Na, o leidyklos, kaip visada, siūlo atkreipti dėmesį į naujienas. Ne išimtis – ir leidykla „Baltos lankos“, pristatanti knygas pačiam įvairiausiam skoniui – nuo įsimintinų ir svarbių negrožinių veikalų iki detektyvų ir romanų. Kviečiame su jomis susipažinti.
Agnė Kajackaitė „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“ (iš anglų k. vertė Laima Bezginaitė)
Kaip dažnai jums tenka girdėti, kad mergaitėms prasčiau sekasi tikslieji mokslai? Kad moterys – lyg užsuktos melagės, šį amatą įvaldžiusios geriau nei kitos lyties atstovai, bent iki susiduriant su reikšmingomis piniginėmis aferomis – čia estafetę, regis, perima vyrai? Arba kad vyrai ne tokie jautrūs ir empatiški kaip tariamos jų oponentės? Kad jie labiau mėgsta rizikuoti, o moterys visad atsitraukia, linksta į saugesnius pasirinkimus?
Su lytimi susiję mitai be galo gajūs. Jie sklinda kosminiu greičiu, nors dažnai neturi tvirtesnio pagrindo ar aiškių įrodymų. Vis dėlto dažnai jais patikime.
Elgsenos ekonomistės dr. Agnės Kajackaitės nuomone, tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl knygoje „WO/MEN“ ji meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje, kur, remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta?
Knygoje „WO/MEN“ sužinosite:
- Kurie – vyrai ar moterys – labiau linkę varžytis? O kurie – apgaudinėti?
- Kas dažniau aukoja kraujo ir kaip atlygis keičia donorų elgseną?
- Kieno kognityvines galimybes labiau paveikia vėsios patalpos?
- Ką lengviau įtikinti konspiracijos teorijomis?
...ir daugelį kitų įdomių, kartais netikėtų faktų apie žmonių elgesį ir jį lemiančias aplinkybes.
Gabija Toleikytė „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti? Neuromokslininkės patarimai, padėsiantys suprasti, kad Tu gali“ (iš anglų k. vertė Daiva Repečkaitė)
Ne vienas iš mūsų norėtų pasikeisti – mažiau nerimauti, galbūt numesti svorio, būti atviresni megzdami asmeninius santykius ar ryžtingesni darbe. Tačiau bet kuris svarbus pokytis neretai būna sudėtingas, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų.
Anot dr. Gabijos Toleikytės, „dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla tada, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o ne kokie iš tiesų esame“. Tad, norint pasikeisti, pirmiausia būtina pažinti ir perprasti save. Remdamasi naujausiais neuromokslų tyrimais, dr. G. Toleikytė šioje knygoje pasakoja, kaip veikia mūsų smegenys ir kokią įtaką jos daro mūsų kasdienei elgsenai: įpročiams, emocijoms, asmenybei, santykiams ir bendravimui.
Pasitelkdama aibę realių, praktinių pavyzdžių, dr. G. Toleikytė parodo:
- ko reikia smegenims, kad galėtume prisijaukinti naujus įpročius;
- kaip sustiprinti savo motyvaciją, turinčią kone stebuklingos galios;
- kaip išlaikyti tvirtus, visaverčius santykius;
- aštuonis emocijų tipus ir kaip juos valdyti;
- nesunkių būdų pagerinti produktyvumą.
Šis įkvepiantis ir pamokomas savigalbos vadovas atvers akis ir taps nepamainomu pagalbininku žengiant saviugdos keliu.
John Preston „Lobis“ (iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė)
Karštą ir ilgą 1939-ųjų vasarą Didžioji Britanija ruošiasi karui. Bet Safolko apylinkėse, Saton Hu dvare palei upę, tvyro visai kitokios nuotaikos: dvaro savininkės ponios Priti nuojauta neapgavo – viename iš jos žemėse stūksančių pilkapių savamokslis archeologas Bezilas Braunas atranda lobį. Šalyje augant nerimui, o kasinėjimams tęsiantis, paaiškėja, kad tai – ne eilinis radinys, bet tikrų tikriausias viduramžių laivas-kapas. Neilgai trukus šis atradimas ima kelti visokiausias aistras, intrigas ir pavydą.
Romane „Lobis“ nepaprastai įtaigiai ir su humoru pasakojama apie Saton Hu kasinėjimus – bene svarbiausią archeologinį anglosaksiškojo laikotarpio atradimą Britanijoje, – tris mėnesius trukusį aistringą nuotykį, kai įkvėpti atradimų dvasios vietiniai kovojo su prašalaičiais, mėgėjai nesutarė su profesionalais, meilė ir konkurencija vešėjo lygia greta.
Audioknygų naujienos
Mattias Edvardsson „Geri kaimynai“ (iš švedų k. vertė Ieva Šakelaitė, įgarsino Jurgis Damaševičius)
Ieškodami ramesnio gyvenimo, Mikelis ir Bjanka su dviem savo vaikais iš Stokholmo atsikrausto į Šiopingę – nedidelį, idilišką miestelį, atrodantį tiesiog tobulą jų šeimai. Nusipirkę namą, įninka į jaukią rutiną: Mikelis dirba mokytoju vietinėje mokykloje, o Bjanka namuose augina vaikus. Tačiau šeimos ramybę sudrumsčia nelaimė: prie pat jų namų Bjanką partrenkia automobilis, vairuojamas kaimynės Žaklinos.
Kol ligoninėje gydytojai kovoja dėl Bjankos gyvybės, Mikelis grumiasi su tamsiomis mintimis: kaip išgyvens be mylimos žmonos? Kas iš tiesų jai nutiko? Visi žinojo, kad Žaklina nemėgsta Bjankos, bet ar jų santykiai buvo tiek įtempti, kad Žaklina ryžtųsi žudyti? Neilgai trukus Mikelis sužino, kad kartu su Žaklina automobilyje buvo ne tik jos sūnus Fabianas, bet ir Ula – vyras, su kuriuo Bjanka paskutiniais mėnesiais buvo užmezgusi itin artimą ryšį... O tai viską keičia.
Įtampa ir nežinia priverčia visus parodyti savo tikruosius veidus. O už kiekvieno idiliškosios Šiopingės gatvės kampo tyko tamsios paslaptys ir smurtas...
Franzas Kafka „Procesas. Novelės“ (įgarsino Giedrius Arbačiauskas)
Franzas Kafka (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas iš modernizmo literatūros pradininkų ir ryškiausių XX a. prozininkų. Šį rinkinį sudaro romanas „Procesas“ (1914) ir novelės „Nuosprendis“ (1913), „Metamorfozė“ (1915), „Pataisos darbų kolonijoje“ (1919), „Kaimo gydytojas“ (1919), „Pranešimas akademijai“ (1919), „Bado meistras“ (1924) ir kitos.
Romano „Procesas“ (nebaigto, išleisto autoriui mirus), kaip ir daugelio F. Kafkos novelių, svarbiausios temos – kaltė, bausmė, žmogaus bejėgiškumas susidūrus su aplinka. Jo kuriamas pasaulis – keistas, kupinas grėsmės ir baimės, tragizmo, grotesko, mistinių ir siurrealistinių elementų. Solidus banko tarnautojas Jozefas K. per savo trisdešimtąjį gimtadienį yra areštuojamas, nors niekuo nenusikalto. Teismas jam rezga vis grėsmingesnes pinkles ir vis giliau įtraukia į košmariškus biurokratijos labirintus. Jozefas K. taip ir nesužino, kuo yra kaltinamas, ir galiausiai suvokia, kad išteisinimo sulaukti nelemta.
Iš vokiečių kalbos kūrinius vertė Antanas Gailius, Teodoras Četrauskas, Juozas Aputis, Adomas Druktenis.
Jo Nesbø „Raudongurklė“ (iš norvegų k. vertė Agnė Petrauskaitė, įskaitė Jokūbas Bareikis)
Tai jau trečiasis detektyvo Hario Hūlės serijos romanas audioformatu, o 2005 m. būtent šis romanas buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Meniniu požiūriu šis kūrinys, pasak kritikų, – vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes.
1942 metais žūva Danielius – tikra legenda tarp norvegų kareivių, tapusių Hitlerio armijos savanoriais. Po dvejų metų sužeistas kareivis, prisistatęs Danieliaus naudota Ūrijos pravarde, prabunda Vienos ligoninėje. Jis įsimyli slaugę, o jų santykių padariniai bus justi ir daugiau nei po 50 metų.
1999-ieji. Siekiant užglaistyti Hario Hūlės tarnybos metu padarytą klaidą, jam suteikiamas inspektoriaus laipsnis ir jis perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam paskiriama nuobodi užduotis, tačiau netikėtai jį sudomina ataskaita apie neįprasto ir itin reto ginklo įsigijimą. Pėdsakai veda link neonacių grupuotės. Nujausdamas įvyksiant nusikaltimą, Haris Hūlė pradeda tyrimą, nuvesiantį į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir privers klaidžioti po tamsiausius Norvegijos istorijos labirintus.
Elektroninė knyga Donna Freitas „Devyni Rouzės Napolitano gyvenimai“ (iš anglų k. vertė Inga Čepulienė)
Vieną dieną Rouzės Napolitano santuoka baigiasi. Jos vyras nori vaiko, bet motinystės Rouzė niekada neplanavo.
Vieną dieną Rouzė Napolitano išsaugo santuoką. Rouzė myli savo vyrą. Ji ryžtasi tapti mama.
Viena diena. Vienas pasirinkimas. Devyni gyvenimo keliai. Kiekvienu atveju Rouzė turi priimti nelengvą sprendimą, nulemiantį devynias skirtingas jos gyvenimo versijas. Rouzės džiaugsmai ir klaidos sukelia drugelio efektą: net menkiausias pokytis vis kitaip pasuka jos gyvenimą ir skirtingai atsako į lemtingąjį klausimą „o kas, jei?“ Tai jautri istorija apie moters sprendimus, santykius, jų trapumą ir lūkesčius sau bei kitiems.
