– Esi sakiusi, kad jau nuo vaikystės svajojai tapti rašytoja. Kas šią svajonę įkvėpė?
– Man atrodo, nebuvo nei konkretaus nutikimo, nei konkretaus žmogaus, įkvėpusio norą tapti rašytoja. Ta svajonė gimė tiesiog savaime. Nuo mažens labai daug skaičiau, žavėjausi istorijomis, kurias sukuria žmogaus vaizduotė. Be to, iš prigimties esu svajoklė – galvoje natūraliai, be didelių pastangų sukasi įvairiausios idėjos, šmėkščioja veikėjai, istorijų nuotrupos. Visa tai sudėjus, man, vaikui, atrodė savaime suprantama: turiu rašyti. Ir rašiau – eilėraščius, esė, apsakymus, noveles. Kito gyvenimo kelio tuo metu neįsivaizdavau.
– Tačiau baigusi mokyklą rašyti nustojai. Kodėl ir kas paskatino prie plunksnos grįžti?
– Taip, studijų metais visai nustojau rašyti. Manau, užgožė išorinis pasaulis. Bet noras rašyti niekur nedingo. Vis žadėjau sau: kai rasiu laiko, kai tik prisiruošiu, kai tik sugalvosiu, ką rašyti... Na, tas laikas atėjo tik tada, kai suėmiau save į rankas ir pasakiau: dabar, sėsk ir rašyk. Labai padėjo psichoterapija. Atkūrus ryšį su tikrąja savimi, ėmiau labiau savimi pasitikėti, supratau, kad galimybė kurti man yra didelė vertybė.
– Ar sutinki su pasakymu, kad „jei gali nerašyti – nerašyk“? Ar tikrai tas rašytojo pašaukimas toks stiprus, jog jis nerašyti tiesiog negali?
– Su šituo pasakymu nesutinku. Man jis atsiduoda literatūriniu snobizmu, noru kontroliuoti, kas vertas rašyti, o kas ne. Aš galiu nerašyti – galų gale, nemažą gyvenimo dalį ir nerašiau, – bet rašydama jaučiuosi geriausiai, arčiausiai savęs. Tačiau nejaučiu ir žūtbūtinio potraukio rašyti, nesėdžiu iki išnaktų prie rankraščio, nes tiesiog negaliu nuo jo atsitraukti. Į rašymą žiūriu racionaliai – tai įgūdis, profesija.
– Taip pat dirbi ir knygų vertėja. Kokias knygas versti pačiai labiausiai patinka?
– Kaip ir skaityti mėgstu įvairius žanrus, taip ir versti. Labiausiai apsidžiaugiu, kai pasitaiko, kaip aš sakau, labai mano knyga – truputį kandi, truputį jautri, truputį gyvenimiška. Su didžiuliu malonumu verčiau Dolly’ės Alderton „Vaiduoklius“, Deborah’os Moggach „Laidotuvių džiazą“, Christinos Lauren knygas (čia šioks toks spoileris). Kalbant apie spoilerius, netrukus turėtų pasirodyti viena „Svajonių knygų“ naujiena, kuri tiesiog buvo lyg tyčia man parašyta – feministinė, įžvalgi, kalbanti aktualiomis ir poliarizuojančiomis temomis.
– Ar yra tokia knyga, kurią išversti svajotum?
– Kažkada, dar prieš pasirodant lietuviškam komikso „Heartstopper“ leidimui, sapnavau, kad gavau pasiūlymą jį išversti. Pabudau labai laiminga, nes tai mano mylima labai jauki istorija. Slapta noriu išversti Casey McQuiston meilės romanus – šmaikščius, šiuolaikiškus, labai romantiškus. Nežinau, gal kas nors jau verčia ir netrukus jų sulauksime.
– Ir kuris gi darbas širdžiai mielesnis – rašytojos ar vertėjos?
– Sunku pasakyti. Abu užsiėmimai ir panašūs, ir labai skirtingi. Ir abu man patinka. Kai rašau, visi sprendimai mano rankose – kokie bus veikėjai, ką jie pasakys, kaip baigsis istorija. Tai malonus (nors ir sunkus) dalykas. Kai verčiu, tampu atsakinga už kito autoriaus mintis, tad turiu neprarasti budrumo. Tai ir įkvepia, ir gąsdina. Abiem atvejais tenka daug gūglinti, daug spoksoti pro langą, o geriausi sprendimai dažniausiai ateina atsitraukus nuo kompiuterio. Bet jei reikėtų rinktis, turbūt rinkčiausi rašymą, nes jis suteikia daugiau kūrybinės laisvės.
– Esi parašiusi keturias knygas: tris romanus ir vieną kulinarinę. Kuri pačios knyga tau artimiausia. Kodėl?
– Sunku atsakyti – kiekviena savaip artima, visos kažko išmokė. Vis dėlto norisi išskirti „Visus vienišus žmones“, naujausią romaną, nes man atrodo, kad knyga labiausiai atspindi mane. Ji yra būtent tokia, kokios man pačiai labai patinka – ir šmaikšti, ir jautri, ir gyvenimiška.
Bet į visas knygas sudedu dalelę savęs, visos jos yra, jei galima taip sakyti, labai igniškos.
– Kokie rašytojai, filmai, kūriniai tave įkvepia?
– Iš populiariosios literatūros autorių žaviuosi Emily Henry ir jau minėtos Casey McQuiston knygomis – visada laukiu naujų. Esu didelė Jane Austen, Margaret Atwood, Olgos Tokarczuk kūrybos gerbėja. Filmų žiūriu nemažai ir labai įvairių, bet šiandien labiausiai norisi išskirti „Viskas iškart ir visur“, „Liepsnojančios moters portretas“ ir mano numylėtą, nežinia kiek kartų žiūrėtą „Orlando“ – pagal Virginia’os Woolf romaną režisierės Sally Porter sukurtą kino juostą. Ir knygos, ir filmai man labiausiai patinka tie, kur iš pradžių juokiesi, o paskui verki, kurie aprėpia visą žmogiškųjų jausmų paletę.
– Ar turi savo rašymo rutiną, laikaisi rašymo grafiko? O galbūt sėdi rašyti tik pajutusi tam tikrą įkvėpimą?
– Netikiu įkvėpimu. Tiksliau, manau, kad įkvėpimas – tik pirminė kibirkštis, o jau iš jos kažką padaryti – ilgas, nuoseklumo reikalaujantis procesas. Rašymo grafiką ir rutiną turiu – visada rašau iš ryto, vieną–tris valandas. Stengiuosi nerašyti savaitgaliais, nebent labai labai norisi. Pastebėjau, kad žmonės vis dar linkę romantizuoti rašytojo darbą, bet tai yra darbas. Tam reikia kantrybės, užsispyrimo, pastovumo. Būna dienų, kai „nesirašo“. Būna, kai liejasi. Stengiuosi neperdegti ir klausyti vidinio balso.
– Esi rašytoja, vertėja – tikriausiai tavo namuose galybės knygų? Ar visas jas saugai ir laikai lentynose? Jei ne – kur gi iškeliauja jos?
– Knygų namie ne tiek ir daug. Vertinu minimalizmą, be to, per pastaruosius penkerius metus teko ne sykį keisti gyvenamąją vietą, tad dabar turiu tik tris nedideles lentynas. Jose nepajudinamai lieka kelios širdžiai brangios receptų knygos, mano Austen kolekcija ir atnaujinta „Svajonių knygų“ „Indigo“ serija. Detektyvus ir trilerius dovanoju mamai – jai labai patinka šitas žanras. O visa kita, priklausomai nuo knygos naujumo ir aktualumo, keliauja į lauko bibliotekėles (Klaipėdoje tokių yra autobusų stotelėse) arba į Bookswap.lt.
– Na, ir pabaigai – trys Ignės rekomenduojamos knygos yra…
– Akvilinos Cicenaitės „Anglų kalbos žodynas“, Alice Walker „The Color Purple“ (girdėjau, turėtų netrukus pasirodyti lietuviškai) ir Ocean Vuong „Žemėje žavūs mes tik akimirką“.
Susidomėjote kuria nors Ignės paminėta knyga? Patikrinkite, gal ji gyvena knygų mainų platformoje „Bookswap“, kur galite patogiai ir greitai išmainyti senas knygas į naujas istorijas! O jei knygos ten nėra – įsidėkite į norų sąrašą ir gaukite žinutę, vos ji pasirodys mainų platformoje.
