Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Apie senąją šilališkių kulinariją – žemaitiškai

Šilalės rajono savivaldybės Viešoji biblioteka išleido jau trečiąją knygos apie Šilalės krašto kulinarinį paveldą leidimą „Pasmuokavuok, kap skane“. Knyga kviečia neprarasti ryšio su savo šaknimis – nekramsnoti vien picų, kebabų ir kitų „nemūsiškų“ valgių, o prisiminti, kaip maistą gamino mūsų protėviai. O jie ruošdavo ne tik skanius ir skalsius, bet ir sveikus patiekalus. Knyga žavi ne tik įdomiais receptais, bet ir nuostabia žemaitiška šneka.
Knyga „Pasmuokavuok, kap skane“
Knyga „Pasmuokavuok, kap skane“ / Birutės Slavinskienės nuotr.

Leidinio pratarmėje pabrėžiama, kad senoji lietuvių virtuvė buvo turtinga, tradiciniai lietuvių patiekalai – skalsesni ir naudingesni sveikatai nei daugelis dabar mūsų pamėgtųjų.

„Mūsų šeimininkės visais laikais buvo išradingos. Net ir tais laikais, kai negalėjo pasigirti tokiu maisto produktų pasirinkimu kaip dabar, kaime keturis kartus per dieną moterys be mėsos mokėdavo paruošti skirtingus ir skanius patiekalus. Tuo metu, kai mityba itin priklausė nuo metų laiko, šeimininkų išradingumui, kaip ruošti sveiką maistą, derėtų pastatyti paminklą“, – pratarmėje rašo Astutė Noreikienė.

Leidinį sudarė Astutė Noreikienė ir Stefa Minutaitė, kalbos redaktorius – Jonas Bukantis

Senoji žemaičių virtuvė, pasak sudarytojos, buvo paprasta, neįmantri, bet pasakiškai skani ir skalsi. Pietiniai žemaičiai pusryčiams dažniausiai virė arba rūgščią bulvienę, arba kopūstų, barščių sriubas, pietums – košę su mirkalu arba šutintas bulves su rūgusiu pienu, kartais sriubą su užtrinu.

Kasdien žemaičiai valgydavo ir makalą, kankolynę, česnakynę, kiunkę, grybtinikę ir kitus patiekalus įdomiai skambančiais pavadinimais. Pasikvietę talkininkų, kepdavo kugelį, virdavo šaltieną ar kepdavo bandeles su lašinukais. Per šventes kepdavo naminę duoną su vaisiais, trupininį pyragą, gliurindavo obuolienę, virdavo kiaulės galvą, į krosnį šaudavo žąsį ar kalakutą, įdarytą kumpį, taukuose klegindavo žagarėlius, pasigamindavo ir obuolių ar pienių vyno, alaus.

Receptai knygoje pateikiami žemaitiškai – pietų žemaičių varniškių tarme – ir šalia – bendrine lietuvių kalba. Leidinio įžangoje išdėstytos tarmės ypatybės.

127 puslapių leidinyje – kasdieninių, talkininkų, proginių, pasninko, šventinių valgių receptai, o pabaigoje sudėtos visų juos pateikusių šeimininkių nuotraukos.           

Leidinį sudarė Astutė Noreikienė ir Stefa Minutaitė, kalbos redaktorius – Jonas Bukantis.

Knyga išleista 750 egzempliorių tiražu, jos leidybą rėmė Šilalės rajono savivaldybė iš Etninės kultūros plėtros programos.   

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?