Renatos Šerelytės „Vardas tamsoje“ išties patrauklus literatūros kūrinys kino ekranizacijai – romane susipina modernios psichologinės prozos ir detektyvinės fabulos elementai, kuriama originali tikrumo ir vizijų atmosfera, suteikianti kūriniui ir mistikos pojūtį.
Knygos veiksmas nukelia į 2001–2003 metus. Mažo Lietuvos miestelio viešbutyje įvykdyta jaunos merginos žmogžudystė iš pamatų suspurto viso miestelio ir nusikaltimo tiriančios tardytojos – pagrindinės veikėjos ir pasakotojos – gyvenimą. Žmogžudystės tyrimas reikalauja ne tik sutelkti visus profesinius įgūdžius – tai paliečia tardytoją asmeniškai, nes pagrindiniu įtariamuoju tampa buvęs tardytojos muzikos mokytojas, su kuriuo moterį jaunystėje siejo lolitiška meilės istorija. Jis sudaužęs herojės likimą, jis susijęs su tiriamu nusikaltimu, jis, regis, buvęs KGB agentu, o dabar eina į naujosios Lietuvos politiką...
Pasakojimo intriga tartum nepastebimai formuojasi romano tėkmėje, kurioje daug tardytojos kasdienybės – darbo ir laisvalaikio, asmeninio gyvenimo, minčių. Tokie epizodai piešiami lengva ranka, nepasakant nei per daug, nei per mažai apie centrinę romano liniją, neretai pasitelkiant ironiją ir saviironiją. Šiuo būdu iškyla bendresnis personažų gyvenimo paveikslas – su savo problemomis ir komizmais.
„Romaną parašyti įkvėpė kriminalinė kronika, – teigia rašytoja. – Kadangi klasikinės kriminalų temos – meilė ir mirtis, galima sakyti, kad nuo šio varianto nelabai ir nutolau. Tiesa, dar poezija. Ji šiame romane – irgi kaip kriminalas, nuodinga ir stipri“. O štai režisierė A. Marcinkevičiūtė sprendimą kurti filmą pagal pristatomą knygą motyvavo taip: „Šis romanas jau seniai traukė lietuvių kinematografininkų dėmesį. Jis tarsi prašėsi būti ekranizuojamas. Manau, intriguojanti romano fabula, plati personažų paletė, retai pasitaikantis lietuviško filmo žanras turėtų sudominti įvairią žiūrovų auditoriją.“
Ketvirtajame knygos viršelyje rašytoja Renata Šerelytė skaitytojams pateikia šiek tiek užuominų apie knygos pavadinimą „Vardas tamsoje“: „Šis vardas nušvinta valdingomis purpuro raidėmis. Tamsoje, ant sapno ir realybės susikirtimo linijos. Jeigu bandysite jį įspėti, išgryninti, suteikti jam apčiuopiamą prasmę – nieko neišeis. Todėl nebandykite – nes šis vardas yra Tanato ir Eroto palydovas, jo akys niekada nemiega, jo širdis visuomet romantiška ir liūdna. Kaip melodija, kurios tobula dermė ne kuria, o žudo. Todėl jį paprastai dar lydi ir nusikaltimas.“
