Kiekvienam knygos autoriui yra svarbu, kad jo knyga būtų pripažinta ir vertinama, komentuojama, rašomos recenzijos. Tai parodo, kad kūrinys vertas visuomenės dėmesio. Šio džiugesio neslepia ir A.Šlepikas.
Romo Klinkos į anglų kalbą išverstą knygą išleido nepriklausoma Didžiosios Britanijos leidykla „Oneworld Publications“, veikianti nuo 1986 m. Leidykla yra pelniusi ne vieną „The British Book Industry Awards“ bei „IPG Independent Publishing Awards“, „The Booker prizes“ apdovanojimą.
Knygos autorius tiki, kad ne tik palankios aplinkybės padėjo knygai išpopuliarėti, bet ir knygos rašymo stilius, turinys.
Alvydo Šlepiko knygos atkeliavimą į šią leidyklą gaubia graži istorija, įtraukusi būrį pagalbininkų ir, anot autoriaus, jei ne Lietuvos kultūros instituto pagalba ir palaikymas, galbūt knyga ir nebūtų pasiekusi Didžiosios Britanijos leidyklos:
„Vokietijos leidykloje „Mitteldeucher Verlag“ išleistą knygą pastebėjo ir perskaitė „Oneworld Publications“ leidyklos redaktorė. Jos entuziazmas išversti knygą nepaliko abejingų ir kolegų. Lietuvos kultūros institutas sudarė galimybę jiems atvykti į Lietuvą susipažinti. Jei ne Lietuvos kultūros institutas, ši knyga dar nebūtų pasiekusi skaitytojų.“
Knygos autorius tiki, kad ne tik palankios aplinkybės padėjo knygai išpopuliarėti, bet ir knygos rašymo stilius, turinys. Knyga pasakoja apie „vilko vaikus“, Antrojo pasaulinio karo metais bėgusius į Lietuvą vokietukus, ieškojusius galimybių išgyventi pokario badą. Knyga paremta tikrais faktais, realiais žmonių liudijimais:
„Knygą rašiau gana ilgai, keletą metų. Rinkau informaciją iš visur, kur tik galėjau, daug skaičiau, kalbėjausi su žmonėmis. Be to, man daug padėjo kolega Evaldas Ignatavičius, tuometinis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje. Jo dėka daug dokumentikos knygai gavau iš jo rastų filmų.“
2012 m. romanas yra pelnęs „Metų knygos“ apdovanojimą, jam skirtos Rašytojų sąjungos, Patriotų ir kitos premijos.
Remiantis surinkta medžiaga buvo parašytas scenarijus vaidybiniam filmui, tačiau filmas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių finansinių investicijų. Nepavykus gauti pinigų filmo kūrimui, Alvydas Šlepikas nusprendė parašyti knygą, nes jautė pareigą surinktą medžiagą padaryti prieinamą visuomenei, juk tuo metu Lietuvoje ir informacijos šia tema buvo mažai randama.
Alvydas Šlepikas nusprendė parašyti knygą, nes jautė pareigą surinktą medžiagą padaryti prieinamą visuomenei.
Nors A.Šlepikas šiuo metu nesvarsto galimybės įgyvendinti ilgai brandintą filmo idėją, tačiau neatmeta galimybės, kad galbūt ateityje dar galėsime pamatyti knygos ekranizaciją:
„Aš nežinau, man atrodo, esu perdegęs nuo šios temos. Žinote, negali septynis metus vaikščioti ir galvoti, kaip sukurti filmą. Dabar aš tikrai nežadu filmo kurti, bet jei atsirastų įdomus režisierius, prodiuseris su reikiamu finansavimu, galbūt ir ryžčiausi filmo įgyvendinimui.“
