J.Zdebskis, saugumiečių vadintas Akiplėša, įkyriai persekiotas iki paskutinės gyvenimo minutės, žuvo per autoįvykį iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis.
Veiklaus kunigo gyvenimas buvo kupinas skaudžių patirčių ir pavojų. Jis, kilnojamas iš parapijos į parapiją, du kartus kalėjo už vaikų katekizavimą, išėjusį į laisvę saugumiečiai jį bandė sugniuždyti psichologiškai – slapta automobilio sėdynę ištepė chemine medžiaga, kuri nudegina sėdmenis ir šlaunis. Taip siekta kunigui inkriminuoti venerinę ligą. Nuo kunigo nusigręžė bičiuliai, tačiau jis nė vieno žmogaus nelaikė priešu. Penketą kartų buvo kėsintasi jį nužudyti. Galiausiai J.Zdebskis, saugumiečių vadintas Akiplėša, įkyriai persekiotas iki paskutinės gyvenimo minutės, žuvo per autoįvykį iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis.
Maištingojo kunigo paveikslą rašytojas sukūrė, remdamasis dar likusių gyvų bendražygių prisiminimais ir jų išsaugotais J.Zdebskio dienoraščiais.
Pagrindinio romano herojaus asmenybę leidžia atskleisti jį sekusio saugumo agento – gydytojo Jurgio Šalnos – šį kartą tai išgalvotas personažas – ne mažiau sudėtingas bei tragiškas paveikslas. Gydytojas, papuolęs į saugumo pinkles, yra vienas iš 115 agentų, aktyviai dalyvavęs persekiojant kunigą.
Šiame romane kitaip nei iki šiol prabylama apie erotiką bei seksualumą, drąsiai atskleidžiamas kunigo santykis su jaunomis bičiulėmis, paklydusiomis ir abejojančiomis, teikiančiomis jam įkvėpimo sielovados misijai.
„Šventojo Akiplėšos medžioklė“ – novatoriškas, drąsus kūrinys. Jame nepaliekama nuošaly ir dviprasmiškų jausmų kelianti lytiškumo tema.
Kunigas Juozas nuolatos primena sau: grožėtis moters kūnu galiu, bet nesiekiu jausmų malonumo. Kunigo gyvenimiškoji praktika iš tiesų atliepė Jono Pauliaus II-ojo kūno teologijos principus, nors persekiojamas kunigas vargu ar buvo apie juos girdėjęs.
Teologijos įžvalgos apie žmogaus seksualumą ir šiandien tebėra savotiška laiko bomba. Šiame romane kitaip nei iki šiol prabylama apie erotiką bei seksualumą, drąsiai atskleidžiamas kunigo santykis su jaunomis bičiulėmis, paklydusiomis ir abejojančiomis, teikiančiomis jam įkvėpimo sielovados misijai. Celibatui įsipareigojęs kunigas ir moterys ir merginos iki šiol Lietuvoje – delikati tema.
Gasparas Aleksa yra išleidęs dvylika knygų, tarp kurių – keturi romanai, apdovanotas Petro Cvirkos literatūros premija. Emocijų pasaulis, žmogaus santykis su visuomene, – rašytoją G.Aleksą labiausiai dominantys dalykai. Jis taip pat žinomas kaip medikas, socialinės reabilitacijos specialistas, įkūrė ir leido žurnalą „Bičiulis“. Pagal jo poezijos knygas „Giedantis rupūžys“ ir „Prabudimai“ kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė sukūrė vokalines-instrumentines misterijas, kurias atliekant dalyvauja ir žmonės su negalia.
