Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės pavaduotojas, Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos vadovas Petras Zurlys po susitikimo BNS sakė, kad Vyriausybei rudenį grįžus prie šio klausimo, bibliotekininkai spaus ją priimti tinkamus sprendimus.
„Jeigu bus pirmiausia valdininkams pakeltos algos ir kitiems, kuriems ne pirmas būtinumas, tai, manau, kad tylėti jau nebegalėsime, nes mes išbandėme jau visus tylos būdus, – sakė jis. – Mes patikinome ministrą, kad jeigu jam toliau nesiseks spręsti atlyginimų kėlimo klausimo, tai mes tą situaciją stebėsime ir, be abejo, būsime privesti įsijungti kaip profesinė bendruomenė, mūsų Bibliotekininkų draugija ir mūsų profsąjunga, ir padėti ministrui tuos klausimus spręsti, nes kito kelio aš nematau.“
Š.Birutis savo ruožtu ketvirtadienį BNS sakė, kad atlyginimų kėlimo kultūrininkams klausimas yra prioritetinis.
„Labai daug apie tai buvo šiandien kalbėta. Mes (Vyriausybė – BNS) tik atidėjome iki rugsėjo mėnesio šį klausimą ir aš įsitikinęs, kad tai yra prioritetinis valstybės dalykas. Matyt, vienareikšmiškai tai supranta visuomenė, reikia, kad ir politikai tai suprastų“, – dėstė ministras.
Susitikime kalbėta ir apie Vyriausybės siūlymą įvesti kadencijas didžiųjų bibliotekų vadovams bei bibliotekų ateitį.
Pasak P.Zurlio, kadencijų įvedimas jam nesuprantamas.
„Jeigu bus neribojamas kadencijų skaičius, tokios pataisos nieko nereiškia ir jų apskritai nereikia daryti. Aš nesuprantu šito ir ko nesuprantu, paprastai nekomentuoju. Jeigu ministerija turi sau pavaldžiose įstaigose vadovų, kuriuos norėtų pakeisti, tai aš manau, kad ministerija turi visus svertus ir visus būdus, Darbo kodeksą – turi galimybes pakeisti tuos vadovus. Nemanau, kad tai kokia nors revoliucija“, – dėstė P.Zurlys.
Pasak ministro, bibliotekininkai į siūlomą naujovę dėl kadencijų didžiųjų įstaigų vadovams reaguoja „labai teigiamai“.
„Ir tai visiškai normalu, kad reaguoja teigiamai, nes ta sistema visame kultūros sektoriuje jau yra – Vyriausybė jau buvo pritarusi ir muziejų vadovų kadencijoms, jau seniai yra kadencijos teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, televizijos vadovui. Tai nėra jokia naujovė, tai yra sistemos subalansavimas“, – dėstė Š.Birutis.
Ketvirtadienio renginyje ministras taip pat patikino bibliotekininkus, kad bibliotekų nenumatoma uždarinėti. Anksčiau šį mėnesį kultūros ministras buvo sakęs, kad geriau yra turėti mažiau, bet didelių, naujausiomis knygomis aprūpintų bibliotekų.
„Apie uždarymą niekada nebuvo kalbama, buvo kalbama apie optimizavimą, o žodis optimizavimas reiškia gerinimą, o ne mažinimą. Kai kam galvoje tas žodis reiškia mažinimą, tai vien dėl to tas nesusipratimas iškilo“, – BNS ketvirtadienį teigė Š.Birutis.
Vyriausybė, pirmadienį svarsčiusi darbo grupės išvadas dėl kultūrininkų algų kėlimo, sprendimus atidėjo rudeniui. Pinigų kultūrininkų algų didinimui bus ieškoma svarstant kitų metų biudžetą, kartu sprendžiant, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų algų.
Pasiūlymus, kaip turėtų didėti bibliotekininkų, kultūros centrų darbuotojų, muziejininkų atlyginimai, Vyriausybei yra pateikusi darbo grupė, kurią birželį sudarė premjeras Algirdas Butkevičius ir kuriai vadovavo kultūros ministras Š.Birutis.
Darbo grupė siūlo iki gruodžio patvirtinti programą, kaip per trejus metus pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1732 litai. Programos tikslu darbo grupė įvardijo kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, priartinant jį prie pedagogų darbo apmokėjimo.
To siūloma pasiekti 2014–2016 metais kasmet didinant finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama, kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49 mln. litų.
Prieš sudarydamas darbo grupę gegužę A.Butkevičius žadėjo iki 2016 metų pakelti kultūrininkų atlyginimus iki pedagogų algų dydžio.
Pirmadienį jis sakė, kad kultūrininkų atlyginimai bus didinami tiek, kiek leis finansinės galimybės.
„Mes kada (gegužę – BNS) kalbėjome, tai nebuvo Konstitucinio Teismo priimto sprendimo. Ir mes buvome numatę tuo metu ir suplanavę, kiek bus galima didinti atsižvelgiant į tą patį, kaip sakiau, finansinės drausmės įstatymą“, – pirmadienį paklaustas, ar tebegalvojama per trejus metus pakelti kultūrininkų atlyginimus iki pedagogų algų lygio, sakė A.Butkevičius.
