„Šiemet mugėje pristatomos naujos knygos skirtos patiems įvairiausiems skaitytojams. Džiaugiamės, kad pavyksta tęsti tradicijas ir leisti jau pamiltų autorių kūrinius, taip pat didžiuojamės pristatydami visiškai naujus lietuvių autorių kūrinius. Plati ir naujų kūrinių geografinė įvairovė: nuo kaimyninės Estijos klasikos vertimo iki Japonijos bei Pietų Korėjos autorių, pelniusių tarptautinį pripažinimą, ar pirmojo, dar 1956-aisiais parašyto, ekologinio romano, kurio veiksmas vyksta Afrikoje“, – pristatydama šių metų mugės naujienas, sako „Baltų lankų“ direktorė Kotryna Žukaitė.
„Baltų lankų“ stende skaitytojai kviečiami ne tik susipažinti su naujausiomis knygomis, bet ir bendrauti su autoriais.
Laukti tęsiniai ir jau pažįstami autoriai
Savotiška mugės tradicija tapęs Karlo Ove’s Knausgårdo romanų ciklas „Mano kova“ šiemet vėl lauks skaitytojų: išleistas jau trečias ciklo romanas „Vaikystės sala“.
Jame Knausgårdas ryškiais potėpiais piešia savo vaikystę saloje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis su tėvais ir broliu įsikelia į naują namą naujame kvartale. Rodos, šeimai prieš akis – visas gyvenimas. Tačiau pamažu juos supanti erdvė kinta, joje darosi klaustrofobiškai ankšta.
Tik kas keičiasi iš tiesų – pasaulis ar jie patys? Knausgårdas – nelyg senas, bet brangias nuotraukas – kruopščiai dokumentuoja nuostabos ir intensyvių pirmųjų patirčių kupiną vaikystę – pasaulį, kuriame vaikai ir suaugusieji gyvena kartu, bet visiškai skirtingus, niekada nesusiliečiančius gyvenimus. Su prustišku užmoju tyrinėja anuomet po truputį ėmusį skleistis savąjį „aš“ ir daugiasluoksnę prarasto laiko, atminties ir žmogiškosios egzistencijos prigimtį.
Vilniaus knygų mugėje taip pat bus pristatomos daugelio ilgai lauktos Albert’o Camus „Užrašų knygelės III, 1951–1959“. Užrašų knygelių III tome – paskutiniai garsiojo egzistencialisto, Nobelio literatūros premijos laureato užrašai, leidžiantys pažinti asmeniškesnę ir intymesnę vieno svarbiausių XX a. rašytojų pusę. Pirmieji du Užrašų knygelių tomai rašyti kaip kasdienio darbo įrankiai, o trečiasis laikytinas atviresniu Camus asmeninio gyvenimo dienoraščiu. Užrašuose Camus fiksavo įvairias gyvenimo detales: savo reakciją į polemiką, kurią sukėlė jo esė knyga Maištaujantis žmogus, jausenas dėl Alžyro karo, viešnages Graikijoje ir Italijoje, subtilius apmąstymus apie žmoną ir mylimąsias, širdgėlą dėl šeimos ir apnikusį nerimą 1957 metais gavus Nobelio literatūros premiją.
Dėmesio neabejotinai sulauks ir naujausias romanų Pilkosios sielos ir Brodekas autoriaus Philippe’o Claudelio kūrinys „Šuns archipelagas“ – alegorinis pasakojimas apie mūsų laikų pasaulį, kuriame be gailesčio apnuoginama miglota žmogaus prigimtis.
Nuo viso pasaulio atskirtoje saloje, pramintoje Šuns archipelagu, gyvena maža bendruomenė. Vieną rugsėjo rytą į salos krantą jūra išmeta tris juodaodžių jaunuolių kūnus. Kaip turėtų pasielgti vietiniai: imtis ieškoti tiesos ar viską pamiršti? Neįprastas įvykis išmuša bendruomenę iš idiliškai ramaus ir monotoniško gyvenimo vėžių ir priverčia priimti sudėtingus moralinius sprendimus, kurie parodys tikruosius jų veidus ir pakeis jų likimus.
Paremta tikromis istorijomis
Unikali istorinė studija, estų klasiko istorinis romanas ir vieno garsiausių XX a. Prancūzijos rašytojų Romaino Gary biografija – visos šios naujienos lauks skaitytojų, pasiilgusių kūrinių, paremtų tikrais faktais ir istorijomis.
Istoriko dr. Mariaus Ėmužio istorinė studija „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“ – tai pirmas išsamus moters partizanų kare portretas, ištisos pokario kartos paveikslas. Monikos Alūzaitės ir kitų partizanių gyvenimai leidžia naujai pažvelgti į partizaninį karą ir parodo, kad moterys buvo tokia pat svarbi laisvės kovų dalis kaip ir vyrai. Ši istorija atveria ištisą žmonių, privalėjusių priimti sunkius sprendimus, panoramą, kuri šiandien liudija bendrą to laikotarpio ir žmogaus, atsidūrusio totalitarizmo gniaužtuose, būklę.
Bene svarbiausio XX a. estų rašytojo, daugkartinio Nobelio literatūros premijos nominanto Jaano Krosso istoriniame romane „Lyno akrobatas. Tarp trijų marų“ sodriai pavaizduotas estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo gyvenimas. XVI a. Talinas. Smalsus berniūkštis Baltazaras, nepaklusęs mokytojui, įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus.
Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir, atsidūręs tinkamu laiku tinkamoje vietoje, pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams. Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.
Dominique Bona „Romainas Gary“ – pirmoji išsami Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Knygos autorė, ketverius metus tyrinėjusi Romaino Gary biografiją ir kūrybą, mėgina atskleisti tikrąjį jo gyvenimą – gyvu ir žaismingu stiliumi piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.
Knygoje įvairiapusiškai nušviečiama ši mįslinga asmenybė, vienos iš gražiausių visų laikų literatūrinių mistifikacijų – Emile’io Ajaro – autorius. Neturtingas žydų vaikas, gimęs 1914 m. Rusijos imperijoje. Ambicingas paauglys, susipažinęs su Kesselio ir Malraux kūryba. Generolo de Gaulle’io kareivis, Laisvosios Prancūzijos oro pajėgų lakūnas. Diplomatas, išmaišęs Europą, o paskui užkariavęs Ameriką. Prancūzijos generalinis konsulas Los Andžele. Aktorės Jeanos Seberg vyras. O svarbiausia – rašytojas, du kartus apdovanotas Goncourt’ų premija, bet ir toliau apsėstas troškimo pranokti patį save.
Šiuolaikiniai balsai
Japonija, Amerika, Britanija – toks platus šiuolaikinių autorių, pirmą kartą prabylančių lietuviškai, spektras šiemet bus priestatomas „Baltų lankų“ stende.
Vienos ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusių visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“ – romanas, kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos; kone kiekvienas sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai.
Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius užsirašo juos ant lapelių ir prisisega prie švarko.
Dienas leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti ryšį, gilesnį už atmintį, ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.
Korėjoje gimusios amerikiečių autorės Min Jin Lee šeimos saga „Pačinko“ pasaulyje susilaukė itin daug dėmesio. JAV prezidentas Barackas Obama apie šią knygą sakė: „Beveik šimtmetį aprėpianti vienos šeimos istorija. Nepalaužiamas siekis išlošti gyvenimo loterijoje, gebėjimas užjausti ir drąsa atsitiesti suklupus – visa tai ilgam įsirėžia į atmintį.“
1932-ieji, Korėja. Mylima luošo žvejo dukra Sundža triukšmingame uostamiesčio turguje sutinka nepažįstamąjį. Žavus vyras užburia ją kalbomis ir pažada po kojomis pakloti visą pasaulį. Tačiau nepriteklių augintos žvejo dukros meilei nelemta baigtis laimingai. Išduota ir pažeminta, Sundža ryžtasi palikti gimtinę ir keliauti į Japoniją – kraštą, kuriame nė vienas korėjietis nėra laukiamas svečias.
Taip prasideda visą dvidešimtą amžių apimanti Sundžos ir būsimų trijų jos giminės kartų gyvenimo istorija, savo nenuspėjama sėkme, netikėtais posūkiais ir neišvengiama rizika primenanti Japonijoje klestintį korėjietišką azartinį žaidimą pačinko.
Žanro ribas peržiangiantis britų autorės Belindos Bauer romanas „Kirtis“, 2018-ųjų premijos „Man Booker“ nominantas, – daugialypis ir sukrečiantis yrančios šeimos paveikslas.
Vienuolikmetį Džeką mama paliko atsakingą. Iki grįš iškvietusi pagalbą, liepė jam kantriai laukti karščiu tvoskiančiame automobilyje ir pasirūpinti dviem jaunesnėmis sesutėmis. Prabėgo kelios erzinamai ilgos valandos, o mamos vis nėra. Ji taip ir negrįžo. Eilinos Brait kūną policija rado netoli nuo ten, kur laukė vaikai. O Džekas, net ir po trejų metų, vis dar atsakingas už šeimą. Tiksliau, už tai, kas iš jos liko. Dabar jo kasdienybė – vagystės iš atostogauti išvykusių šeimų namų. Tačiau viskas pasikeičia, kai vienuose jų Džekas randa peilį, kuriuo – jis žino – buvo nudurta jo motina.
Apie gamtą ir ekologiją
Praėjus beveik dešimtmečiui perleidžiamas pirmuoju ekologiniu romanu pasaulio literatūroje tituluojamas, vieną iš dviejų Goncourt’ų premijų žymiajam prancūzų autoriui Romainui Gary dar 1956-aisiais atnešęs ir pasaulyje bestseleriu akimirksniu tapęs kūrinys „Dangaus šaknys“.
Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje, kur negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o jis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?
Tiesiai į knygų mugę iš spaustuvės atkeliaus ir jauniesiems gamtos tyrinėtojams skirta Lino Jonausko knyga „Kur ieškoti rudojo lokio“. Tai puiki galimybė ne tik geriau pažinti Lietuvos gamtą, sužinoti daugybę įdomių faktų, bet ir suprasti, kaip ir kodėl reikia ją saugoti. Jaunųjų skaitytojų laukia visais metų laikais trunkanti smagi kelionė, kurioje lydės gamtos mylėtojas Linas ir jo draugė voverytė Gilė!
