Permainos – po Lietuvos kultūros instituto audito
Aiškinantis situacijos priešistorę, reikia atsigręžti į 2017–2018 metus, kai Lietuvos kultūros institute (LKI) buvo vykdytas planinis auditas. Kaip teigia Kultūros ministerija, kuriai yra pavaldus LKI, šioje įstaigoje, kaip daugelyje kitų, vidaus auditus privaloma vykdyti periodiškai.
Audito išvadoje teigiama, jog LKI organizacinė valdymo struktūra ir įstaigos vidaus kontrolės sistema vertinamos patenkinamai, tačiau „dėl kai kuriais atvejais nuo Instituto nepriklausančių įvairių aplinkybių nebuvo užtikrintas reikiamas veiklos teisėtumas, efektyvumas ir visavertiškas įstaigai deleguotų funkcijų įgyvendinimas“.
„Audito metu buvo peržiūrėtos visos Instituto funkcijos. LKI buvo įkurtas 2008 m., iš pradžių daug įstaigų buvo sujungta į vieną, daug funkcijų keitėsi, išsigryninimo procesas buvo ilgas. 2014 m. keisti nuostatai, pavadinimas. Pagrindinė Kultūros ministerijos rekomendacija po audito buvo vėl peržiūrėti Instituto nuostatus ir veiklas. Po audito Kultūros ministerija suformavo darbo grupę, kuri pusantrų metų dirbo analizuodama Instituto funkcijas. Nauji nuostatai priimti praėjusiais metais“, – sakė LKI direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Pasak A.Žilinskienės, atliekant auditą pastebėta, jog rengiant Vilniaus knygų mugės kultūrinę programą, LKI, greta kitų veiklų, paskirstydavo pinigus leidėjams, kurie dalyvauja mugėje ir organizuoja savo renginius – knygų pristatymus: „Jie tam rašydavo paraiškas, tokia tradicija buvo susiklosčiusi turbūt nuo pirmos mugės. Auditas išaiškino, kad tai yra neteisėta veikla, nes mes nesame asignavimų valdytojai, neturime viešojo administravimo teisių ir negalime skirstyti lėšų.“
Šią funkciją, jei gautų papildomų Kultūros tarybos lėšų, ketino perimti drauge su LKI ir „Litexpo“ Knygų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), kuriai nuostatai tokią veiklą vykdyti leidžia.
Pasak LKI direktorės, Kultūros ministerijos darbo grupei peržiūrėjus visas Instituto funkcijas, buvo atkreiptas dėmesys, jog kasmetiniai knygų prisistatymai Frankfurto, Bolonijos ir Londono mugėse turėtų būti Lietuvos leidėjų asociacijos žinioje. LKI, atsakingas už literatūros ir vertimų sklaidą, vertėjų paiešką, toliau inicijuotų susitikimus bei organizuotų renginius. „Mes kartu su LLA ir su Kultūros ministerija kaip ir turėjome sutarimą, kad toks atsakomybių persiskirstymas yra logiškas. <...> Darbo grupės protokole tai buvo įrašyta“, – sakė A.Žilinskienė.
Lietuvos leidėjų asociacijai finansavimas sumažėjo 7000 eurų
Pasak LLA vykdomosios direktorės R.Elijošaitytės-Kaikarės, asociacija, vienijanti 45 Lietuvos leidyklas, gyvena iš nario mokesčio bei LATGA paskirstyto kompensacinio atlyginimo už kūrinių panaudą: „Jei organizuojame ką nors plačiau, taip pat ir muges, prašome Kultūros tarybos, kad gautume lėšų.“
LLA gauna paramą iš Lietuvos kultūros tarybos (LKT) strateginio kultūros organizacijų finansavimo programos: „Tai reiškia, kad kiekvienais metais perrašai būsimų metų planus ir gauni biudžetą pagal planuojamus renginius. Praėjusiais metais, kai rašėme paraišką – nes tik pernai pradėjo aiškėti, kaip čia viskas bus – prašėme papildomai lėšų trims renginiams: stendui Londono knygų mugėje, Bolonijos knygų mugėje ir Vilniaus knygų mugės renginiams“, – sakė R.Elijošaitytė-Kaikarė.
LLA papildomai prašė 36 000 eurų. Anot R.Elijošaitytės-Kaikarės, Londono knygų mugėje vietos nuoma kainuoja 14 000 eurų: „Tą plotą reikia apstatyti, turėti stendą. Mes naują stendą jau turime pasigaminę, jį kūrėme Frankfurto knygų mugei – stendas darytas žiūrint į priekį, nes važiuojant į Frankfurtą žinojome, jog mūsų galimai laukia Londonas ir Bolonija. Tačiau stendą reikia nugabenti ir kiekvieną kartą pritaikyti mugei. Tai kainuotų dar 8000 eurų. Stende turi dirbti du žmonės, kurie turi iki mugės nuvažiuoti ir joje dirbti keturias dienas“, – sakė R.Elijošaitytė-Kaikarė.
2020 m. Lietuvos leidėjų asociacijai skirta 98 000 eurų – 7000 eurų mažiau nei pernai.
Jos teigimu, Bolonijos knygų mugė yra pigesnė, nes nereikia tiek daug mokėti už erdvės nuomą – ji kainuoja 6000–8000 eurų. Vilniaus knygų mugės kultūrinei programai buvo prašyta 15 000 eurų.
Vis tik papildomas finansavimas iš LKT nebuvo gautas. 2020 m. LLA skirta 98 000 eurų – 7000 eurų mažiau nei pernai.
„Tai gana nemažas biudžetas, sutinku. Iš tiesų ir nesitikėjau, kad visiems papildomiems dalykams būtų skirta pinigų, bet galvojau, kad bent jau dalis, pasirenkant pagal kažkokius prioritetus, papildomai bus skirta. Labai džiaugiuosi strateginiu finansavimu, tai leidžia numatyti tam tikrus žingsnius į priekį, tai yra labai geras būdas organizacijoms išgyventi. Bet šiuo atveju mums pinigų neužtenka“, – sakė LLA vykdomoji direktorė.
Ji taip pat pabrėžė, jog LLA finansavimą iš LKT gali gauti tik iš strateginio finansavimo programos, o teikti paraiškų į kitas programas – pvz., literatūros programą, negali.
R.Elijošaitytė-Kaikarė: ši situacija rodo ilgalaikės strategijos trūkumą
Pasiteiravus, ar dar yra perspektyvų, jog Lietuva šiemet dalyvaus Bolonijos ir Londono knygų mugėse, R.Elijošaitytė-Kaikarė sakė: „Šiuo metu nieko negaliu atsakyti. Mes patys nieko vežti negalime, nes neturime tam pinigų. Jeigu dabar važiuotume į Boloniją ir į Londoną, tai reikštų, kad neįgyvendintume kitų strateginių veiklų. Mums labai svarbu ir tai, kas vyksta čia – turime daug narių, norime pasirūpinti, kad jie mokytųsi, gautų visas geriausias patirtis: organizuojame įvairias veiklas, seminarus, susitikimus, mokymus, taip pat rengiame skaitymo skatinimo iniciatyvas.“
Anot R.Elijošaitytės-Kaikarės, ši situacija rodo ilgalaikės strategijos trūkumą, kai po ilgamečio ir daug vaisių atnešusio dalyvavimo knygų mugėse finansavimas tam nebeskiriamas: „Giriamės Alvydo Šlepiko, Undinės Radzevičiūtės sėkme, bet kur visa tai veda? Tai vėl nuveda prie „stop“ ženklo.
Ar yra svarbu dalyvauti Bolonijos knygų mugėje su stendu šiemet, kai Lietuvos vardas skambės nuo kovo iki gegužės, nes Rasa Jančiauskaitė kuria visą Bolonijos knygų mugės įvaizdinį dizainą? Nedalyvauti su stendu, kai apie tavo šalį kalba visas pasaulis, nežinau, ar yra gudrus ėjimas. Į Londono knygų mugę buvo investuoti didžiuliai pinigai, nes Lietuva buvo garbės viešnia – dabar tai nutraukiama ir mes netenkame dar vienos knygų mugės“, – sako R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Kultūros ministerijos duomenimis, 2017–2019 metais į Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje buvo investuota 540 000 eurų, į šią sumą patenka ir speciali Baltijos šalių „Market Focus“ programa. Per pastaruosius trejus metus į dalyvavimą Bolonijos knygų mugėje investuota apie 75 000 eurų.
„Mes išgyvensim, toliau darysime savo veiklas, kurias darėme, tiesiog man atrodo, kad kitiems žmonėms ir kitoms institucijoms turėtų daugiau skaudėti dėl to, kas atsitiko“, – teigė LLA vadovė.
R.Elijošaitytė-Kaikarė: „Giriamės Alvydo Šlepiko, Undinės Radzevičiūtės sėkme, bet kur visa tai veda? Tai vėl nuveda prie „stop“ ženklo.“
Nusiminimo neslepia ir LKI, kurio direktorė teigia, jog turėtume ne atsitraukti, o priešingai – stiprinti savo pozicijas tarptautinėse rinkose: „Esame labai susijaudinę. Aš nežinau, ar dar kažkaip reaguosime visi, kurie yra su tuo susiję – tiek LKI, tiek Kultūros ministerija, tiek LLA. <...> Visas procesas, kaip turėjo būti perkeltos funkcijos, visiems atrodė logiškas, bet dabar yra kaip yra“, – sakė A.Žilinskienė.
Ar leidėjai patys investuos į knygų pristatymus?
Kaip teigia R.Elijošaitytė-Kaikarė, dalis Vilniaus knygų mugės biudžeto lig šiol buvo skiriama leidėjų ar kitų institucijų organizuojamiems renginiams. Honorarą gaudavo moderatorius ir/arba vienas iš pristatymo dalyvių.
„Leidėjai, institutai vis tiek organizuoja savo renginius. Grėsti gali tai, jog gali suprastėti renginio kokybė, nes taupant lėšas galbūt bus nekviečiami žmonės iš šalies – profesionalūs kritikai, vertėjai, kiti dalyviai – ir, tikėtina, bus bandoma išsisukti su savo aplinka ir geranoriškais draugais iš kultūros srities, kurie sutiks tai daryti už dyką. Bet čia, vėlgi, turime pagalvoti apie įsivaizdavimą, jog jei esi rašto žmogus, tau kaip ir privaloma bet kada kalbėti apie literatūrą ir negauti už tai atlygio. Man atrodo, kad tai yra ydinga sistema, taip negali būti.“
Anot A.Žilinskienės, tai, ar pakitusi finansinė situacija turės įtakos mugės kultūrinei programai, bus aiškiau jau po renginio: „Leidėjai yra labai skirtingo kalibro. Didesnėms leidykloms tai galbūt ir nebus labai didelis praradimas. Tačiau turime ir mažų leidėjų, kurie leidžia puikias knygas, už kiekvieną knygą kovoja ir skaičiuoja pinigus. <...> Kažkokių signalų, kad leidėjai atsisako renginių šiemet, lyg ir negirdėti.
Svarbu pabrėžti, kad brangiausi dalykai, skirti ne vieno leidėjo knygos pristatymui, bet bendrakultūrinei programai, tarkime, kūrybinės veiklos, bibliotekų erdvė, parodos, bendros diskusijos, shortai, taip pat ir užsienio svečiai, lieka, mes juos toliau kviečiame ir toliau apmokame.“
Lietuvos kultūros taryba: finansavimo poreikis galimybes viršijo 1,4 mln. eurų
Kaip teigiama Lietuvos kultūros tarybos (LKT) administracijos direktoriaus Mindaugo Bundzos 15min atsiųstame atsakyme, LKT savo sprendimus priima atsižvelgdama į ekspertų, vertinančių kiekvieną konkurso paraišką, rekomendacijas. Strateginio kultūros organizacijų finansavimo programoje finansavimas skiriamas organizacijos veiklų programai, o ne atskiroms jos dalims.
LKT: strateginio kultūros organizacijų finansavimo programoje finansavimas skiriamas organizacijos veiklų programai, o ne atskiroms jos dalims.
„Viešai šių su individualiomis paraiškomis susijusių sprendimų LKT nekomentuoja, tačiau tiek su konsoliduotais komentarais, tiek su už kiekvieną kriterijų skirtu balų vidurkiu gali susipažinti paraiškos rengėjai. Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais LKT pirmininkė ir administracijos atstovai susitiks su kiekviena kultūros organizacija, gaunančia strateginį finansavimą bei aptars ekspertų rekomendacijas, Tarybos sprendimus, ateinančių metų iššūkius bei galimas bendradarbiavimo galimybes, kurios jokiu būdu nesibaigia tik lėšų skyrimu“, – teigia LKT.
Atsakyme taip pat atkreipiamas dėmesys, jog bendras 20-ies strateginį finansavimą gaunančių kultūros organizacijų poreikis 2020 m. sudarė beveik 3,6 mln. eurų. Tuo tarpu iš anksto skelbtas programos biudžetas siekė 2,2 mln. eurų.
Pasiteiravus, ar gaudamas paramą iš strateginio kultūros organizacijų finansavimo programos pareiškėjas iš tiesų negali pretenduoti į paramą iš kitų LKT programų, M.Bundza teigė: „Kadangi Strateginio kultūros organizacijų finansavimo programa LKT lėšas skiria organizacijų programų – ne atskirų projektų – įgyvendinimui, paraiškų teikimas į kitus LKT administruojamus konkursus yra apribotas (su tam tikromis išimtimis – Venecijos bienalės, „Kūrybiškos Europos" programoms ir pan.). Ši nuostata buvo vieša bei komunikuota visoms organizacijoms, pretendavusioms gauti strateginį LKT finansavimą.
Pastebime, jog šių organizacijų nedalyvavimas bendruosiuose kultūros ir meno sričių – dailės, literatūros, šokio ir pan. – konkursuose leidžia ir toliau užtikrinti šių sričių plėtrą, o taip pat praplėsti finansuojamų iniciatyvų skaičių, kurias vykdo ir mažesnės, savo veiklas tik pradedančios organizacijos.“
