Nors B. Brysonas geriausiai žinomas kaip kelionių memuarų autorius, jis taip pat įdomiai ir gyvai pasakoja apie lingvistiką ir populiarųjį mokslą. „The Lost Continent“ („Prarastasis žemynas“) – pirmoji ir be galo šmaikšti rašytojo knyga, pasakojanti apie jo kelionę senu mamos „Chevrolet“ per mažuosius Amerikos miestelius.„Notes From a Small Island“ („Užrašai iš salelės“) – dar viena sėkminga kelionių knyga – sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir 2003-iaisiais World Book Day National Poll (Tarptautinės knygų dienos nacionalinėje apklausoje) buvo pripažinta geriausiai atspindi šiuolaikinę Angliją.
„Tekstą parašyti mus skatina instinktas dalintis nepaprasta informacija“, – tvirtina Billas Brysonas, o „mokslas iš esmės yra neįtikėtinas“. Tačiau, išskyrus kelias plačiai žinomas išimtis, mokslinė literatūra bestselerių sąrašuose – retas paukštis.
Autorius tvirtina, kad anemiška, negyva proza, kuria parašyti standartiniai vadovėliai, sėkmingai numarina mūsų įgimtą smalsumą gamtos pasaulio subtilybėms jam vos spėjus užgimti.
„Trumpa istorija beveik apie viską“ tapo dar vienu autoriaus bestseleriu ir sulaukė kritikų pripažinimo. 2004 m. ji buvo apdovanota prestižiškiausia Europos Sąjungos premija literatūros srityje – Dekarto mokslo komunikacijos premija, o 2005-aisiais pateko į Samuelio Johnsono premijos trumpąjį sąrašą ir buvo apdovanota Aventis mokslo leidinių premija. 2017 m. Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos surengtoje skaitytojų apklausoje „Trumpa istorija beveik apie viską“ buvo pripažinta antra reikšmingiausia visų laikų knyga apie mokslą.
Kur slypi Billo Brysono sėkmės paslaptis?
Autorius tvirtina, kad anemiška, negyva proza, kuria parašyti standartiniai vadovėliai, sėkmingai numarina mūsų įgimtą smalsumą gamtos pasaulio subtilybėms jam vos spėjus užgimti. Tokių knygų skaitymas yra veikiau namų ruošos darbas nei atradimų kupina kelionė. B. Brysonas taip pat apgailestauja, kad net žymiausių mokslininkų knygos dažnai būna prikimštos skaitytojams neįveikiamo techninio žargono.
Kaip kokie senovės alchemikai, šiuolaikiniai mokslininkai „apgaubia savo paslaptis miglota kalba“. Mokslas, pasak Johno Keatso, „pakirps Angelo sparnus, / Tiksliai matuodamas įveiks pasaulio paslaptis.“ B. Brysonas teigia, kad šiais laikais susiduriame su kiek kitokia problema. Jis mano, jog mokslo populiarinimo knygos išsunkia iš gamtos visą jos paslaptingumą. Tačiau, priešingai nei Keatsas, jis netiki, kad tai reikalinga. Galbūt mes šiais laikais ir gyvename visuomenėje, mažiau tikinčia magija, stebuklais ar pomirtiniu gyvenimu, bet mus vis dar vilioja neapčiuopiami, sunkiai suvokiami dalykai. Todėl autorius labiau pritaria Richardui Dawkinsui, teigiančiam, kad moksliniai tyrimų rezultatai gali būti, ir dažnai yra, nuostabūs. Mokslinės literatūros sėkmės paslaptis gludi autoriaus gebėjime rašyti apie mokslą aiškiai ir suprantamai, bet neatskleidžiant per daug gamtos paslapčių.
B.Brysono knygos vaizdžiai rodo, kad tai galima padaryti sėkmingai. Jose proza būtent tokia, kokios ir tikėtumės – energinga, savita, pažįstama ir šmaikšti. Vienas vertingiausių B.Brysono gebėjimų – mokėjimas vesti skaitytoją už rankos per istoriją, įgyti tokį jo pasitikėjimą, kad net pačios painiausios ir specifiškiausios temos, pavyzdžiui, atominiai svoriai, reliatyvumas ir dalelių fizika, nebekeltų siaubo.
„Tai viso labo eksperimentas žmogaus, kuriam mokykloje nesisekė tikslieji mokslai“, – aiškina jis. „Mane visuomet stulbino tai, kad vienas ar kitas žmogus pats išsiaiškino visus šiuos dalykus. Jeigu paprašytumėte manęs apskaičiuoti, kiek sveria Žemė, aš negalėčiau to padaryti, net pasitelkęs visus įmantriausius matavimo prietaisus, kuriais naudojamės šiandien. Bet juk kažkas tai padarė XVIII amžiuje. Tai, mano nuomone, yra stebuklas. Todėl parašiau apie tai knygą ir ruošiausi imtis kažko kito, kaip tai ir dariau anksčiau. Tačiau esu maloniai nustebęs, kad ji manęs nepaleidžia ir kažkodėl nuo to laiko vis dar sieja su įvairiomis mokslo temomis.“
Tai viso labo eksperimentas žmogaus, kuriam mokykloje nesisekė tikslieji mokslai.
Knygos „Trumpa istorija beveik apie viską“ populiarumas įkvėpiantis, net paskatinęs įkurti Vaikų mokslo komunikacijos Billo Brysono premiją, o 2013 m. autorius tapo pirmuoju ne britų kilmės Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos garbės nariu. 2015-aisiais jis buvo išrinktas „Wellcome Book Prize“ premijos, skiriamos grožinės ir negrožinės literatūros kūriniams, „aptariantiems kokį nors medicinos, sveikatos ar ligų aspektą“, vertintojų komisijos pirmininku.
Knygos „Trumpa istorija beveik apie viską“ užkabintų temų spektras iš tiesų įspūdingas. Pradėję nuo tolimiausių kosmologijos „kertelių“, skaitytojai keliauja laiku ir erdve, kol galiausiai susiduria su mažiausiomis dalelėmis. Jie tyrinėja gimtąją planetą ir bando įsisavinti idėjas – pirmiausia Niutono, paskui Einšteino, kurios jiems padeda suvokti dėsnius ir principus. Tuomet pirmame plane pasirodo biologija, pranašaujanti didžiasmegenių dvikojų atsiradimą ir Čarlzo Darvino idėją apie tai, kaip viskas vyko iš tiesų. Itin svarbu, kad ši egzotinė, įvairialypė vietovė nėra skaidoma į pavienius plotelius. Brysonas rašytojo vardą pelnė kurdamas kelionių memuarus. Ši knyga – dar vieni tokie memuarai. Viena ilga, nuosekli kelionė iš taško A į tašką B, apjungta į visumą autoriaus meistriškumu.
Slaptoji knygos stiprybė ta, kad Brysonas pats puikiai žino, ką reiškia laikyti mokslą nuobodžiu ir nesuprantamu. Priešingai nei mokslininkai, nusprendę išbandyti ranką rašydami mokslo populiarinimo knygas, autorius gali pasigirti tuo, kad didžiąją gyvenimo dalį nė nenutuokė, kaip iš tiesų veikia visata. Aprašydamas daugybę skirtingų mokslo sričių, jis kliovėsi specialistais, meistriškai jungė naujausias, pažangiausias mokslines įžvalgas su šmaikščia pasakojimo maniera. Jo darbo principas – siektis su kiekvienu iš jį konsultavusių mokslininkų tiek kartų, kiek reikės, kad jie ramia širdimi pasirašytų po knyga, apibendrinančia jų idėjas. Trumpai tariant, autorius už mus jau atliko sunkiausią darbo dalį.
Aiškumo ir unikalaus stiliaus čia netrūksta. O kaipgi romantika? Brysonas ją įžvelgia gamtos begalybėse – menkutėje gyvybės atsiradimo tikimybėje, nesuvokiamoje kosmoso platybėje, neįsivaizduojamai mažose elementariosiose dalelėse ir prieštaringoje ir sunkiai suvokiamoje kvantinėje mechanikoje. Pavyzdžiui, autorius atskleidžia, kad kiekvienoje gyvoje ląstelėje yra tiek pat veikiančių dalių, kaip Boeing 777 lėktuve, ir kad priešistoriniai laumžirgiai, didumo sulig šiuolaikine varna, kažkada skraidė tarp milžiniškų medžių, kurių šaknis ir kamienus dengė 40 metrų aukščio samanos. Skamba įspūdingai. Drąsiai galima teigti, kad „Trumpa istorija beveik apie viską“ –ne tik puikiai parašyta, bet nepakeičiama – vargu ar įmanoma rasti geresnį tiksliųjų mokslų pradžiamokslį.
Pagal theguardian.com; penguin.co.uk parengė Julija Kalvelytė
