- Aleksas Čigvinadzė, vertė Dominykas Norkūnas
Kosmonautas
Vaikystėje veik ant visų eglučių kabojo kosmonautas.
Pasislėpęs tarp kietų plastmasinių spyglių
ar išpieštas ant blizgios sidabrinės skiautės.
Kabojo aukštai, greta raudonos žvaigždės,
nes storos apatinės šakos
buvo skirtos didesniems, sunkesniems žaisliukams.
Kosmonauto galvoje styrojo metalinė sąvaržėlė
tarsi ledkirtis Trockio kaukolėj.
Mums, paskutinei sovietinių vaikų kartai,
tai jau nebebuvo svajonių profesija,
mums šis kosmonautas atrodė kaip eilinis berniukas išsipūtusia galva,
iš nuobodulio užsiropštęs ant eglutės.
Vis dėlto man jis patiko labiau nei kiti žaisliukai,
labiau nei rožiniai kankorėžiai ar emaliuoti rutuliukai,
braškės ar grybai.
Ištisus metus šis kosmonautas gulėjo tamsoje,
įsuktas į šiltą vatą,
jos kvapą ir šiugždesį
bemat atpažinčiau.
Kaskart praeidamas
pro eglutę švelniai jam sprigteldavau
ir, nugvelbęs gozinakio* gabalėlį,
patyliukais išsliūkindavau iš kambario.
Kur tas kosmonautas dabar? Kokiame šiukšlyne pažiro
jo šukės, spindinčios it žvaigždės?
* Gozinakis – kartveliškas šventinis saldumynas.
Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.