– Kaip iliustracijos papildo pasakojimą, padeda pasakoti knygos istoriją?
– Labai įvairiais būdais. Jei pasakojimas ilgas, sudėtingas, iliustracija gali būti skaitytojui poilsio oazė, proga paklaidžioti akimis. Jei tekstas santūrus, mažai atskleidžiantis, gali praplėsti žodžių ribas. Gali suteikti teksto melodijai ritmo, arba ritmingą tekstą papildyti vingiuojančiomis formomis ir spalvomis. Gali tiesiog intymiau supažindinti su veikėjais, jeigu nesinori tekste smulkiai aprašyti veikėjų išvaizdos, tekstu belieka pasakoti veikėjo nuotykius. Svarbu, kad iliustracijos netrukdytų suvokti ar skaityti teksto, neiškreiptų autoriaus sumanymo.
– Kaip manote, ar turite savo išskirtinį, jau atpažįstamą iliustravimo braižą? Koks jis būtų?
– Kol kas neturiu, mano kiekviena knyga yra iliustruota skirtingu stiliumi. Norėčiau atrasti savo braižą, tikiuosi ir rasiu.
– Iš kur semiatės įkvėpimo kūrybai?
– Dažnai iš paties proceso: nupiešus vienaip pamatai, kaip galėtum kitaip. Taip pat iš kitų iliustruotojų, juos „gaudau“ socialiniame tinkle Instagram, perku įvairias knygeles. Dar kažkoks paslaptingas būdas kurti yra iš vakaro pagalvoti, nieko nepradėti, ramiai eiti miegoti ir iš ryto kažkaip ateina žinojimas, ką turi padaryti, ką nori pabandyti. Tai gal tas įkvėpimas ateina ir iš miego.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena iliustruojant knygą vaikams?
– Pradedu nuo kūno treniruotės internetu. Tada kava, pusryčiai sūnui, skambutis tėčiui. Peržiūriu dienos planą ir pradedu. Kartais sunku būna ir pakilti pietų ar pailsėti, kad neišsibėgiotų susikaupimas. Taip iki vakaro. Dirbant klausausi įvairių laidų.
– Kuri iliustracija iš jūsų iliustruotos knygos „Chameleono sapnai“ jums yra pati reikšmingiausia? Kodėl?
– Reikšmingiausios iliustracijos yra tos, kurios geriausiai pavyksta, atrodo įdomiai, pavyzdžiui chameleono paleidimo ant šlapios žolės atvartas.
– Kaip pasirenkate knygos iliustravimo techniką?
– Intuityviai, atsitiktinai. Pavyzdžiui, knygą „Chameleono sapnai“ buvau sumaniusi iliustruoti visiškai ranka ant popieriaus, bet pradėjusi supratau, kad per sunku, bijau, nespėsiu, tad ėmiau skanuoti pieštus ranka fragmentus, potėpius. Dėliojau ir žiūrėjau, kas pavyksta. Teptuko paliktus potėpius planavau panaudoti jau senokai: patinka akrilo dažų, kai tepi juos praskiestus, skaidrumo suteikti efektai.
– Jei reiktų viena vienintele spalva iliustruoti kūrinį „Chameleono sapnai“, kokią spalvą pasirinktumėte? Kodėl?
– Juoda, nes suteikia visą skalę tonų, nuo tamsiausio iki šviesių pilkų, yra neutrali, neniekina nei vienos kitos spalvos, kartais net nelaikoma spalva. Arba žalia, nes be žalios chameleonui gana sudėtinga būtų pažaliuoti.
– Kokie Lietuvos ar užsienio kūrėjai jus įkvepia?
– Kęstutis Kasparavičius, Stasys Eidrigevičius, Sven Nordqvistas (Petsono nuotykiai), Eric Carle (Vikšrelio nuotykiai), Leo Lionni, Gosia Herba, Taro Gomi, Donaldas Bisetas, Eglė Žvirblytė, David Shrigley (iliustracijos suaugusiems). Taip pat visa kariauna šiuolaikinių lietuvių iliustruotojų: Inga Dagilė, Lina Dudaitė, Aušra Kiudulaitė. Iš vyresnės kartos mane įkvepia Algirdas Steponavičius, Birutė Žilytė, M.K.Čiurlionis bei daugelis kitų.
