- Patricija Gudeikaitė
konfesijos
Gali būti, kad esama ištisų antipasaulių ir antižmonių, sudarytų iš antidalelių. Ir jeigu sutiktumėte antisave, nespauskite jam rankos! Tuoj pat smarkiai blykstelėjus šviesai abu išnyktumėte.
Stephen Hawking, „Trumpa laiko istorija”
---
juodoji skylė: automatinis rašymas
(į mane sminga milijonai mirksinčių akių, jos išsunkia gyvybę manyje: lėtai siurbdamos paskutinius syvus, akys užsimerkia, ir aš tampu beforme mase, juodąja skyle, fotoaparato negatyvu: manęs negali užfiksuoti jūsų sukonstruoti detektoriai, manyje nėra jokios informacijos – aš esu, lyg iškreiptas padidinamasis stiklas: manyje nėra jokios gravitacijos, aš sutraiškau fizinius kūnus, pašalinu juos iš savo galaktikos, kol jie nustoja kraujuoti, tik tam, kad ir vėl pakartočiau mechaninę seką)
---
didysis sprogimas: Arthurui Rimbaud
I.
misterijos: savo kambaryje randu Arthur Rimbaud lavoną.
(jo liesas, paaugliškas kūnas, atrodė, lyg paaukotas majų dievams.
priėjusi arčiau, pamatau, dvi durtines žaizdas krūtinėje: vadinasi, Arthuras buvo nužudytas. negana to, žudikas atitempė jį į mano kambarį, ir dabar, dėl jo kūno skleidžiamo dvoko negaliu miegoti.
nusprendžiau suvynioti jį į celofaną ir išmesti į upę.)
II.
mirties ritualai: grimzdimas.
(stebint jo skęstantį kūną, mane apima keista nuojauta: tai aš esu tas lavonas upės dugne.
į plaučius besisunkiąs vanduo tėra teatrinė dekoracija arba nervinis tikas.
vietoj Arthuro jie pakišo mane!)
III.
mirties ritualai: sąmokslas.
(Arthuras šoka. Kiti genties nariai ploja į taktą. Arthuras, apgirtęs ir pavargęs, atsisuka į mane. jis pradeda šaižiai juoktis. ištiesęs rankas į viršų, sušunka:
„bet juk tu buvai tiktai grobis!”)
Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.
