Kas skaito, rašo – duonos neprašo.
Lietuvių liaudies išmintis
Kas skaito, juokias – taipogi neprašo.
Papildymas
Visi žino, kad juoktis yra sveika. Taip pat visi – na, beveik visi – yra girdėję ir apie skaitymo naudą. O kas, jeigu koks vaikas gurkštelėtų iš šių dviejų komponentų suplakto kokteilio?
Atsakymas paprastas – toks vaikas taptų tiesiog sveikas ir laimingas iki pat debesų ir atgal! Gali būti, kad nuo savo nepaprasto laimės lygio jis dar ir amžinai gyvens, o tūkstančius metų visi aplinkiniai jus nuo jo sklindantį šalutinį efektą – įkvėpimą būti laimingiems.
Juoko nauda
„Juokas – sveikata!“ – šį posakį tikriausiai esate girdėję ne kartą (o gal ir nė karto). Juokas padeda tiek fizinei, tiek ir dvasinei mūsų sveikatai. Bet kas tokia ta dvasinė sveikata, atsiprašant? Jeigu šią akimirką kilo toks klausimas, tuomet reikalas atsiversti knygą pribrendo labiau jums nei jūsų atžalai. Kad ir kaip ten būtų, juokas stiprina imunitetą, širdį, gerina išvaizdą, gerina kvėpavimą, padeda lengviau priimti gyvenimo negandas ir, o šiandien tai aktualu beveik visiems, piniginėje sutaupo nuo trijų iki dešimties eurų – jums nebereikės užsukti į vaistinę, nes vitamino C juokas pagamins į valias! Tik pagalvokite – už sutaupytus pinigus savo vaikui galėsite nupirkti knygą, ledų ar karvučių. Nors pastarųjų, gali būti, jau neberasite – vos parašęs šį straipsnį bėgsiu artimiausion parduotuvėn su bulviniu maišu…
Be to, nuo juoko dar niekas nemirė. Na, nebent 300 m. prieš mūsų erą, kai vienas filosofas prigirdė savo asilą ir gyvenimą baigė iš jo juokdamasis. Žinoma, galima juoką leptelėti ne laiku, ne vietoje ir – blogiausia – ne tam žmogui. Bet aš čia ne apie asilus ir kriminalus, tad pereikime į kitą mano rašinio dalį.
Kita mano rašinio dalis
O dabar – apie skaitymą. Čia kalbėti galima daug, ilgai ir prasmingai, bet pabandykime kiek trumpiau ir ne mažiau prasmingai.
Knygos padeda rasti išeitį sudėtingesnėse gyvenimo situacijose, nes, skaitant nuo mažens, knygų išlavinta vaizduotė padės bet kur ir bet kada.
Žodyno turtinti visai neprošal kiekvienam suaugusiajam, o ką jau kalbėti apie vaiką, kuriam skaitymas padeda išmokti naujų žodžių ir kalbėti rišliai bei taisyklingai. Kadangi gyvenime, nori to ar ne, teks sutikti kitaip mąstančių, bus lengviau juos suprasti, galų gale – pamatyti, kad gali būti kitoks – toks, koks nori būti, o ne kokį tave norėtų matyti kiti.
Knygos padeda rasti išeitį sudėtingesnėse gyvenimo situacijose, nes, skaitant nuo mažens, knygų išlavinta vaizduotė padės bet kur ir bet kada. Knyga svarbi ir vaiko raidai apskritai! O jei skaitysite prastą ir nuobodžią knygą, skaitymas bus ir kuo puikiausias būdas pabėgti nuo nemigos…
Televizorius, kompiuteris ir telefonas
Jeigu jau nusprendėte pasikeisti ir padėti savo vaikui tapti skaitytoju – o tai daryti niekada ne vėlu – tikriausiai jums kils bene vienintelis klausimas – kaip atitraukti vaiką nuo televizoriaus, kompiuterio ar išmaniojo? Žinoma, dar yra klausimas, kaip išsirinkti įdomią knygą – čia pagelbės bibliotekininkai arba mano juokingų knygų rekomendacijos šio straipsnio pabaigoje.
Grįžkime prie pirmojo klausimo:kokie vaiko atitraukimo būdai?
1. Jeigu vaikas priešais televizorių sėdi ant kokio kilimėlio, reikia stipriai suimti jo kraštus ir nutempti. Šitaip atitrauksite ne tik vaiką, bet ir kilimėlį –kartu galėsite išvalyti po juo susikaupusias dulkes.
2. Taip pat vaiką nuo žydrojo ekrano galima atitraukti pakeliant už pažastų ir nunešant į šoną.
3. Norite vaiką atitraukti nuo kompiuterio? Jeigu kompiuteris nešiojamasis, bus daug paprasčiau patraukti kompiuterį nuo vaiko: aparatą suimkite abiem rankom už šonų ir nukelkite nuo stalo, lovos ar vaiko kelių. Jeigu kompiuteris stacionarus, prie kėdės su vaiku pririškite buksyravimo lyną ir tempkite kuo toliau nuo stalo su kompiuteriu.
4. Jeigu jūsų atžala niekaip iš rankų nepaleidžia išmaniojo telefono, galioja tas pats patarimas, kaip ir su nešiojamuoju kompiuteriu – atitraukite telefoną nuo vaiko, o ne atvirkščiai. Jei tai nepadeda, leptelkite frazę: „Tavo išmanusis – pasenusio modelio“ – ir vaikas nuo aparato atsitrauks pats.
Tikriausiai supratote, kad aš čia tiesiog paisčiau niekus? Bet jeigu šie patarimai jums pasirodė rimti ir jau spėjote kurį nors išbandyti, vadinasi, pradėti skaityti knygas jums yra daug didesnis poreikis nei jūsų vaikui…
Šimtaprocentinis būdas
Yra ir dar vienas būdas, veikiantis be išimčių. Tačiau jis ir pats sunkiausias, nes yra vadinamas pavyzdžiu. Tiesa, ir pavyzdys pagelbėja ne visada. Įsivaizduokite tėvą, kuris kiekvieną kartą prisidegdamas cigaretę atsisuka į savo sūnų: „Niekada nebūk toks kvailys ir nerūkyk, tai nesveika“. Arba mylinti mama, kiekvieno valgio metu drausminanti dukrą pastaba: “Nekalbėk pilna burna, užspringsi”, o pati įsidedanti naują kąsnį ir toliau vyrui berianti dienos įspūdžius.
Ar sąmoningas žmogus – o nesugadinti vaikai yra kaip tik tokie – vėliau imtų pavyzdį iš tėvo, vadinančio save kvailiu, ir besinuodijančio, arba mamos, kiekvieną vakarą tik ir siekiančios užspringti? Tad prieš rodant pavyzdį su knyga rankoje būtų neprošal susiimti ir kitose situacijose, nes po tokių ar begalės panašių situacijų sunku patikėti, kad vaikas ir toliau imtų iš jūsų pavyzdį, – gal jam skaitymas pasirodys tik dar vienas jūsų kvailas įprotis?
Bet jeigu jūsų sūnus ar dukra į jus žvelgia kiek kitaip, galima į rankas imti knygą. Kad ir tada, kai iš televizoriaus ekrano kyšo tik vaiko kojų pirštai! Pamatęs, kad jums visiškai neįdomus pelę besivaikantis katinas ar kalbanti kempinė, vaikas po žingsnelį grįš į kambarį. Drauge su kojų pirštais po kiek laiko pasirodys ir padai, netrukus – blauzdos. Jums ir toliau nereikia nieko daryti – tik skaityti. Skaitote sau, o vaikas– žiū! – iš televizoriaus išlindęs jau iki liemens! Praeina dar kiek laiko, ir ekrane likusi tik galva. Štai, jau matosi ir smakras! Kol skaitote toliau, ekrane belikęs tik viršugalvis, plaukai, plaukų galiukai ir… VAIKAS SĖDI PRIE JŪSŲ SU KNYGA RANKOSE!
Juokingos knygos
Kadangi knygas rašau juokingas, kaip tik tokias mėgstu skaityti ir pats. Žinoma, gali kilti klausimas - kas liks iš vaiko, jeigu šis be perstojo skaitys tik juoką keliančias knygas be jokių gilesnių prasmių, atradimų ar kitų jausmų apart juokas?
Perfrazuodamas vieną bestseleriais tapusių juokingų knygų vaikams autorių, atsakysiu klausimu – o jei tokias knygas laikytume saldainiais? Juk vaikų nemaitinate vien jais, tai tik priedas prie organizmui būtinų medžiagų ir vitaminų, leidžiantis vaikui pasmaguriauti. Tas pat ir su knygomis-saldainiais – argi blogai po kokių penkių rimtesnio turinio knygų iš popierėlio išsivynioti vieną saldžią ir tiesiog pasmaguriauti? Tiesa, šią mintį siunčiu ir kai kuriems bibliotekininkams, manantiems, kad vaikui reikia tik kotletų, barščių ir grikių košės.
Mano rekomenduojamos juokingos knygos – tos, kurios palietė mane kaip rašytoją ir pašnibždėjo, kokiais smagiais būdais galima pakelti nuotaiką jauniesiems skaitytojams. Kitaip sakant, pavaišinti knyga-saldainiu.
1. David Walliams „Močiutė plėšikė“ (Tyto alba, 2014)
2. Vytautas V. Landsbergis „Obuolių pasakos ir kriaušių“ (Dominicus Lituanus, 2013)
3. David Baddiel „Žmonių valdymo pultelis“ (Tyto alba, 2017)
4. David Walliams „Berniukas milijardierius“ (Tyto alba, 2014)
5. Timo Parvela „Elė ir draugai“, „Elė ir pašėlusi klasė“ (Nieko rimto, 2013, 2014)
6. David Solomons „Mano kūno kultūros mokytoja – ateivių valdovė“ (Tyto alba, 2017)
7. Astrid Lindgren „Emilis iš Lionebergos“ (Garnelis, 2011)
8. Mo O’Hara knygų serija „Mano didelė riebi auksinė žuvelė zombis“ (Tyto alba, 2015 ir 2016)
9. David Walliams „Blogiausi pasaulio vaikai“ (Tyto alba, 2017)
10. James Patterson ir Chris Tebbetts „Mokšė. Blogiausi mano gyvenimo metai“ (Tyto alba, 2017)
