Taip ispaniškai skamba pačios pirmosios Antano Baranausko romantinės poemos „Anykščių šilelis“ eilutės. Šį lietuvių literatūros klasika tapusį kūrinį VU Užsienio kalbų instituto (UKI) docentės Carmen Caro Dugo dėka jau galės skaityti ir ispanai. Prieš porą metų vertėja tautiečiams atvėrė Kristijono Donelaičio „Metus“.
Tuštumą užpildė naujas iššūkis
„Jutau poreikį užpildyti tuštumą, kuri buvo atsiradusi po K.Donelaičio „Metų“. Šį kūrinį verčiau ketverius metus. Apie jį daug kalbėjau Ispanijoje ir Lietuvoje, tad susigyvenau su tekstu bei pačiu vertimo procesu. Šią būseną palyginčiau su geros knygos skaitymu – visuomet būna gaila tokią užbaigti, norisi dar gyventi tekstu ir nesiimti nieko naujo. Iš karto nepasiryžau versti Antano Baranausko poemos, bet paskui ji greitai užpildė po „Metų“ likusią tuštumą“, – pasakoja doc. C.Caro Dugo.
Paradoksalu, kad apie žymiąją A.Baranausko poemą vertėja kalbėjo per pirmąjį savo lietuvių kalbos egzaminą. Tačiau tuomet nė neįtarė, kad po daugelio metų imsis „Anykščių šilelio“ vertimo.
Pašnekovė prisipažįsta vis pagalvodavusi apie galimybę išversti šią poemą, nes ji esą būtų natūrali K.Donelaičio „Metų“ tąsa – kas išverčia pastarąjį, paskui neretai imasi A.Baranausko. Priimti šį iššūkį praėjusių metų pavasarį paskatino A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
„Versti pradėjau vasarą. Tai dariau gamtoje. Man tada buvo didelis malonumas padirbėti su „Anykščių šileliu“. Apskritai daug lengviau versti kūrinį, kai nespaudžia kiti darbai, nes tam reikia susikaupti“, – prisimena UKI docentė. Ji nelengvai priprato prie naujos ritmikos, rimo. Tačiau vis dėlto sunkiausia buvo padėti tašką, nes viskas tekste vertėjai pasidarė be galo įdomu, taigi norėjosi jį tobulinti iki begalybės.
Kad vertėjas netaptų išdaviku…
Anot doc. C.Caro Dugo, su verčiamu kūriniu reikia „draugauti“. Be to, jis vertėjui turi patikti, nes tada yra daugiau galimybių teksto neišduoti ir netapti traduttore, traditore (isp. vertėjas, išdavikas).
„Gamtos aprašymai, personifikacijos, vaizdiniai ir jų vertimo procesas man padėjo geriau suprasti vertėjo amatą. Kiekvienas grybas, medis ar krūmas tekste sugula į vientisą spalvingą paveikslą. Kiekvieno paukštelio čiulbėjimas, lapelio šlamėjimas sudaro sutartinę. Visokie kvapai tarsi susitarę susibėga į kvepalų mišinį, atskiros šakos suaudžia stogą ir prieglaudą. Kiekvienas žodelis, kiekvienas garselis prisideda prie teksto visumos, taip sukurdamas koncertą. Bet tai ne biologijos enciklopedija, o gyvas tekstas su muzikiniu fonu, kaip apibūdino vertimą perskaitęs kolega iš Valensijos universiteto“, – įspūdžiais dalijasi UKI dėstanti ispanė.
Jos teigimu, poetinis tekstas padeda prisijaukinti kalbą, o vertimas leidžia atsirasti glaudesniam ryšiui su pačia kalba. Doc. C.Caro Dugo prisipažįsta, kad nors jau daug metų šneka lietuviškai, tačiau kartais negali atsikratyti jausmo, tarsi ne ji pati kalba, o tik ką nors pamėgdžioja.
Ar ispanų literatūroje galėtume aptikti panašų savo tematika kūrinį? Pašnekovė atsako, kad ispanai turi nemažai poezijos knygų, kuriose gamta aprašoma, personifikuojama, tačiau neatsimenanti jokio kūrinio, kuriame būtų taip vaizdingai perteiktas gamtos grožis ir žmogaus santykiai su ja, meilė ir dėkingumas jai. Vertėja pasvarsto, kad gal tai būdinga mūsų tautiečiams, nes „dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino“.
Nors ispanams „Anykščių šilelio“ dar teks palaukti, kai kurie vertėjos tautiečiai jau skaitė poemos rankraštį: „Vienas profesorius iš Valensijos universiteto gražiai atsiliepė apie kūrinį. Anot jo, tekstas muzikalus ir labai turtingas. Šis profesorius taip pat išsitarė, kad perskaičius poemą užliejo didelė ramuma. Tada jis pajuto, kad rojus tikrai egzistuoja! Man beliko tik nusišypsoti…“
Balandžio 27 d. 16.30 val. Filologijos fakulteto K.Donelaičio auditorijoje vyks „Anykščių šilelio“ skaitymai lietuvių ir ispanų kalbomis. Renginyje dalyvaus Ispanijos Karalystės ambasadorius Emilio Fernández-Castaño, aktorė Dalia Michelevičiūtė, vertėja doc. C.Caro Dugo. „Anykščių šilelis“ įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia vertimų sulaukęs lietuvių literatūros poetinis tekstas.
