ant mažų lapelių, kuriuos laikė specialioje dėžutėje.
Visgi kartą tokia vaidyba jam nepasisekė – repetuodamas jis buvo susilaužęs nosį. Kaip sako scenarijų autorius, tai įvyko netyčia, kuomet vadindamas neapskaičiavo atstumo tarp jo ir kliūties.
8. Rašymas esant nuogam
Victoras Hugo norėjo laiku baigti rašyti romaną „Paryžiaus katedra“. Visgi kūrinio baigimo terminas jį gerokai spaudė, tad rašytojas sugalvojo būdą, kaip laiku baigti romaną.
Teigiama, kad vieno pažįstamo jis paprašė, jog paimtų visus jo drabužius ir neatiduotų, kol nebaigs rašyti romano. Taigi V.Hugo romaną rašė būdamas nuogas, tačiau baigė laiku. Net ir šaltomis dienomis jis įsisupdavo tik į ploną antklodę.
9. Besaikis kavos gėrimas
Prancūzų rašytojas Honore de Balzacas įkvėpimo ieškojo gerdamas kavą. Teigiama, kad per dieną išgerdavo apie 50 puodelių kavos. Tyrimai atskleidė, kad savo garsiausią romaną „Žmogiškoji komedija“ rašytojas parašė beveik nemiegodamas.
Panašiai įkvėpimo ieškodavo ir rašytojas Volteras – per dieną jis išgerdavo per 40 puodelių kavos.