Šis žmogus, kuris pasaulinį dėmesį pelnė savo įžvalgomis apie tai, kaip statistiniai duomenys gali padėti kovoti su pasauliniu skurdu ir sveikatos problemomis, patraukė ir Billo Gateso dėmesį. Jie susidraugavo.
Hansas Roslingas mirė 2017 m. vasarį, palikęs naujausią savo knygą „Faktų galia. Dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo“, ji parašyta kartu su sūnumi Ola Roslingu ir marčia Anna Rosling Ronnlund.
Bilas Gatesas pavadino šią knygą „viena iš reikšmingiausių“ jo perskaitytų ir viena iš dviejų kol kas mėgstamiausių.
Savaitinis JAV naujienų žurnalas TIME pakalbino Billą Gatesą apie tai, kodėl ši knyga ir jos autorius tokie ypatingi.
– Hanso Roslingo „Faktų galią“ pavadinote viena iš reikšmingiausių perskaitytų knygų. Kuo ji tokia ypatinga?
– Hansas tikėjo, kad pasaulis smarkiai pažengė į priekį, ir norėjo, kad apie tai žinotų visi. „Faktų galia“ – jo paskutinės pastangos padėti žmonėms pažinti sritis, kur reikalai gerėja, ir apie tai kalbėti. Joje aiškiau nei beveik visose kitose mano skaitytose knygose išdėstoma, kodėl žmonėms taip sunku suvokti pažangą. Maža to, Roslingas pateikia aiškų ir įgyvendinamą patarimą, kaip mums įveikti savo šališkumą ir pažvelgti į pasaulį objektyviau. Tai informatyviausia, labiausiai lavinanti mano skaityta knyga, ir, mano nuomone, Hanso įžvalgos pravers visiems.
Hansas mėgo save vadinti „galimybininku“, ir tai geriausiai jo pasaulėžiūrą apibūdinantis žodis. Jis tikėjo, kad viskas ne „bus gerai“, bet „gali būti gerai“.
– Jei pasaulis iš tikrųjų gerėja greičiau, nei žmonės mano, tai argi svarbu, kad jų nuostatos neteisingos?
– Pažangą paspartinti lengviau, jei žinai, kad jau daug pasiekei. Tačiau jei netiki, kad pasaulis gerėja, viskas atrodo tragiška, imi galvoti, kad neįmanoma nieko padaryti. O žmogus, kuris žino, kiek daug reiškia pažanga, įvertinęs blogą kokios nors srities situaciją pagalvos, ką čia nuveikus, kad būtų geriau?
Hansas mėgo save vadinti „galimybininku“, ir tai geriausiai jo pasaulėžiūrą apibūdinantis žodis. Jis tikėjo, kad viskas ne „bus gerai“, bet „gali būti gerai“. Tokie galimybininkai, kaip Hansas, nelaukia, kol kas nors pagerės, – jie dairosi sričių, kur vyksta pažanga, ir išsiaiškina, kaip tą gerąją patirtį pakartoti kitur.
– Roslingas išskiria dešimt instinktų (pavyzdžiui, negatyvumo, baimės, vienpusiškumo, skubos), kurie iškreipia mūsų pasaulio suvokimą. Kaip jums atrodo, kuris iš dešimties mums kels daugiausia rūpesčių ateityje ir kodėl?
– Labiausiai nerimauju dėl kaltinimo instinkto, polinkio kaltinti kitus dėl menkiausios priežasties. Jei kas nutinka, žmonės pirmiausia dairosi, kas už tai atsakingas. Visi žinome, kokia bėda yra atpirkimo ožio ieškojimas. Bet pažangai gali trukdyti ir mūsų instinktas versti žmones didvyriais.
Nors ir esama keletas išimčių, didvyriai mažai padėjo, kad pasaulyje būtų geriau. Didvyrių buvo ir prieš tūkstantį metų, bet pasaulis juk buvo baisus. Mūsų laikais stebuklas yra sistema. Johnas Stalkas buvo puikus mokslininkas, bet ne jis vienas atvedė mus prie pasaulio be poliomielito slenksčio – tai padaryti padėjo suderintos sveikatos priežiūros darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybių pastangos skiepyti žmones. Ieškodami didvyrių, o ne sistemos, neįžvelgiame pažangos, kuri vyksta tiesiai mums prieš nosį. Jei norime ką nors pagerinti, turime ieškoti, kaip suformuoti geresnę sistemą.
– – Koks knygoje paminėtas faktas labiausiai Jus nustebino?
Struktūra, kurią Hansas naudojasi pasauliui apibūdinti, man buvo atradimas. Jis skirsto žmones pagal keturis pajamų lygius ir pabrėžia jų bendrus bruožus. Pavyzdžiui, batus ir dviračius žmonės paprastai perka, kai jų pajamos padvigubėja nuo 2 iki 4 dolerių per dieną, ir nesvarbu, kur jie gyvena – Kinšasos priemiesčiuose ar atokiame Bangladešo kaimelyje. Sistemindami gyventojus pagal tai, kaip, o ne kur jie gyvena, – apie pasaulį kalbėsime tiksliau. (Paaiškinimą apie šiuos lygius įdėjau savo tinklaraštyje Gates Notes, knygos „Faktų galia“ apžvalgoje.)
– Hanso Roslingo netekome pernai, prieš pasirodant jo knygai. Kokie buvo Jūsų santykiai, kokią įtaką jis padarė Jūsų pasaulėžiūrai?
Mudu su Melinda pamatėme Hansą panašiai kaip ir dauguma žmonių: per jo neįtikėtinas paskaitas TED konferencijoje. Susipažinome ir galiausiai jis tapo mūsų bičiuliu ir patikimu patarėju, jis prajuokindavo mus per pietus, išmintingai patardavo, kokią fondo valdymo strategiją rinktis. Visada žavėjausi tuo, kaip jam pavyksta suderinti rimtus dalykus su pramoga. Hansas rydavo (tiesiogine prasme) kardus, kad patrauktų dėmesį, sudomintų žmones tuo, ką turi jiems pasakyti, ir aš visad stengiuosi to nepamiršti, kai ruošiuosi kalbėti apie mūsų fondo veiklą.
– Ko tikitės iš šios knygos, kaip dalies Roslingo palikimo?
– Hansas visada buvo žinomas kaip statistikos žmogus, tačiau iš tikrųjų jo pažiūros buvo kur kas platesnės. „Faktų galios“ pabaigoje Hansas sako, kad daugumą to, ką sužinojo apie pasaulį, išmoko „ne studijuodamas statistinius duomenis, bet leisdamas laiką su žmonėmis ir diskutuodamas apie pasaulį“. Jis neįtikėtinai gerai perprato žmoniją, buvo puikus kalbėtojas, o tai, ką ir kaip jis kalbėdavo, gerokai pralenkė paprastą skaičių duomenų aiškinimą. Aš tikiuosi, kad ir jo knyga įkvėps žmones į pasaulį žvelgti smalsiai ir atviromis akimis, kaip tą darė Hansas.
Parengė Jolita Parvickienė
