Romano veiksmas vyksta XIX a. pab., jo centre – Edna Ponteljė ir jos žūtbūtinės pastangos suderinti savo vis netradiciškesnį požiūrį į moteriškumą ir motinystę su Amerikos pietinių valstijų socialinėmis nuostatomis.
Nors žmonos neištikimybė nebėra tokia šokiruojanti tema kaip kadaise, nedaug romanų taip giliai prasiskverbia į moters, įsitraukusios į uždraustus santykius, psichologiją, kaip „Pabudimas“, Kate Chopin pasitelkus supratimą, meniškumą ir atvirumą.
Be neįprastai atviro prieštaringai vertinamos temos pateikimo, šiandien romanu plačiai žavimasi ir dėl literatūrinio autorės meistriškumo. Amerikiečių literatūros kritikas Edmundas Wilsonas apibudino jį kaip „gana laisvamanišką ir puikiai parašytą, tarsi atveriantį kelią vėlesniam anglų rašytojo Davido Herberto Lawrence’o neištikimybės temos gvildenimui“. Visgi romanas savo laiku buvo laikomas kontraversišku. Net amoraliu.
Kate Chopin, 1850-aisiais gimusi Luizianoje, paliko nedaug kūrinių – du romanus ir du trumpų apsakymų rinkinius. Ji anksti tapo našle, o po vyro mirties ėmė sklisti gandai apie jos romantinius nuotykius. Netekusi vyro ji susirgo depresija, o rašymas buvo pasiūlytas šeimos gydytojo – turėjo veikti terapiškai. Išbandžiusi jėgas periodinėje spaudoje, Kate Chopin parašė „Pabudimą“. Būta komplimentų iš kritikų, tačiau visuomenė autorę pasmerkė, romaną laikė įžeidžiu, netinkamu tuometinėms vertybėms, įsitvirtinusiems lyčių vaidmenims.
Šis romanas per Kate Chopin trumpą gyvenimą sėkmės nesulaukė. Autorė mirė nuo ligos vos 54-erių ir dar ilgai turėjo ilgai laukti pabudimo. Visuomenė jos debiutinį romaną iš naujo atrado tik 1970-aisiais norvegų mokslininko Pero Seyerstedo dėka, šiam parašius Kate Chopin biografiją. Šiuolaikiniai kritikai rašytoją prilygina „Mažųjų moterų“ autorei Louisai May Alcott, poetei Emily Dickinson.
„Pabudimas“ plačiai pripažįstamas kaip ryški ankstyvojo feminizmo apraiška, sukėlusi labai prieštaringą amžininkų reakciją ir pelniusi daug negailestingos kritikos. Pasak 2023 m. Pulitzerio premijos laureatės Barbaros Kingsolver, lakonišku pasakojimu, taikliomis socialinėmis įžvalgomis ir giliu psichologiškumu šis romanas, kaip amerikiečių modernistinės literatūros pirmtakas, praskynė kelią tokiems literatūros grandams kaip Williamas Faulkneris ir Ernestas Hemingway’us, taip pat turi sąsajų su amžininkų – Edith Wharton ir Henry’io Jameso – darbais.
O kaip vienas pirmųjų reikšmingų kūrinių Amerikos pietinių valstijų literatūros tradicijoje turi sąsajų su vėlesnių laikų Flannery O’Connor, Eudoros Welty, Katherine Anne Porter ir Tennessee’io Williamso romanais.
Pasak knygą išleidusios leidyklos „Svajonių knygos“ projektų ir socialinių tinklų vadovės Patricijos Tilvikaitės, „Pabudimą“ prakalbinti lietuviškai buvo ilgametė svajonė: „Leidžiame ypač daug klasikos, kuri lietuviškai dar niekada nebuvo suskambėjusi. Koja kojon su moderniais, populiariais romanais pasirodo ir laiką pralenkę klasikiniai kūriniai.
Kai kurios svajonės, pavyzdžiui, išleisti Daphne’ės du Maurier „Atpirkimo ožį“, nenusileidžiantį autorės romanams „Rebeka“ ar „Mano giminaitė Reičelė“, jau išpildytos. Dabar atėjo ir Kate Chopin eilė.“
P.Tilvikaitė teigia, kad romanas gali patikti tiek ypač subtilų skonį turintiems skaitytojams, tiek ieškantiems įdomaus, jausmingo pasakojimo: „Tai vienas tų amžinųjų romanų, kuris vis dar sukels diskusijų. Net jei tik pačiam su savimi. Kate Chopin, nesuprasta savo laiku, pasmerkta ir nugyvenusi gana skausmingą gyvenimą, kiekvienam, skaitančiam „Pabudimą“, atgimsta iš naujo.
Ir koks talentas parašyti kūrinį, kuris pralenkia amžius, peržengia žemyno, rasės, klasės ribas. Beveik niekada taip nesakau, bet tai – knyga, kurią verta, reikia skaityti. Kad Kate Chopin ir jos romano veikėja Edna gautų gyvenimą, kurio nusipelnė. Net jei truputį per vėlai.“
Trumpas, taupus romanas – ne tik meistriškai parašytas, bet ir žavi puikiu vertimu. Vertėja Jūratė Žeimantienė yra prakalbinusi ir tokius autorius kaip Edith Wharton, Patricia Highsmith, Virginia Woolf. Jos verstas Virginios Woolf romanas „Naktis ir diena“ 2022 m. buvo nominuotas „15min“ knygų rinkimuose ir skaitytojai jam skyrė pirmąją vietą.
Pasigrožėkite Kate Chopin romano „Pabudimas“ ištrauka:
„Roberas daug šnekėjo apie save, nes buvo jaunas ir nelabai mokėjo palaikyti pokalbį. Ponia Ponteljė mažai šnekėjo apie save dėl tos pačios priežasties. Bet abiem buvo įdomu, ką sakė kitas. Roberas pasidalijo ketinimu rudenį keliauti į Meksiką, kur jo neabejotinai laukianti sėkmė. Jis visada troško nukeliauti į Meksiką, tačiau vis nepavykdavo. Tad kol kas tenkinosi kuklia tarnyba Naujojo Orleano prekybos namuose, kur geros anglų, prancūzų ir ispanų kalbų žinios teikė jam akivaizdaus pranašumo kaip tarnautojui, atsakingam už susirašinėjimą su užsienio partneriais.
Vasaros atostogas Roberas kaip visada leido pas mamą Didžiojoje saloje. Ankstesniais laikais, kurių jis neprisiminė, „namas“ buvo prabangaus Lebrenų vasarų leidimo liudininkas. O dabar, kai jam prie šono prilipo geras tuzinas kotedžų, visada pilnų rinktinių svečių iš Quartier Français, tai leido poniai Lebren toliau mėgautis lengvu ir pasiturimu gyvenimu, regis, suteiktu jai prigimtine teise.
Ponia Ponteljė papasakojo Roberui apie savo tėvo plantaciją Misisipės valstijoje ir namą senajame Kentukio pievų krašte, kur prabėgo jos vaikystė. Moters gyslomis tekėjo amerikiečių kraujas su nedidele priemaiša prancūziško, jau beveik visiškai atskiesto ankstesnėse kartose. Ji perskaitė pašnekovui vienos iš seserų laišką, ši gyveno rytinėje šalies dalyje ir ruošėsi tekėti. Roberas susidomėjo ir panoro daugiau sužinoti apie jos seseris, tėvą, taip pat – kiek laiko praėjo nuo motinos mirties.“
(Vertė Jūratė Žeimantienė, redagavo Vaiva Markevičiūtė, išleido „Svajonių knygos“, 2024 m.)
B.Kingsolver teigia: „Edną nuo mūsų skiria tik laikas, o visais kitais atžvilgiais ji kupina gyvasties. Kai atsiverčiu pirmą puslapį, ją vis dar graužia nusivylimo kartėlis, ji verda noru ką nors sudaužyti ir trokšta laužyti taisykles, kurios turi būti sulaužytos. Ji laukia, kada įbris į vandenį ir pabus.“
