„Šie autentiški ir unikalūs memuarai akivaizdžiai rodo pasipriešinimo kovos jėgą ir svarbą, liudija partizanų ryžtą siekti Lietuvos laisvės. Šie žmonės išgelbėjo mūsų valstybės garbę. „Karo po karo“ istorija nusipelno kur kas didesnio dėmesio. Dabar su Lietuvos partizanų kovomis plačiau galės susipažinti pasaulis“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio gynybos pajėgų vado A.Ramanausko -Vanago atsiminimai, rašyti 1952-1956 metais. Knygoje pasakojama apie pirmuosius partizanų kovos žingsnius, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinį stiprėjimą, atskleidžiami kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. Ši knyga yra vertingas kovos su sovietų okupacija liudijimas. Lietuvių kalba pirmą kartą ją 1991 metais išleido „Minties“ leidykla.
A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Pasak D.Matulionio, 2019-aisiais sukanka 70 metų nuo šios svarbios deklaracijos pasirašymo ir Lietuvos atstovybės turės puikią progą paminėti šią sukaktį pristatydamos anglų kalba išleistą knygą „Daugel krito sūnų...Partizanų gretose“.
A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, žiauriai kankintas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė – Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.
A.Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. A.Ramanauskas-Vanagas spalio 6 d. iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone, Seimas neseniai pripažino jį buvus faktiniu valstybės vadovu.
2019 metais sukanka 110 metų, kai gimė kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Taip pat minėsime 70 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo. Pabrėždamas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija, Seimas 2019-uosius metus paskelbė Jono Žemaičio-Vytauto metais.
