Knygą „Šiandien esu madingas. 100 atsakymų į klausimus apie madą ir save“ išleidusios leidyklos „Brentus“ direktorė Alma Puodžiukaitienė mielai sutiko leidinio ištraukomis pasidalinti su 15min.lt skaitytojais. Jūsų skaitymui siūlome keletą A.Vasiljevo atsakymų apie madą ir istoriją.
***
- Iš kur kilęs posakis: „Grožis reikalauja aukų“?
Paprastai vyrai dažniau žiūri į blondines, nes jiems atrodo, kad jos nuolankesnės. Brunetės, vyrų nuomone, išpaikintos ir aikštingos. Kitaip tariant, senovėje blondinės taip pat buvo geidžiamesnės. Tačiau vandenilio peroksido anais laikais dar nebuvo, todėl visos blondinės atrodė „citrininės“ (jos išėsdindavo savo plaukus citrinų sultimis). Be to, seniausias plaukų šviesinimo būdas – viduriuojančių vaikų išmatos. Todėl visos Senovės Graikijos madų vaikytojos vaikščiodavo į turgų ir ten pirkdavo skystų vaikų išmatų.
Blondinės visada buvo geidžiamesnės, o seniausias plaukų šviesinimo būdas – viduriuojančių vaikų išmatos.
Pavyzdžiui, iki pat XX amžiaus plaukuoti vyrai buvo neverti pagarbos. Jie buvo laikomi tikrų tikriausiomis pragaro išperomis. Taigi pernelyg apžėlusių krūtinių plaukus jiems tekdavo šalinti karštu vašku. Tačiau moterys, trokšdamos sužavėti mylimąjį, kartais griebdavosi kraštutinumų.
Pavyzdžiui, dauguma XIX amžiaus dailiosios lyties atstovių, norinčių pasiekti ypač vertinamą 36 cm liemens apimtį, guldavo po chirurgo skalpeliu, kad būtų išoperuojama pora šonkaulių. Beje, anestezijos ir narkozės tais laikais dar nebuvo, taigi madų vaikytojoms tekdavo išgerti dvi stiklines gryno spirito.
***
- Ar pasikeitė mada žmonijai įžengus į XXI amžių?
- Apskritai kalbant, nepasikeitė, nes per pastarąjį dešimtmetį ji be perstojo išgyveno XX amžiaus tendencijas – naudojo 6-ojo–9-ojo dešimtmečio motyvus. Todėl jokio šoko, prasidėjus naujam tūkstantmečiui, neįvyko: niekas nepradėjo rengtis sarafanais, niekas neišskrido į Mėnulį. Nereikėtų pamiršti, kad svarbiausios permainos vyksta ne šimtmečių ar tūkstantmečių sandūroje, o karo metais. Viską gali pakeisti didelis karo konfliktas.
Jeigu jis peraugs į Trečiąjį pasaulinį karą, kuris nusineš daug vyrų gyvybių, tai laisvų moterų padaugės. Šiuo atveju jos pakeis madą, nes visada trokšta priešingos lyties dėmesio. Taip jau yra atsitikę: per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą, ir net per Napoleono įsiveržimą. Pasibaigus karui, į madą įėjo muslino suknelės, nuogos nugaros ir trumpos čarlstono epochos suknelės, plonos talijos, gilios iškirptės ir apvalūs klubai, būdingi Kristiano Dioro modeliams.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aleksandras Vasiljevas |
Pokario metais seksualumas visada veržiasi į pirmą vietą. Dabar situacija sudėtingesnė, nes karinio konflikto pobūdis yra religinis (tai ne vien kova su teroristais, o su islamo teroristais). Be abejo, tai skatins musulmonų ir europiečių mados gaidų paplitimą. Čia tiktų palyginti vienos kultūros skvarbą į kitą Kryžiaus žygių metu. Juk visuotiniais duomenimis, šių dienų Afganistanas gyvena Viduramžiais, o Vakarai išgyvena dekadansą.
Kalbant apie šiuolaikinės mados dėsningumus, svarbu pabrėžti, kad naujuoju tūkstantmečiu atsirado naujų technologijų. Jos intensyviai skverbiasi į mūsų gyvenimą. Sintetika, užtrauktukai, kontaktinė (Velkro) lipni juosta, suvirinimo siūlės, sujungtos lazeriu – tai įprastas reiškinys. Atrodo, kad natūralūs dalykai automatiškai pereis į liukso klasę vien todėl, kad jie natūralūs.
Atsiradus kedams, aukštakulniai, kaip ir tradicinės XX amžiaus smailios batų nosys, atsidurs antrame plane, užleidusios vietą patogiam stiliui.
Ypač šia prasme „nukentėjo“ avalynė. Jungtinėse Amerikos Valstijose išrasti vadinamieji kedai, kurie dabar gaminami keisčiausių formų, pavyzdžiui, mobiliojo telefono arba minikompiuterio, ir brangiai kainuoja, iš esmės yra forminė avalynė (įdėta mažai rankų darbo).
O juk jie tokie patogūs, kad po jų jau sunku avėti siaurus aukštakulnius batelius. Todėl aukštakulniai, kaip ir tradicinės XX amžiaus smailios batų nosys, atsidurs antrame plane, užleidusios vietą patogiam stiliui.
***
- Jeigu apnuoginančių drabužių tendencija siejama su karo padariniais, tai kodėl dabar Rusijoje populiarus agresyvus seksualumas?
Šių dienų Rusijoje padėtis labai primena pokario situaciją todėl, kad, statistikos duomenimis, moterų gerokai daugiau negu vyrų. Atskiruose regionuose moterys sudaro 65 proc. gyventojų. Rusijoje trūksta apie 20 milijonų vyrų, todėl ir pastebimas didžiulis seksualumo proveržis. Taigi rusė negali išeiti iš namų neapnuoginusi bambos, be aukštakulnių, be silikoninių lūpų, be priklijuotų nagų, be blondinės plaukų. Jai regis, kad šitaip atrodydama tampa tikra viliokle.
Rusė visada yra seksualinis vyrų dirgiklis, net jeigu ji ir ištekėjusi. Taigi nuvilioti vyrą gali kiekviena sekretorė, nes rusai, kad ir kaip gaila, amoralūs, visiškai nesuvokia, kas yra ištikimybė, pareiga, garbė. Jie nesupranta, kad krikščionis negali turėti haremo.
***
- Kas pirmasis viešai ištarė žodį „seksas“?
„Viešpatie, – įdėmiai nužvelgusi įėjusįjį, klausdavo aktorė, – ar jūs turite kišenėje revolverį, ar taip džiaugiatės mane matydamas?“
- Ar žinote, kaip kartais sutikdavo žurnalistus Holivudo žvaigždė Mae West? „Viešpatie, – įdėmiai nužvelgusi įėjusįjį, klausdavo aktorė, – ar jūs turite kišenėje revolverį, ar taip džiaugiatės mane matydamas?“
Jos juokeliai iki šiol laikomi klasikiniu amerikiečiu humoru. Palyginti su ja, pirmąja viešai prabilusia apie seksą, Madona – tik kūdikis. O juk šis pašmaikštavimas buvo vienas nekalčiausių Mei Vest juokelių.
***
- Kaip vyko XX amžiaus aukštosios mados evoliucija?
- Trečiajame dešimtmetyje aukštosios mados namai konkuravo tarpusavyje, rungtyniavo kirpimo meistriškumo, siuvimo kokybės ir apdailos išmonės srityje. Persiviliodavo vieni iš kitų žinomas manekenes, girdavosi nuostabiomis klientėmis – markizėmis, princesėmis, hercogienėmis. Kūrė naujus siluetus, propagavo madą užsienyje.
Bet štai užgriuvo 1929-ųjų krizė, ir dauguma nedidelių mados namų subankrutavo, į juos liovėsi važinėti klientės iš Amerikos. Tačiau 4-ajame dešimtmetyje reikalai pasitaisė: daugybė naujų talentų palaikė nukentėjusią pramonę, praradusią Polį Puarė ir „Irfė“ (Irfe) mados namus, bet atradusią Elzą Skiapareli ir Kristobalį Balensiagą.
Antrą triuškinamąjį smūgį Paryžiaus madai sudavė Antrasis pasaulinis karas. Daug mados namų buvo uždaryta – neprilygstamoji Madeleine Vionnet ir nenuilstamoji Coco Chanel uždarė savo mados namų duris. Vienu metu Hitleris net svajojo perkelti Paryžiaus haute couture namus į Vieną, tačiau aukštosios mados sindikato prezidentas Lucienas Lelongas tada apgynė Paryžiaus madą.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mados istorikas ir kolekcionierius Aleksandras Vasiljevas |
Po karo į madą atėjo Kristianas Dioras, sukūręs 1947 metais new look stilių, reabilitavusį Paryžių. Suklestėjo ir pradžiugino savo kartą Pierre'as Balmainas, Jacques'as Fath'as, Jacques'as Heimas, Gyvanchi.
Iš Šveicarijos grįžo pagyvenusi Coco Chanel ir 1954 metais, visų nuostabai, vėl atidarė mados namus. 1957 metais mirus Diorui, imta kalbėti apie aukštosios mados baigtį ir iš dalies supaprastinti haute couture mados kriterijai, pagal kuriuos iš pradžių reikalauta siuvimo tik rankomis, modeliai turėjo būti unikalūs ir nepakartojami, o visa kolekcija rodoma reguliariai – 2 kartus per metus.
1968 metų jaunimo revoliucija ir mini liūdnai paveikė aukštąją madą, kuri garsėjo ilgomis suknelėmis, vakarinėmis suknelėmis. Tačiau nauji talentingi modeliuotojai – Ive Saint Laurane'as, Andrė Courage'as, Pierre'as Cardenas dabartį pavertė aukštosios mados turtu. Hipių epochoje vėl susilpnėjo siuvimo principai ir buvo uždaryti kai kurie modelių namai todėl, kad trūko klientų: jų liko viso labo apie 2000 visame pasaulyje. Klientų, galinčių užsisakyti šių unikalių modelių ir už juos sumokėti, nors kainos ir tada buvo labai aukštos.
Kuo žmogus apkūnesnis, tuo labiau jis yra dešiniųjų pažiūrų – tai akivaizdu. Iš tikrųjų galima skirstyti žmones pagal svorį į „kairiuosius“ ir „dešiniuosius“.
<...> Iš žymiųjų aukštosios mados namų iki 2008 metų išliko tik dveji – „Šanel“ ir „Dioro“. Pabrėžtina, kad tarp jų vadovų nėra prancūzų dizainerių: Carlas Lagerfeldas – vokietis, Johnas Galjanas – iš Gibraltaro. Vos laikosi talentingojo „Kristiano Lakrua“ mados namai, kuriuos LVMH (Louis Vuitton, Moet, Henessy) koncernas pardavė Amerikoje gyvenantiems broliams Falikams – rusų kilmės žydams.
***
- Ar įmanoma modeliuotojus skirstyti pagal politines pažiūras – „kairieji“, „dešinieji“, „centristai“?
- Toks skirstymas priklauso nuo klientūros. Be abejo, yra modeliuotojų, kurie dirba turtingai buržuazijai, naudoja daug aukso ir siuvinėjimų. Pavyzdžiui, Valentinas Judaškinas savo kūryba puikiausiai pavaizdavo Jelcino epochą. <...> O yra, priešingai, jaunatviško, marginališko stiliaus modeliuotojų, kurių mada populiari, masinė ir kuriems patinka visai kitoks stilius – labiau studentiškas, sakyčiau, beveik mokyklinis.
Kai kurie modeliuotojai stengiasi kurti tik apkūnioms moterims, pavyzdžiui, Zaicevas, tai jo klientūra. Jis meistriškai rengia tas, kurių svoris apie šimtą kilogramų. Beje, kuo žmogus apkūnesnis, tuo labiau jis yra dešiniųjų pažiūrų – tai akivaizdu. Iš tikrųjų galima skirstyti žmones pagal svorį į „kairiuosius“ ir „dešiniuosius“.
***
- Kodėl šiandien Vokietija nėra mados lyderė?
Vokietija ir skonis, mano požiūriu, du nesuderinami dalykai.
- Vokiečiams sunkiai sekasi su menine nuojauta ir stiliumi. Net dailininkų Vokietija ne per daugiausia padovanojo pasauliui: Albrechtas Dureris, Lucas Cranachas, Hansas Holbeinas, Johannas Tischbeinas.
Vokietija ir skonis, mano požiūriu, du nesuderinami dalykai. Pažiūrėkite į vokiečių miestus, pažiūrėkite į jų interjerus, pažiūrėkite į jų valgį! Koks skonis gali gimti šalyje, kur geriamas alus, valgomos dešrelės su garstyčiomis, rauginti kopūstai ir bulvių kukuliai?!
Vokietijoje stabilu, ten patikimi bankai, kokybiškai spausdinamos knygos, geri universitetai, medicina. Labai gerbiu šią šalį, esu ilgai ten dirbęs. Tačiau vis dėlto tai biurgeriškumas, o mada – aristokratiškumas.
***
- Mada nenuspėjama. Ar galite prognozuoti, kaip mada rutuliosis artimiausiu metu?
Ateities stilius: trumpos kojos, ilgas liemuo, tamsūs plaukai ir tamsi oda, įkypos akys, stati apykaklė ir parandža.
- Man regis, kad dabar ne klasikinio grožio, o greičiau tam tikrų išorės trūkumų, keistybių mada. Pavyzdžiui, pagrindinė šio amžiaus pradžios mados kryptis – azijietiška, netgi, sakyčiau, indiška, tai mada vertis į liežuvį, lūpas auskarus, metalines veržles. Anksčiau šito niekada nėra buvę. Paskui šis keistas noras – rodyti nuogą pilvuką su auskaru bamboje, norint pabrėžti, matote, kokia esu liekna!
Tai ypač pastebima Maskvoje ir Peterburge. Prasiveržia ir fašistinių tendencijų: idealais laikomos tik lieknos gražuolės, o putliosios lieka šešėlyje. Tai fašistinis požiūris į kitus, neturinčius idealių kūno proporcijų. Todėl, kad apkūnių moterų kur kas daugiau negu lieknų. Apkūnios moterys – motinos, jos maitina vaikus.
Naujojo tūkstantmečio pradžia labai smarkiai paveikė vyrų madą – buvo pradėti vertinti nestandartiniai bruožai, atgrasi išvaizda. Pavyzdžiui, plikos galvos. Dabar madingi vyrai labiau primena deklasuotų sluoksnių atstovus, pavojingus visuomenei. Tačiau daugumai moterų tai patrauklu. O galiausiai nugalės musulmonų mada. Mada vienu metu taps ir promusulmoniška ir prokiniška.
Kinų mada užkariaus pasaulį per artimiausius 20 metų. Taigi ateities stilius: trumpos kojos, ilgas liemuo, tamsūs plaukai ir tamsi oda, įkypos akys, stati apykaklė ir parandža. Nemanykite, kad juokauju. Tai mano, mados istoriko, prognozė.
