„Ši premija – man labai netikėta, – sako rašytojas, – juolab, kad tai jau antroji IBBY premija Gugiui! Kiek žinau, labiausiai ja džiaugiasi maumas Munamukis ir jau derasi, kad kaukai išvirtų pačio geriausio ala.. giros, ir jį būtinai pakviestų į gegužinę. Nežinia, kas iš to išeis – bet greičiausiai iš Kaukašlaičio pasklis naujų pasakojimų.“
Teisininkas, profesorius, rašytojas, bardas Justinas Žilinskas, kūrybinį kelią pradėjęs nuo eilių ir fantastinių apsakymų, 2006 m. į lietuvių literatūrą atvedė magiškosios fantastikos žanrą ir pristatė savitą herojų Gugį – nenuoramą kaukavaikį, kažkuo panašų į šaunųjį Robiną Hudą ir indėnuką Harką kartu sudėjus. Pirmoji nuotykių kupina kauko Gugio istorija greit tapo šeimos knyga, kurią skaitė ir vaikai, ir jų tėvai.
Naujoji knyga „Kaukas Gugis ir kerų karas“ – istorijos apie Gugį tęsinys. Šiame pasakojime Kaukas Gugis – jau kaukajaunio amžiaus, veikia tie patys personažai – kaukai, aitvarai, laumės, maumai, kipšai, pažįstami iš lietuviškų sakmių ir pasakų. Tačiau problemos, kurias jiems tenka spręsti, jau gerokai didesnės. O kas svarbiausia – aktualios ir XIV a., ir šiais laikais: eiti į karą ginti garbės ir kadais pasėto melo ar siekti taikos ir derybų? Koks kelias yra teisingas? Ar toks iš viso galimas? Šis pasakojimas yra apie atsakomybę ir apie pasirinkimus – kartais itin nelengvus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos kelia autorius – ar tikslas pateisina priemones, ką reiškia atsakomybė, koks jos svoris ir kur veda melas.
Pasak autoriaus, mitologija turi parengtus atsakymus, o rašant magiškosios fantastikos kūrinį bandoma kūrybiškai interpretuoti. J. Žilinskas neslepia, kad jam labai patinka lenkų magiškosios fantastikos grando Andrzejaus Sapkowskio kūrybos metodas: imti mitologijos trupinius, bet jiems suteikti kitokį, gamtiškai pagrįstą turinį. Būtent dėl to J. Žilinsko sukurti kaukai yra girių kaukai, antropomorfinės būtybės, „mažoji giminė“, o ne mirusių vaikų dvaselės, aitvarai – polimorfai, t.y. būtybės, keičiančios išvaizdą, na o kipšai – keliautojai, kerėtojai ir išradėjai, o ne sielų vagys ir pragaro valdovai. Visi jie yra iš kūno ir kraujo, vaikšto žeme, gyvena savo gyvenimus ir susitinka konkrečiu laikotarpiu – XIV a. Lietuvoje.
Dar vienas šio nuotykinio pasakojimo savitumas – jo kalba. Justinas Žilinskas sėkmingai įveikė sau mestą iššūkį: parašyti kūrinį be tarptautinių žodžių. Vietoj jų rašytojas išradingai vartoja naujus arba nunykusius, retai sutinkamus žodžius ir pasakymus.
Knyga skiriama vaikams nuo dešimties metų amžiaus ir visiems tiems, kas mėgsta nuotykius.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, moderniai aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes.
