Šiais metais 15min metų knygų rinkimuose nugalėjo šie autoriai ir jų knygos bei vertėjai ir jų verstos knygos.
Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga – Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“ (leidykla „Aukso žuvys“)
Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga – Norbertas Černiauskas „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ (leidykla „Aukso žuvys“)
Geriausia verstinė grožinė knyga – Georges Perec „Gyvenimas vartojimo instrukcija“ (vertėja Akvilė Melkūnaitė, leidykla „Lapas“)
Geriausia verstinė negrožinė knyga – Orlando Figes „Natašos šokis“ (vertėja Rasa Drazdauskienė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras)
Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga – Jurgita Jasponytė „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Geriausia verstinė poezijos knyga – Inger Christensen „Tai“ (vertėjas Dovydas Grajauskas, leidykla „Baziliskas“)
„Didelis balsavusiųjų šiuose rinkimuose skaičius liudija, kad jie tapo svarbūs mūsų literatūriniame gyvenime, tai puikus būdas apibendrinti, kas įdomaus įvyko per šiuos metus. Šie metai rinkimuose buvo ir pokyčių laikas – pakeitėme jų rengimo datą, ir nuo šiol jie bus rengiami rudenį, o oficiali apdovanojimų ceremonija – festivalyje „Open books“. Jau pirmi apdovanojimai parodė, kad tai tampa ne tik nugalėtojų ir nominuotųjų pagerbimo vakaru, bet ir proga susirinkti literatūrinei bendruomenei“, – sakė 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.
Apdovanojimų metu, kuriuos vedė A.Ožalas bei 15min kultūros skyriaus redaktorė Monika Bertašiūtė-Čiužienė, scenoje apdovanojimus atsiėmė apdovanoti rašytojai, vertėjai, leidėjai. Jiems skirtos specialios atminimo statulėlės bei 15min įsteigti piniginiai apdovanojimai.
Apdovanojimų akimirkas stebėkite čia:
KĄ APIE ŠEŠIAS IŠRINKTAS KNYGAS SAKO KOMISIJOS NARIAI
Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga
Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“
Leidykla „Aukso žuvys“
Lina Buividavičiūtė:
„Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – viena stipriausių 2024 metų prozos knygų. Sukeistinta tikrovė čia sugeba ir stebinti, ir maloniai liūliuoti, skatina atpažinti tai, kas sava. Mitologija, magiškasis realizmas, tautosaka supinami į tankų, bet itin darnų pasakojimą. Tai knyga apie gyvenimą ir mirtį, apie natūralius būties, gamtos ciklus, apie lemtingas iniciacijas, apie apleistį ir gausą. Daugiabučiai ir juose laikomi gyvuliai, stebuklingi blynai, kurių slaptasis ingredientas yra šlapimas, troleibusai ir karstas balkone, meilė, laukimas ir paleidimas, pilkoji pandemija, praeitis ir šiuolaikybė – tai tik dalis to, ką rasite romane. K. Zylės knygoje vienodai žavi ir „apie ką“ ir „kaip“ – pasakojimas srūva itin darniai, stebina žodingumas ir kalbos jausmas“.
Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga
Norbertas Černiauskas „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
Leidykla „Aukso žuvys“
Jūratė Čerškutė:
„Istoriko Norberto Černiausko susluoksniuota neįvykusios istorijos istorija – tai žaismingas vaizduotės etiudas, kviečiantis skaitytoją įsivaizduoti, kas ir kaip būtų buvę, jeigu… Lietuva po Antrojo pasaulinio karo yra laisva ir nepriklausoma šalis, mažne kaip kokia Portugalija. Tokia ji ir 1968-aisiais, kurie tapo knygos šerdimi. Ir tai nėra atsitiktinumas, pasaulinių lūžių ir revoliucijų metai buvo paskutinė riba, kurią dar siekė tarpukario prognozės, planai ir idėjos. Trys knygos pasakojimai aptaria įsivaizduojamus / galėjusius būti, jei ne sovietinė okupacija: kasdienio ir kultūrinio Lietuvos gyvenimo pulsą ir virsmus, politinius procesus ir ekonominę valstybės pažangą, bendruomeniškumo ir individualumo idėjų sankirtą. Černiausko Fado kelia daug klausimų, savotiškai masažuoja mintis, išjudina sustabarėjusius žinojimus, ragina diskutuoti, ir, ko gero, privers galvoti net ir tuos, niekada negalvojusius apie galimus alternatyvios istorijos variantus. Ir konkrečiai apie tokį“.
Geriausia verstinė grožinė knyga
Georges Perec „Gyvenimas vartojimo instrukcija“
Vertėja Akvilė Melkūnaitė
Leidykla „Lapas“
Marius Burokas:
„Prancūzų rašytojo šelmio (kitaip jo nepavadinsi) George'o Pereco romanas „Gyvenimas: Vartojimo instrukcija“ - tai žaisminga literatūrinė dėlionė, autoriaus išradingumo ir fantazijos triumfas, o kartu - žmogaus patirties ir civilizacijos enciklopedija. Viename daugiabutyje telpantis pasaulis atrodo it sustingdytas laiko gintare, bet kartu ir labai dinamiškas, atsiskleidžiantis šimtais pasakojimų, anekdotų, biografijų ir istorijų. „Gyvenime“ autorius tarsi nutraukia šydą nuo kasdienybės mechanizmų, išryškina ją ir palieka mums grožėtis“.
Geriausia verstinė negrožinė knyga
Orlando Figes „Natašos šokis“
Vertėja Rasa Drazdauskienė
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Jurga Mandrijauskaitė:
„Nors pastaruoju metu nemažai kabama apie tai, kaip Rusija stengiasi keisti istorinius pasakojimus, išnaudoti kultūrą savo galios ir propagandos skleidimui, šioje knygoje kaip retoje kitoje šis vaizdas – itin platus, kompleksinis, padedantis labai konkrečiais pavyzdžiais, paralelėmis demaskuoti tai, kas buvo meluojama apie Ruijos kultūrą, ką ji bandė savintis, kokį vaidmenį šios šalies istorijoje, ideologijoje suvaidino kultūriniai naratyvai. Tai, kokią savo vietą rusų kultūros kūrėjai matė europietiškoje tradicijoje, ji verčia suabejoti ir tuo, kas kartais laikoma „didžiąja Rusijos kultūra“. Kūrinys parašytas prieš daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau aktualiausias būtent dabar, ir stebina, kaip autorius taikliai užfiksavo tai, ką ryškiai matome tik dabar. Knyga yra rimtas istorinis, kultūrinis tyrimas, tačiau puikiai tinkama ir plačiajai auditorijai“.
Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga
Jurgita Jasponytė „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ramunė Brunzdaitė:
„Jurgitos Jasponytės „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ – stipriausia šių metų poezijos knyga, literatūros lauke jau pastebėta ir įvertina. Jasponytės poezijai svarbi etnografija: dimų raštai, namai kaime, ganomos karvės, tarminė kalba, sutartinės. Svarbu, kad šie etnografiniai elementai nenugula dulkėm kaip eksponatai muziejuje, jie atsiskleidžia autentiškai ir šiuolaikiškai, eilėraščiuose sujungia praeities ir dabarties laiką. Poezijoje pasirodo ir kuria ryšį seni (bobutė Albina, senelis Kanoška, promotės) ir maži (dukros, už nugaros bėgantis vaikas), eilėraščio kalbėtoja yra tarsi tarpininkė tarp išeinančių ir ateinančių į šį pasaulį, ja teka gyvybė. Tekstuose svarbus ir miestas (nesunku atpažinti Vilnių, minimi ir Ukrainos miestai), jo gatvėms skirtas visas skyrius. Jasponytės eilėraščiai stebina, apverčia įprastus dalykus, parodo pasaulį kitaip, lyg visatai atsisėdant sau tinkamoje ar netinkamoje vietoje, ir taip įžiebia gyvybingas poezijos kibirkštis.“
Geriausia verstinė poezijos knyga
Inger Christensen „Tai“
Vertėjas Dovydas Grajauskas
Leidykla „Baziliskas“
Neringa Butnoriūtė:
„Inger Christensen „Tai“ – neįprastai ambicingas, ne iš karto aprėpiamas bandymas įprasminti pasaulį kaip tapsmo procesą. Ši epinė poema primena kruopštų, struktūruotą pasaulio brėžinį. Tik vietoj pieštuko brūkšnio autorė naudoja žodžius, kategorijas, nuorodas į kultūrą ir istoriją. Skaitant įtraukia neįprastas dėstymo stilius, nes Christensen meistriškai keičia vaizdavimo mastelį – nuo makro prie mikro. Tokiu būdu poetė bando į pasaulio mastelį įtraukti ir žmogiškąjį „aš“: leidžia jam pasijusti tiek demiurgu, tiek smulkiu pasaulio elementu pasaulio istorijoje. Dovydo Grajausko vertimas atskleidžia Christensen poezijai būdingą racionalumą ir jausmą, formos eksperimentus. Nors iš pirmo žvilgsnio „Tai“ savo užmoju atrodo beveik epinis kūrinys, tačiau jį skaityti – išties įtraukianti patirtis, teikianti skaidrumo pojūtį ir skatinanti permąstyti kūrybiškumo sampratą.“
Knygas į balsavimui pateiktus sąrašus atrenka literatūros ekspertai: šiemet komisijas sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Mažvydas Karalius, Neringa Butnoriūtė, Ramunė Brundzaitė.
Esminis kriterijus vertinant kūrinius – knygos turėtų turėti išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinės knygos atveju vertinama ir jos vertimo kokybė. Taip pat knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą). Vertintos knygos, išleistos nuo 2023 m. lapkričio 1 dienos iki 2024 m. rugsėjo 1 dienos. Lietuvių knygų autoriams skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje, svarbą.
