Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Aidas Marčėnas: norėčiau, kad knyga gyventų savo gyvenimą ir paliktų mane ramybėje

Vilniaus knygų mugėje naują eilėraščių rinktinę „Dirbtinis kvėpavimas“, kurią išleido leidykla „Apostrofa“, pristatęs poetas, Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas buvo atviras – autoriui per daug nesinori kalbėti apie naują knygą, o ją nustūmus į šoną verčiau norisi imtis naujų kūrinių. „Neseku, kas ką kalba apie knygą“, – kalbėjo poetas.
Aidas Marčėnas
Aidas Marčėnas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Literatūrologės, literatūros kritikės Jūratės Čerškutės paklaustas, kodėl knygai duotas pavadinimas „Dirbtinis kvėpavimas“, A.Marčėnas pasakojo, kad eilėraščiai, kaip ir knygų pavadinimai, dažnai nebūna racionalūs.

„Kai rašai knygą, tokiu metu į galvą vis ateina koks nors pavadinimas. Ir išeina. O kitas ir pasilieka. Štai šis ir pasiliko. Galvoju, kad gal koks dirbtinio kvėpavimo laikas atėjo“, – kalbėjo A.Marčėnas.

Pasak jo, knygoje dirbtinis kvėpavimas daromas ne literatūriniam herojui, bet būtent literatūrinis herojus daro dirbtinį kvėpavimą mirštančiai XX amžiaus poezijai.

A.Marčėnas knygos pristatyme sakė nejaučiąs kūrybinio nuovargio ir vis dar kelia sau naujus uždavinius – ieško naujų formų, žaidžia su sintakse.

„Man nelabai įdomu rašyti, ką moku. Gyvenimas yra toks, kad visą laiką kažko mokaisi. Tuoj nersiu į vaikystę – ten dar labiau ko nors pasimokysiu“, – juokavo poetas ir pridūrė, kad su laiku pamiršta savo kurtas eiles.

„Poezijoje pamiršti yra naudinga. Norint parašyti gerą eilėraštį – reikia viską pamiršti“, – sakė Nacionalinės premijos laureatas.

Knygos „Dirbtinis kvėpavimas“ pristatyme autorius teigė, kad publikuojami eilėraščiai parašyti seniau – prieš keletą metų. Dėl to jis prisipažino šiek tiek per ilgai delsęs, bet knyga galų gale pasirodė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūratė Čerškutė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūratė Čerškutė

„O kuo kvėpuoja pats Aidas Marčėnas?“, – provokuojamai, žvelgiant į knygos pavadinimą, poeto klausė J.Čerškutė.

„Tuo pačiu, kuo ir čia susirinkę žmonės. Kaip pilietis vienaip, kaip poetas – kitaip. Svarbu, kad kvėpuoja“, – šypsojosi A.Marčėnas ir žvelgė į sausakimšą salę.

Pasak poetą kalbinusios literatūros kritikės J.Čerškutės, ši A.Marčėno knyga, lyginant su anksčiau išleista knyga „Viename“, jai pasirodė ramesnė, tylesnė, melancholiškesnė.

„Nežinau, negaliu pasakyti, kokia ji yra. Kokia parašyta, tokia ir yra. Aš nenoriu, kad mano pavardė būtų linksniuojama. Norėčiau, kad knyga gyventų savo gyvenimą ir mane paliktų ramybėje“, – dėstė poetas ir pridūrė, kad mielai sutiktų knygą išleisti 10 egzempliorių tiražu ir jį išdalinti draugams.

Tuo pačiu metu jis šypsodamasis žvelgė į knygą išleidusios leidyklos „Apostrofa“ vadovę Giedrę Kadžiulytę. Tai pirma A.Marčėno knyga kitoje leidykloje – anksčiau jo kūrybą leido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Pats poetas pasakojo, kad jau anksčiau buvo pažadėjęs G.Kadžiulytei knygą.

Knygos pristatymo metu poetas pasakojo, kad atspausdinus knygą leidyklos „Apostrofa“ vadovė jį su tuo pasveikino, tačiau jis pats nematęs, kuo reikia džiaugtis.

„Kada aš paskutinį kartą džiaugiausi savo knyga? Labai seniai. Tai gal buvo tada, kai po ilgo laiko išėjo knyga „Dulkės“, – atviravo poetas, prisiminęs dar 1993 metais išėjusią knygą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aidas Marčėnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aidas Marčėnas

Pasak jo, kurti poezijos knygą, atrinkti jai eilėraščius – yra džiaugsmas. Tačiau jis atslūgsta, kai knyga pasirodo.

„Nesinori tuomet visko perrašyti?“, – klausė J.Čerškutė.

A.Marčėnas atsakė, kad visko perrašyti tuomet nesinori, tačiau mesti kai kuriuos eilėraščius į šoną – norisi labai.

„Pastebėjau, kad mano skaitytojams patinka eilėraščiai, kurie man nepatinka. Tai aš išmesčiau juos ir pasilikčiau tuos, kurie man patinka“, – šypsojosi poetas ir priminė, kad pirmiausia jis kuria sau.

„O ar vieną dieną, kai Aidas Marčėnas suvaikės, jis nepradės rašyti dainų tekstų?“, – klausė viena poeto kūrybos gerbėja.

„Jis jau suvaikėjęs“, – juokėsi poetas.

Pasak jo, rašyti dainų tekstus yra sunku, beveik neįmanoma, nes jis pats rašąs poeziją pirma sau, o ne kitiems.

„Rašyti sau dainų tekstus, neturint klausos, nebūtų protinga“, – juokėsi poetas, bet pridūrė, kad kai kurie bardai bando jo kūrybą paversti dainomis, bet jiems nelabai sekasi.

VIDEO: Vilniaus knygų mugė 2018: svarbiausi faktai, užsienio svečiai, rekomenduojamos knygos ir renginiai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais